Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Virginijui Kerui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23216764144, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23216764144, kuriuo pareiškėjui paskirta 130 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 281 straipsnio 1 dalį, už tai, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas neužtikrino, kad 2023 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė tinkamai įvykdytų intensyvaus medžių genėjimo darbus, kad nebūtų pažeistos genėtų medžių gyvybinės funkcijos ir būtų gauti Telšių rajono savivaldybės leidimai. Nurodoma, kad iš viso intensyviai nugenėtos, pažeidžiant gyvybines funkcijas, 9 liepos.

Pareiškėjas su nutarimu nesutinka, nes 2023 m. balandžio 15 d. į (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkos tvarkymo darbus buvo kviečiami visi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariai bei gyventojai. Visi darbai buvo organizuoti savanorystės principu. Susirinkę aptarė, kokius darbus reikalinga atlikti. Apie medžių genėjimo reikalingumą nebuvo kalbėta. Aplinkos tvarkymo metu keletas gyventojų išreiškė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) gatvėse esančių medžių šakų apgenėjimo. Gyventojai skundėsi, kad šakos trukdo praeiti, prikrenta daug nereikalingų lapų, dėl didelės medžių lajos naktį ribojamas gatvių apšvietimas, todėl tamsu vaikščioti. Bendruomenė buvo susirūpinusi vaikų saugumu, todėl intensyviausias medžių genėjimas vyko apie vaikų darželio teritoriją bei pagrindinėje gatvėje. Senųjų bendruomenės narių teigimu, visos (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios liepos periodiškai buvo genimos būtent tokiu principu ir visada atželdavo gražiais “kupoliukais”. Aplinkos tvarkymo darbai buvo inicijuoti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir genėjimo darbus atliko bendruomenės nariai, nors prašymą apgenėti medžius reiškė gyvenvietės gyventojas, kuris nėra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės narys. Darbai buvo atlikti siekiant gerų tikslų, tačiau po to, kai buvo nubaustas už medžių genėjimą, jaučiasi demotyvuotas ir nebenori užsiimti šia veikla. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, nesiaiškino kas kokius medžius nugenėjo, kas konkrečiai atliko neteisėtus veiksmus, o nubaudė jį, nors genėjimuose dalyvavo daugiau nei 20 žmonių. Nugenėtos buvo 9 liepos, o kaltė verčiama bendruomenės pirmininkui. Taip pat neteisingai surašytas ir žalos paskaičiavimo aktas, kad neva (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė padarė žalą, nors galimai medžius genėjo kiti asmenys. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 14-15).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius su skundu nesutiko, pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodė, jog departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas D. R. 2023 m. rugpjūčio 8 d., vadovaudamasis ANK 281 straipsnio 1 dalimi, už Lietuvos Raspublikos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimus, pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas neužtikrino, kad 2023 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė tinkamai įvykdytų intensyvaus medžių genėjimo darbus, kad nebūtų pažeistos genėtų medžių gyvybinės fukcijos ir būtų gauti Telšių rajono savivaldybės leidimai. Iš viso intensyviai nugenėtos, pažeidžiant gyvybines funkcijas 9 liepos. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato: saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Žala pagal nustatytą metodiką paskaičiuota už aštuonias be leidimo intensyviai nugenėtas ir gyvybines funkcijas praradusias liepas, žalos dydis 1199,25 Eur. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, vadovaujama pirmininko R. K. 2023 m. balandžio 15 d. vykdė talką ir šių darbų metu buvo atliekami medžių genėjimo darbai (duomenys neskelbtini) gatvėse. Inspekcinio vizito metu 2023 m. balandžio 20 d. bendruomenės pirmininko R. K. buvo paprašyta parodyti, kurie medžiai buvo genimi. Tą pačią dieną buvo atlikta 27 medžių inventorizacija, atlikta foto fiksacija, išmatuoti medžių skersmenys 1,3 m aukštyje. Bendruomenės pirmininkas pateikė paaiškinimą, jog jis nežinojo, jog genėjimo darbams reikalingas leidimas ir, kad darbus reikia su kažkuo derinti. R. K., sužinojęs, jog bus skaičiuojama padaryta žala aplinkai, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė medžius genėjo tik esamo darželio teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Laikraštis “Telšių žinios” savo “Facebook” paskyroje 2023 m. balandžio 15 d. paskelbė įrašą “Rainių kaimo bendruomenės pavasarinė talka”, įraše buvo pasidalinta nuotraukomis darytomis talkos metu. “Telšių žinių” redaktorė paaiškino, jog nuotraukos buvo gautos iš (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės. Pagal nuotraukas matyti, jog medžiai buvo genėjami prie darželio ir prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš talkos metu padarytų nuotraukų taip pat matyti, jog intensyviai nugenėtos 9 liepos, kurioms pašalinta daugiau nei 25 procentai skeletinių medžių lajos šakų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. D1-269 “Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo” 25.1 punktą, ¼ ar daugiau medžio lajos skeletinių šakų nupjovimas yra laikomas želdinių sužalojimu, pažeidžiant gyvybines funkcijas. Medžių intensyvus genėjimas atliktas medžiams augantiems valstybinėje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206 “Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo” liepos priskiriamos saugotinoms nuo 12 cm skersmens 1,3 m. aukštyje. Pagal 2023 m. balandžio 20 atliktus matavimus nustatyta, jog nugenėtos pažeidžiant gyvybines fukcijas 8 liepos, už kurias paskaičiuota žala aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. balandžio 15 d. bendruomenės talką, kurios metu buvo atliekami medžių genėjimo darbai (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini), organizavo ir jai vadovavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas R. K., todėl nutarimas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti (b. l. 15-31).

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą. Papildomai paaiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas. 2023 m. balanžio 15 d. į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės šaukiamą talką atsiliepė nemažai (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų. Ne visi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai yra bendruomenės nariai. Bendruomenės nariai moka mokesčius, visus klausimus sprendžia susirinkimuose. Į paminėtą talką susirinko apie 18 - 20 žmonių. Visi pasiskirstė darbus. Vieni rinko šiukšles, kiti kirto krūmus. Jis su V. R. genėjo liepas. Jie liepas genėjo tik prie darželio teritorijos, kuriame yra ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės namai. (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) bendruomenė liepų negenėjo. Jas genėjo galimai daugiabučio namo gyventojai. Ne vis (duomenys neskelbtini) gyventojai yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai. Nuotraukose matomas “bobkatas” priklauso jam, jis talkos metu vairavo ir kėlė genėtoją V. R. prie šakų, tačiau, kaip jau minėjo, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) medžių negenėjo ir kas tuos medžius nugenėjo jis nežino. Jų talka truko kelias valandas, o po to visi ėjo valgyti, nes darželio kieme V. L. gamino plovą. Tą dieną visuose Rainiuose duomenys neskelbtini)e buvo girdėti pjūklo garsai, nežino, kas ką savo iniciatyva pjovė. Jo vadovaujama bendruomenė nėra atsakinga už kitų asmenų atliktą medžių nugenėjimą, tačiau kaltų asmenų niekas neieškojo.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas su skundu nesutiko. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog bylos medžiaga įrodyta, kad medžių genėjimo darbus organizavo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, todėl nutarimas pagrįstai surašytas bendruomenės vadovui. 9 liepos nugenėtos, pažeidžiant gyvybines jų fukncijas, tačiau žala paskaičiuota už 8 liepas, nes viena liepa nepateko į saugomų medžių kategoriją, ji buvo menkavertė.

Liudytojas B. S. parodė, jog jis dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. organizuotoje talkoje. Susirinko apie 7.30 val., talkoje buvo iki 20 žmonių. Pasiskirstė darbus. Jis medžių negenėjo. Jis pjovė karklus, rinko ir vežė šiukšles, buitinę techniką, padangas. Su “bobkatu” dirbo pirmininkas. Nežino kas kiek medžių nugenėjo.

Liudytojas V. L. parodė, jog jam žmona pasakė, kad reikia eiti į talką. Kas nugenėjo liepas jis negali paaiškinti, nes jis gamino plovą darželio vidiniame kieme ir iš tos vietos gatvės nesimato.

Liudytojas D. R. parodė, jog 2023 m. balandžio 19 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime prie darželio ir gretimoje teritorijoje nugenėti medžiai. 2023 m. balandžio 20 d. pradėtas neplaninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) gatvėse. Buvo nustatyta ir daugiau apgenėtų medžių, tačiau tie medžiai, kurie buvo nugenėti nedaug, nepažeidžiant genėjimo taisyklių, į protokolą nebuvo įrašyti. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas patikrinimo metu pripažino, kad visus medžius talkos metu genėjo jo bendruomenė, o jis “bobkatu” pakeldavo genėtoją V. R.. V. R. taip pat neneigė, jog nugenėjo liepas (duomenys neskelbtini) gatvėje. 9 liepos buvo nugenėtos nupjaunat lają ir taip pažeidžiant gyvybines medžių funkcijas. Tačiau apžiūrėjus ir išmatavus medžius, viena liepa buvo menkavertė, todėl žala aplinkai paskaičiuota už 8 nugenėtas liepas. Tik po to, kai buvo paskaičiuota žala, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas pradėjo sakyti, kad medžius (duomenys neskelbtini) gatvėje nugenėjo ne jų bendruomenė, nors visi įrodymai rodo, jog liepos buvo nugenėtos tuo pat metu, tokiu pat būdu, pati bendruomenė fotografavo savo darbus ir nuotraukas pateikė laikraščio “Telšių žinios” redakcijai.

Liudytojas V. R. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės narys. Neprisimena, kas paskelbė apie talką, turbūt bendruomenės pirmininkas R. K. paskelbė “Facebook” paskyroje. Buvo šeštadienis, todėl jis iš ryto važiavo į turgų. Grįžo apie 10 val ir atėjo į talką. Matė, kad medžius apie darželį genėjo du vyrukai su prastais įrankiais, todėl jis pasakė, kad atsineš savo benzininį pjūklą. Jis medžius genėjo, o bendruomenės pirmininkas R. K. su tokiu mažu traktoriuku pakeldavo, jeigu šakų nepasiekdavo. Prie darželio nugenėjo tik vieną liepą trumpiau, kitiems medžiams tik šakas patrumpino. Kas nugenėjo medžius (duomenys neskelbtini) kitoje gatvės pusėje, prie daugiabučio namo, jis nematė. Neprisimena ar medžiai jau buvo nugenėti kai jis atėjo į talką. Gal šakas nupjovė elektrikai, nes virš tų medžių yra elektros laidai. Tą dieną dirbo iki popietės, paskui visi ėjo valgyti.

Skundas atmestinas.

Pagal 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas R. K. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR ­­̲ N-2589-2023, nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį 130 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, neužtikrino, kad 2023 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė tinkamai įvykdytų intensyvaus medžių genėjimo darbus, kad nebūtų pažeistos genėtų medžių gyvybinės funkcijos ir būtų gauti Telšių rajono savivaldybės leidimai ir (duomenys neskelbtini) intensyviai nugenėjo 9 liepas, pažeidžiant gyvybines funkcijas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Už 8 be leidimo intensyviai nugenėtas ir gyvybines funkcijas praradusias liepas paskaičiuotas žalos dydis 1199,25 Eur. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23216764144 l. 1-2; vokas, bylos lapas 3).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas R. K. yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė (statusas asociacija) įregistruota viešame registre.

Pareiškėjas nesutinka su nutarimu, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė genėjo medžius tik apie darželį, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuriame yra ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės patalpos. Tik vieną liepą (duomenys neskelbtini) gatvėje intensyviai nugenėjo jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, todėl jis sutinka, kad ši liepa buvo nugenėta neturint leidimo. Liepas (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje, matomai genėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, todėl nei jis nei jo bendruomenė už tai nėra atsakinga, dėl šios priežasties neteisingai yra paskaičiuota padaryta žala aplinkai.

Iš bylos rašytinių dokumentų: administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23216764144 dokumentų (vokas, bylos lapas 3) matyti, jog 2023 m. balandžio 20 d. atliekamo neplaninio (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės patikrinimo metu dėl be Telšių rajono savivaldybės leidimo intensyviai nugenėtų liepų, nustatyta, jog 2023 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė vykdė talką, kurios metu buvo tvarkomas (duomenys neskelbtini) kaimas. Darbų metu buvo atliekami medžių genėjimo darbai (duomenys neskelbtini) gatvėse. Patikrinimo metu R. K. parodė, kurie medžiai buvo genėjami. Buvo atlikta 27 nugenėtų medžių inventorizacija, atlikta foto fiksacija, išmatuoti medžių skersmenys 1,3 m. aukštyje. Pagal 2023 m. balandžio 20 atliktus želdynų matavimus ir būklės įvertinimus nustatyta, kad intensyviai nugenėtos 9 liepos (b. l. 11-13; 20-21; 22-26). Apskaičiuota padaryta žala aplinkai 1199,25 Eur (b. l. 15-16). R. K. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog bendruomenės susirinkime buvo nutarta pagal (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymą, nugenėti medžius, kad buvo reikalingas leidimas R. K. nežinojo (b. l. 19). 2023 m. gegužės 23 d. R. K., susipažinęs su patikrinimo aktu, nurodė, jog jo bendruomenė medžius genėjo tik esamo darželio teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašė perskaičiuoti aplinkai padarytą žalą (b. l. 14). Iš “Telšių Žinios” laikraščio “Facebook” paskyroje paskelbtų nuotraukų matyti, jog 2023 m. balandžio 15 d. patalpinta informacija ir nuotraukos apie (duomenys neskelbtini) kaime vykusią pasarinę talką; iš nuotraukų matyti, jog talkos metu buvo nugenėti medžiai šalia darželio teritorijos ir šalia daugiabučio gyvenamojo namo (b. l. 27-29).

Pareiškėjas R. K. prie skundo pateikė nuotraukas (b. l. 6-9), iš kurių matyti augančios liepos apie darželio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent nuotraukose matomas liepas jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė talkos metu ir genėjo, tačiau jokios žalos nepadarė, nes liepos puikiai žaliuoja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui V. V. prašymą (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkui, iš kurio matyti, jog 2023-03-10 (duomenys neskelbtini) gyventoja, visų šio namo gyventojų vardu, prašo nugenėti liepas, augančias prie jų gyvenamojo namo (b. l. 47).

ANK 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) numatyta, jog neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato: saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-269 “Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo” 25.1 punktas numato, jog ¼ ar daugiau medžio lajos skeletinių šakų nupjovimas yra laikomas želdinių sužalojimu, pažeidžiant gyvybines funkcijas.

Paminėta administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas D. R. atliekant 2023 m. balandžio 20 d. neplaninį patikrinimą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) intensyviai nugenėtos 9 liepos, pažeidžiant gyvybines funkcijas, tai patvirtina patikrinimo metu atlikti matavimai ir padarytos nuotraukos, taip pat paties (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko R. K. paaiškinimas atliekamo patikrinimo metu bei liudytojo D. R. paaiškinimai teisme. Pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojos prašymas nugenėti šalia gyvenamojo namo augančias liepas patvirtina (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko R. K. pirminį paaiškinimą, kuriame jis pripažino, jog tenkinant (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymą, talkos metu buvo nugenėtos (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios liepos. Pareiškėjas šias aplinkybes patvirtino net ir savo skunde, nurodydamas, jog liepos buvo nugenėtos nupjaunant šakas, nes tokiu būdu visada buvo genimos ir gražiai vėl atželdavo į “kupoliukus”. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pateiktos nuotraukos laikraščio “Telšių žinios” redakcijai taip pat patvirtina, jog būtent (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės organizuotos talkos metu buvo nugenėti medžiai (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes nuotraukose matyti nugenėti medžiai (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo ir genimas medis toje pačioje gatvėje prie darželio pastato (pareiškėjas R. K. patvirtino, jog tai jis mini traktoriuku pakėlęs genėtoją V. R.). Paminėtas įrodymų visetas leidžia pagristai manyti, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, kaip bendruomenės vadovas, yra atsakingas už tai, kad organizuotos talkos nebuvo gauti leidimai intensyviam medžių genėjimui ir buvo padaryti pažeidimai nugenint 9 medžius, todėl R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl R. K. pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda artima nuobaudos vidurkiui.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.