Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“, registracijos adresas A. Goštauto 8, Vilnius įmonės kodas 300115639, atsiskaitomoji sąskaita LT957300010089539434 AB bankas Swedbank, banko kodas 73000 ieškinį atsakovui (-ei) S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018-07-09 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2018-07-02, todėl ši data laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ieškinys pagrįstas ieškovo pateiktais dokumentais – 2017-08-03 Vartojimo kredito sutarties Nr. C708937852 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų bei standartinės informacijos apie vartojimo kreditą kopijos; 2016-01-11 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija; 2018-03-07 pranešimo atsakovui dėl reikalavimo teisių perleidimo kopija; 2018-01-07 pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo; 2018-03-06 reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo kopija; 2018-06-27 sąskaita už advokato teisinę pagalbą ir kt. dokumentai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „SB lizingas“ ir S. G. (toliau - atsakovas) 2017-08-03 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C708937852 (toliau - Sutartis), pagal kurią „SB lizingas“ suteikė paskolą (vartojimo kreditą), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 434,57 Eur paskolos sumą, 40,69 Eur palūkanas bei 14,52 Eur dydžio administravimo mokestį ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tokiu būdu, atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas, sumokėti ieškovui iš viso 489,78 eurus. Ieškovo reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito 21 str., 2 d. 1 p. vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra ne didesnė kaip 75 procentai. Pagal Vartojimo paskolos sutartį, metinės paskolos palūkanos yra 18,00 procentų. Kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) - 47,69 procentų.

Ieškovė ir UAB „SB lizingas“ 2016-01-11 pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2018-03-06 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą, kurių pagrindu buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo skolą pagal kredito sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

2018-03-07 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovas) tinkamai informavo skolininką (atsakovą) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės prievoles.

Sutartimi numatyta paskolos suma atsakovui suteikta. Atsakovas, vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo UAB „SB lizingas“ dalį eilinių įmokų, todėl atsakovo skolos likutis yra 358,68 Eur paskolos sumos.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pirminiam kreditoriui liko skolingas 358,68 Eur nesumokėto suteikto kredito. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti kreditą ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po sutarties nutraukimo atsakovas būtų prievolę įvykdęs, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 358,68 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti palūkanas, kurios už naudojimąsi kreditu suteiktomis lėšomis turėjo būti mokamos nuo kredito suteikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Kredito sutartimi buvo nustatytos 18,00 proc. dydžio metinės palūkanos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis).

Pagal kredito sutarties pasirašymo metu galiojusią Vartojimo kredito įstatymo redakciją (galioja nuo 2017-01-01 iki 2018-06-15), bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos arba bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (21 straipsnio 1, 2 dalys.).

Nuo kredito suteikimo dienos (2017-08-03) iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui datos 2018-06-21 kreditu buvo naudojamasi 10 pilnų mėnesių ir 19 dienų, kas atitinka 10,63 mėnesius (19 d. padalinta iš 30 mėnesyje esančių dienų +10 pilnų mėnesių). 18,00 procentų dydžio metinės palūkanos atitinka 1,50 procentų dydžio mėnesio palūkanas (18,00 padalinta iš 12 mėnesių). Tokiu būdu nesumokėtos palūkanos už laikotarpį nuo kredito suteikimo iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikimo datos sudaro 57,19 Eur (358,68 Eur x 1,50 : 100 x 10,63 mėn).

Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško Kredito gražinimo, tai atsakovas taip pat privalo sumokėti 18,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-06-21 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikimo data) iki visiško Kredito grąžinimo dienos.

Kadangi ieškovė perėmė reikalavimo teisę tokia pačia apimtimi, kokią turėjo pradinis kreditorius, ieškovė taip pat įgyja teisę reikalauti palūkanų grąžinimo iš atsakovo (CK 6.113 str.). Pažymėtina, kad pirminis kreditorius perdavė ieškovei atsakovo skolą su palūkanomis.

Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 12.2.2, 13.1, 14.6 p., 14.7 p., nutraukus Sutartį, Gavėjas (atsakovas) privalo sumokėti ne tik visas nesumokėtas pagal Sutartį mokėtinas sumas, bet ir iki ir po Sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius, t. y. mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Ieškovė prašo priteisti 38,02 Eur delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį po sutarties nutraukimo (2018-01-26) iki bylos iškėlimo teisme dienos, skaičiuojant už kiekvieną dieną po 0,05 procentų nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 d. Sutarties nutraukimas neatleidžia nuo netesybų skaičiavimo. Atsižvelgiant, į CK 6.71 straipsnį, nustatantį, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) bei, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), taip pat į Sutarties 8.3 punktą, ieškovei priteistina 38,02 Eur delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (453,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus, 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini): 358,68 Eur (trys šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai, 68 ct.) skolos, 57,19 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos (2018-06-21) iki ieškinio pateikimo teismui datos (2018-06-21), 18,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-06-21 (ieškinio teismui pateikimo data) iki visiško Kredito gražinimo dienos, 38,02 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos 453,89 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt trys eurai 89 ct) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 165,84 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai 84 ct) bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 150,00 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus).

Atsakovas(-ė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas(-ė) per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.