Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-501-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
A6.-501-818/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00487-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-501-818/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00487-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. B., nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovė, ir žinodama apie Bendrovės mokestinė nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, ji laiku neiniciavo šios bendrovės bankroto procedūros, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. B. teismo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad dar 2019 metais buvo sustabdyta veikla bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo atleisti darbuotojai, sutinka, kad ji laiku neiniciavo bendrovės bankroto, dėl savo veiksmų gailisi. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba kitoje įmonėje.

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-04-13 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 29.404,13 Eur (3 priedas), iš jos:

Mokesčio pavadinimas Mokestis, Eur Bauda, Eur Delspinigiai, Eur Gyventojų pajamų mokestis 382,75 45,42 Pelno mokestis 4716,00 412,44 Pridėtinės vertės mokestis 20735,00 0,00 3112,52 Iš viso: 25833,75 0,00 3570,38

Nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2018-09-25 ir šio mokesčio delspinigiai, pelno mokesčio skola už 2018 metus susidarė nuo 2019-06- 17 ir šio mokesčio delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2020-03-15 ir šio mokesčio delspinigiai.

VMI prie FM, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2021-11-08 taikė šiuos žemiau nurodytus priverstino išieškojimo veiksmus:

Data N r. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma, Eur 2021-11-08 Nr. (23.31- 08) 467-62327 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 29.077,98 2021-12-02 Nr. (23.31- 08) 467-73201 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3.524,96 2021-12-03 Nr. (23.31- 08) 467-75688 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 28.150,60 2022-01-06 Nr. (23.31- 08) 467-5049 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3.524,96 2022-01-31 Nr. (23.31- 08) 467-30009 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3.524,96 2022-03-02 Nr. (23.31- 08) 467-51347 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 187,75

Visi nurodyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi iki pareiškimo dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2023-01-04 VMI prie FM nepavyko išieškoti Bendrovės mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš Bendrovės buvo vykdomas išieškojimas 1 vykdomojoje byloje VMI prie FM naudai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė registruotino nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu taip pat nėra įregistruotų transporto priemonių.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 1 d. ir 20 str. 1 d. 10 p. finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m., 2021 m., 2020 m., finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Jos paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas finansinių metų atskaitomybės balansas pateiktas tik už 2019 metus.

Bendrovės pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2018-09-25. Vadinasi apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI prie FM ir yra nemoki, kaip vadovei apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma nuo 2018-09-25. Taigi, nuo 2018-09-25 R. B. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-1517-653/2023) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3228/2011 ir kt.).

VMI pareiškime pažymima, kad Bendrovė 2021-11-08 valstybės biudžetui buvo skolinga 27.921,40 Eur (4 priedas). Vadovaujant R. B. nuo 2021-11-08 iki 2022-03-02 buvo priimti penki sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų ir 2021-12-03 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Vadinasi, būdama susipažinusi su Bendrovės finansiniais dokumentais, R. B. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2021-11-08, t. y. VMI prie FM 2019-11-08 priėmus sprendimą Nr. (23.31-08) 467-62327 išieškoti 29.077,98 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) (5 priedas). Atitinkamai R. B. jau 2021-11-08 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 vai., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 vai. bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 vai., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 vai. Vadinasi, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis j teismą (inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka) dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo buvo sustabdyta).

R. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent R. B. tyčia pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove suvokė, jog laiku neįvykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Iš anksčiau išdėstyto galima daryti pagrįstą išvadą, kad buvusios Bendrovės vadovės pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado nuo 2023-02-14, kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023-02-06 nutartis dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad buvusi Bendrovės vadovė, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvusi Bendrovės vadovė – R. B., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

R. B., būdama Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. didelius bei nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Taigi jei buvusi Bendrovės vadovė būtų laiku kreipusi į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvusi Bendrovės vadovė pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. R. B. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju R. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena už nemokumo proceso neiniciavimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog R. B. nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, todėl ji laikytina tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju R. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad R. B. nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1517-653/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 21-25). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1517-653/2023 nurodyta, kad paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui teikti už 2019 m. laikotarpį. Iš jų matyti, kad įmonės turtas minėtu laikotarpiu siekė 35 539,00 Eur (ilgalaikis - 11 482,00 Eur, trumpalaikis - 20 387,00 Eur, atsargos - 12 537,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 539,00 Eur. Pardavimo pajamos siekė 125 601,00 Eur, grynasis pelnas - 13 181,00 Eur. Ataskaitos už 2018 m. nėra, tačiau 2019 m. ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje yra nurodyti duomenys už praėjusį, t. y. 2018 m. Nurodyta, kad įmonės turtas siekė 21 667,00 Eur (ilgalaikis - 3 432,00 Eur, o trumpalaikis - 15 465,00 Eur). Per vienerius metus mokėtinų sumų nebuvo. Pardavimo pajamos siekė 136 119,00 Eur, o grynasis pelnas - 14 060,00 Eur.

Remiantis viešai pateikiamais (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. duomenimis, įmonėje nuo 2022 m. kovo 1 d. nėra nei vieno darbuotojo. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) 2022 m. lapkričio 21 d. siekė 80,45 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Žinomi įmonės finansiniai įsipareigojimai siekia 28 150,60 Eur, o lyginant turimą informaciją apie įmonės 2019 m. turėtą turtą (35 539,00 Eur (ilgalaikis - 11 482,00 Eur, trumpalaikis - 20 387,00 Eur), matyti, kad įsipareigojimai siekia beveik įmonės turėtą bendrą turto sumą, o ilgalaikį turtą viršija daugiau kaip dvigubai. Duomenų, leidžiančių spręsti ateityje gerėjant įmonės finansinę būklę ar apskritai ją vykdant - taip pat nėra, todėl spręstina, kad įmonė yra nemoki, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Atsakovės turtinė padėtis atitinka JANI 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką.

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad R. B., kaip buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o R. B. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad R. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į R. B. asmenybę – dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebausta, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl jai skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti ir skirti R. B. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą ar švelnesnę nuobaudą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį yra pagrindas R. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. B. pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis) nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-501-818/2023.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius