Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės J. P. atstovei advokatei Stanislavai K. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui AB banko „Snoras“ Klaipėdos filialui, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Stanislava K. B. ieškinį palaiko.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. su ieškiniu sutinka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad daugiau galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo turintis iš tėvų, turi šią pareigą vykdyti proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. Vaikų išlaikymas yra svarbesnis už kitus šalių prisiimtus įsipareigojimus. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys susituokė 1997-11-22 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1103 (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2011-05-06 pažymos Nr. 1614 matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 ieškovei išmokėta 510,71 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 11). 2008-11-05 atsakovas kreipėsi į AB bankas „Snoras“ su užsakymu pagaminti pirkimo išsimokėtinai kortelę, kuriuo pagrindu tarp minėto banko ir atsakovo 2008-11-12 buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4000,00 Lt kredito limitas (b. l. 13-14). VĮ „Regitra“ 2011-04-27 ir 2010-11-12 pažymų duomenimis ieškovė ir atsakovas Lietuvos Respublikoje savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (b. l. 20, 22). VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2011-04-26 ir 2010-11-16 duomenimis, ieškovė ir atsakovas Lietuvos Respublikoje savo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 21, 23). Ieškovė 2011-07-04 su BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ sudarė darbo sutartį Nr. 457, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą valytoja (b. l. 96). Iš BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ 2011-10-03 pažymos Nr. 322 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2011 metų liepos mėnesio iki 2011 metų rugsėjo mėnesio imtinai buvo išmokėtas 2125,94 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (b. l. 97). Iš „Maxima“ mokėjimų nurodymų kopijų matyti, kad ieškovė kas mėnesį moka apie 200,00 Lt už jai teikiamą elektros energiją (b. l. 98-106). Iš išlaidų vaikams paskaičiavimo matyti, kad išlaidos kiekvienam vaikui išlaikyti kas mėnesį sudaro 1000,00 – 1050,00 Lt (b.l. 119). Iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro 2011-11-07 pažymos Nr. (1.7.)D3-13 matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra G. P. nuo 2010 metų spalio mėnesio lanko tautodailės būrelį, kurio mėnesinis užmokestis sudaro 12,00 Lt (b. l. 120). Iš piniginių perlaidų čekių matyti, kad atsakovas nuo 2009-05-22 kas mėnesį perveda į ieškovės sąskaitą nuo 300,00 Lt iki 700,00 Lt išlaikymą vaikams (b. l. 34-86).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, tuo patvirtindami, kad santuokos išsaugoti nesistengia. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje iškilo ginčas dėl kieno kaltės iširo santuoka. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę, šeimos palikimą ir pan.), o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Nurodytu pagrindu kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad šeimyniniai santykiai pašlijo prieš trejus metus. 2009 metais atsakovas išvyko į Škotiją, kur gyvena su kita moterimi. Nuo to laiko ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių ryšių. Atsakovas šeimos neremia, su dukromis bendrauja tik gimtadienių proga, išlaikymą dukroms siunčia tik priminus jam apie pareigą išlaikyti vaikus. Teismas mano, kad ieškovė nurodė deklaratyvias ir nekonkrečias santuokos iširimo priežastis. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ieškovei su vaikais siūlė vykti kartu su juo į užsienį, todėl ieškovės teiginys, jog jei reikėtų palikti vaikus Lietuvoje laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas ieškovei vykti į užsienį siūlė kartu su visa šeima. Laikytinas iš dalies nepagrįstu ieškovės teiginys dėl atsakovo vengimo remti šeimą. Nustatyta, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikia, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Šiuo atveju reikšmės neturi ar atsakovas išlaikymą vaikams teikia jam apie tai priminus, ar ne. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas padėtų savo sutuoktinei išlaikyti butą arba kitaip paremti ją materialiai. Ieškovės ir jos atstovės nurodyta aplinkybė apie tai, kad atsakovas gyvena su kita moterimi, su kuria jis yra ieškovei neištikimas, laikytina nepagrįsta, kadangi byloje nepateiktą nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, atsisakydama kartu su vaikais ir atsakovu vykti į užsienį, iš esmės neatliko jokių veiksmų, kad jos ir atsakovo santuoka nepradėtų irti. Dėl išdėstytų motyvų teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas vien tik atsakovas, todėl pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kaltu abu sutuoktiniai, nes jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos vienas kitam (CK 3.61 str. 2 d. ). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – Paulauskas, Paulauskienė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas išvykęs į užsienį, vaikų nelanko. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (LR CK 3.194 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas nevisai tinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnametėms dukroms išlaikymą, išlaikymo suma nėra stabili. Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (LR CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų išlaikymui ji skiria apie 1000,00 – 1050,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Prieš tai nurodytą aplinkybę pagrindžia teismo posėdžio metu ieškovės atstovės pateiktas vaikų išlaidų paskaičiavimas. Konstatuotina, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl vaikų išlaikymui skiriamų lėšų leidžia daryti išvadą, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui atitinka faktines vaikų poreikiams tenkinti tenkančias išlaidas. Išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas lemia tai, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti ne tik į vaikų poreikius, bet ir į išlaikymą privalančių teikti asmenų realias galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į tai, kad vaikai neturi specialių (ypatingų) poreikių, laikytina, jog vaikų išlaikymui pakankama suma šiuo konkrečiu atveju būtų 1000,00 Lt kiekvienam vaikui.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas yra apribotas. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis gauna kas mėnesį apie 5000,00 Lt darbo užmokestį. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį ir atsakovo turtinę padėtį, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, laikytina, jog atsakovo pajamos yra pakankamos ir jis gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukroms Gretai ir Evelinai.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2011 m. gegužės mėn. 18 d. iki dukrų pilnametystės, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, ir iš A. P. dukterų G. P. ir E. P. išlaikymui priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė J. P. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu šalys registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, padalinti kitą turtą reikalavimo ieškovė nepareiškė, todėl klausimas dėl turto padalinimo nespręstinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp AB banko „Snoras“ ir atsakovo 2008-11-12 buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4000,00 Lt kredito limitas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės pripažįsta, jog prieš tai nurodytas kreditas buvo paimtas asmeninėms atsakovo reikmėms, nustatytina, kad prievolės, kylančios iš 2008-11-12 tarp AB banko „Snoras“ ir atsakovo sudarytos Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo A. P. prievolė AB banko „Snoras“ ir ir po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai AB bankui „Snoras“ pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo A. P. asmenine prievole.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šioje byloje iš esmės patenkinti visi ieškovės reikalavimai, pripažįstant, kad tik dėl santuokos iširimo kaltu abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sudaro 360,00 Lt. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 135,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 7). Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 67,50 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 360,00 Lt.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė 1500,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 107-109). Pagal CPK 93 str. jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kaip prieš tai minėta, šioje byloje iš esmės patenkinti visi ieškovės reikalavimai, pripažįstant, kad dėl santuokos iširimo kaltu abu sutuoktiniai. Įvertinus ankščiau paminėtas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso 1567,50 Lt (1500,00 + 67,50 = 1567,50) ( LR CPK 88 str. 93 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1997-11-22 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1103, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – Paulauskas, Paulauskienė.

Nustatyti nepilnamečių dukterų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2011 m. gegužės 17 d. iki G. P. ir E. P. pilnametystės.

Skirti J. P. dukterų G. P. ir E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB bankui „Snoras“ pagal 2008-11-12 tarp AB banko „Snoras“ ir atsakovo sudarytą Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė, ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai AB bankui „Snoras“ pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo A. P. asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1567,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.