- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- A6.-501-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00487-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B., nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovė, ir žinodama apie Bendrovės mokestinė nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, ji laiku neiniciavo šios bendrovės bankroto procedūros, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
R. B. teismo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad dar 2019 metais buvo sustabdyta veikla bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo atleisti darbuotojai, sutinka, kad ji laiku neiniciavo bendrovės bankroto, dėl savo veiksmų gailisi. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba kitoje įmonėje.
Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-04-13 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 29.404,13 Eur (3 priedas), iš jos:
Mokesčio pavadinimas Mokestis, Eur Bauda, Eur Delspinigiai, Eur Gyventojų pajamų mokestis 382,75 45,42 Pelno mokestis 4716,00 412,44 Pridėtinės vertės mokestis 20735,00 0,00 3112,52 Iš viso: 25833,75 0,00 3570,38
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-1517-653/2023) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3228/2011 ir kt.).
Iš anksčiau išdėstyto galima daryti pagrįstą išvadą, kad buvusios Bendrovės vadovės pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado nuo 2023-02-14, kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023-02-06 nutartis dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad buvusi Bendrovės vadovė, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvusi Bendrovės vadovė – R. B., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad R. B. nuo 2014 m. liepos 3 d. iki bendrovės bankroto dienos 2023 m. vasario 14 d. iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1517-653/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 21-25). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1517-653/2023 nurodyta, kad paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui teikti už 2019 m. laikotarpį. Iš jų matyti, kad įmonės turtas minėtu laikotarpiu siekė 35 539,00 Eur (ilgalaikis - 11 482,00 Eur, trumpalaikis - 20 387,00 Eur, atsargos - 12 537,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 539,00 Eur. Pardavimo pajamos siekė 125 601,00 Eur, grynasis pelnas - 13 181,00 Eur. Ataskaitos už 2018 m. nėra, tačiau 2019 m. ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje yra nurodyti duomenys už praėjusį, t. y. 2018 m. Nurodyta, kad įmonės turtas siekė 21 667,00 Eur (ilgalaikis - 3 432,00 Eur, o trumpalaikis - 15 465,00 Eur). Per vienerius metus mokėtinų sumų nebuvo. Pardavimo pajamos siekė 136 119,00 Eur, o grynasis pelnas - 14 060,00 Eur.
Remiantis viešai pateikiamais (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. duomenimis, įmonėje nuo 2022 m. kovo 1 d. nėra nei vieno darbuotojo. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) 2022 m. lapkričio 21 d. siekė 80,45 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Žinomi įmonės finansiniai įsipareigojimai siekia 28 150,60 Eur, o lyginant turimą informaciją apie įmonės 2019 m. turėtą turtą (35 539,00 Eur (ilgalaikis - 11 482,00 Eur, trumpalaikis - 20 387,00 Eur), matyti, kad įsipareigojimai siekia beveik įmonės turėtą bendrą turto sumą, o ilgalaikį turtą viršija daugiau kaip dvigubai. Duomenų, leidžiančių spręsti ateityje gerėjant įmonės finansinę būklę ar apskritai ją vykdant - taip pat nėra, todėl spręstina, kad įmonė yra nemoki, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Atsakovės turtinė padėtis atitinka JANI 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką.
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad R. B., kaip buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o R. B. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad R. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į R. B. asmenybę – dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebausta, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl jai skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti ir skirti R. B. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą ar švelnesnę nuobaudą, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį yra pagrindas R. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
R. B. pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis) nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-501-818/2023.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.