Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties, kuria S. D. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimas, kuriuo S. D. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 166 str., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 100 Lt dydžio bauda, paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nubaustas už tai, kad 2011 m. balandžio 9 d. apie 9.15 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. esančioje turgavietėje nesumokėjo nustatyto 77,00 Lt rinkliavos mokesčio už 76,9 m² prekybos plotą, taip pat 2011 m. balandžio 16 d. apie 9.10 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. esančioje turgavietėje nesumokėjo nustatyto 60,00 Lt rinkliavos mokesčio už 60,61 m² prekybos plotą bei 2011 m. balandžio 23 d., apie 9.15 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. esančioje turgavietėje nesumokėjo nustatyto 59,40 Lt rinkliavos mokesčio už 59,4 m² prekybos plotą, taip pažeisdamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintų Prekybos turgavietėse taisyklių 19.2 punkto reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T3-10 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo nuostatų 5.7 punkto reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 166 straipsnyje.

Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados nutarimu S. D. padavė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 166 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė. S. D. yra inkriminuoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintų Prekybos turgavietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 19.2 punkto ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T3-10 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatų (toliau – Nuostatai) 5.7. punkto pažeidimai. Taisyklių 19.2. punkte yra nustatyta prekeivių pareiga mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavą. Nuostatų 5.7. punkte nustatyta, kad vienkartinė rinkliava už leidimo (bilieto) išdavimą prekiauti (teikti paslaugas) nuo laikinųjų prekystalių, stalelių ar vežimėlių yra 1 Lt už 1 kvadratinį metrą.

Tai, jog nuo 2009 m. balandžio 23 d. buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 5 punktas, kuriame nurodyta, kad prekybos turgavietėse (prekyvietėse) ir viešosiose vietose taisykles tvirtinta savivaldybių tarybos, savaime nepanaikina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintų Taisyklių. Vilniaus rajono savivaldybės tarybai nėra ir nebuvo panaikinta teisė nustatyti prekybos turgavietėse taisykles, nes Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte kaip savivaldybių savarankiška funkcija yra įtvirtintas prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas. Kadangi Mažmeninės prekybos taisyklių 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje organizavimo reikalavimus, be to, minėtų taisyklių 4 punkte yra nustatyta, jog jeigu kitos specialiosios mažmeninės prekybos taisyklės ar kai kurių prekių prekybos taisyklės nustato papildomus ar kitus reikalavimus, taikomi tų taisyklių reikalavimai. Todėl atmesdamas S. D. skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintomis Taisyklėmis.

Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad turgavietė yra specialiai įrengta prekybai teritorija, kurioje sumontuoti statiniai, kioskai, prekystaliai ir pavėsinės. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio Gamyklos g. 1A, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita (kitai specialiai paskirčiai), šiame žemės sklype yra pastatas – prekybos paviljonas, be to, 1998 m. kovo 16 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 21, kuria Vilniaus rajono savivaldybės tarybai žemės sklypas perduotas turgavietei įrengti ir naudoti. Tai iš esmės įrodo, kad teritorija yra skirta vykdyti prekybai, kas atitinka turgavietės statusą.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už prekybą turgavietėse yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės tarybos turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. Kadangi Taisyklių 19.2. punkte reglamentuota tik bendra pareiga turgavietės prekiautojams mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavą, tačiau Taisyklėse nedetalizuojama, kokio dydžio mokesčius ir rinkliavas privalo mokėti turgavietės prekeiviai, konkretūs mokamos rinkliavos dydžiai yra nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T3-10 patvirtintuose Nuostatuose, kurių 5.7. punkte nustatytas vienkartinės rinkliavos už leidimo (bilieto) išdavimą prekiauti (teikti paslaugas) nuo laikinųjų prekystalių, stalelių ar vežimėlių. Todėl S. D. pagrįstai buvo inkriminuotas ne tik Taisyklių 19.2. punkto, bet ir Nuostatų 5.7. punkto pažeidimas.

Tai, jog S. D. prekiavo Rudaminos turgavietėje patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų I. D., J. P. ir V. T. parodymai, taip pat UAB „Nemėžio komunalininkas“ surašyti aktai ir pranešimai dėl užimamų prekybos vietos plotų, prekiautojo užimtų vietų schemos. Prekiavimo Rudaminos turgavietėje fakto neneigia ir pats S. D.. Iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T3-87, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. A27-555, 2005 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono Rudaminos turgavietės perdavimo akto ir 2005 m. balandžio 22 d. Savivaldybės turto panaudos sutarties matyti, jog Rudaminos turgavietė buvo perduota naudotis UAB „Nemėžio komunalininkas“, taip pat UAB „Nemėžio komunalininkas“ buvo įpareigotas rinkti vietinę rinkliavą. UAB „Nemėžio komunalininkas“ direktoriaus 2005 m. gegužės 6 d. įgaliojimu I. D. buvo įgaliotas kontroliuoti rinkliavos rinkimą už leidimus prekiauti Rudaminos turgavietėje. Nuostatų 5.2. punkte 35 Lt mėnesinė rinkliava nustatyta už leidimo išdavimą prekiauti iš autoparduotuvių ir išvežiojamoji prekyba seniūnijų nustatytose vietovėse. S. D. nėra gavęs leidimo iš seniūnijos, taip pat nėra sudaręs su UAB „Nemėžio komunalininkas“ atskiros sutarties dėl prekybos ploto nuomos (b.l. 41), todėl S. D. turėjo susimokėti Nuostatų 5.7. punkte nustatyto dydžio rinkliavą nuo laikinųjų prekystalių, stalelių ar vežimėlių užimamo ploto, tačiau S. D. buvo sumokėjęs tik 35 Lt dydžio vienkartinę mėnesinę rinkliavą pagal Nuostatų 5.2. punktą.

Vieni iš administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių, nurodytų ATPK 248 straipsnyje, yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą tiksliai pagal įstatymus. ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors S. D. nedalyvavo 2011 m. rugpjūčio 29 d. surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus ir su jais buvo supažindintas 2011 m. rugsėjo 1 d., tačiau tai nelaikytina esminiais ATPK 259 ir 260 straipsnių pažeidimais, nes S. D. pasirašydamas administracinių teisės pažeidimų protokolus patvirtino, kad antrus protokolų egzempliorius gavo, ATPK 272 straipsnyje nurodytos teisės jam buvo išaiškintos, taip pat S. D. nurodė, kad su protokolais nesutinka, taip išreikšdamas savo nuomonę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Bylą nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadoje S. D. dalyvavo, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nutarimą surašęs Rudaminos policijos nuovados viršininkas R. Ž. patvirtino, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą S. D. procesinės teisės buvo išaiškintos. Be to, bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme S. D. taip pat galėjo pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje nurodytomis procesinėmis teisėmis, taip užtikrinant tinkamą procesą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu yra suformavęs vienodą teismų praktiką, kad jei nagrinėjant bylą teisme asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03).

S. D. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo iš esmės grindžia byloje esančių įrodymų vertinimu, kadangi nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog S. D. turi priešingą nuomonę dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą buvus šališku.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl S. D. apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.