- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- II-458-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00272-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui V. K. ,
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK VTS KPP įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl 2010-04-01 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK VTS KPP viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-04-01 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK VTS KPP viršininko A. K. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 179367 V. K. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 70 Lt bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2010-02-28 apie 2 val. 20 min. Vilkaviškio savivaldybėje, Kybartų mieste, J.Basanavičiaus gatvėje, ties pastatais Nr. 84, Nr. 86, vairuodamas automobilį Audi-100, be priežasties kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinius transporto srautus. Tuo pažeidė KET 8 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jis nekirto ištisinės linijos ir neišvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kadangi tam nebuvo jokio priežasties. Iš paskos važiavę pareigūnai jo automobilį sustabdė be jokio pagrindo.
Nutarimą priėmusi Institucija teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsiliepime į skundą (b.l. 24-25) Institucija nurodė, kad pažeidimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenimis, nuobauda paskirta pagrįstai bei teisėtai.
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 179367 dokumentų duomenų (b.l. 10-21) visumos, teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymų matyti, kad pareiškėjas buvo sustabdytas iš karto po to, kai policijos ir sienos apsaugos pareigūnų akivaizdoje 2010-02-28 apie 2 val. 20 min. Kybartų mieste, J.Basanavičiaus gatvėje, ties pastatais Nr. 84, Nr. 86, vairuodamas automobilį Audi-100, be priežasties kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinius transporto srautus, kai jam priešais jokios kliūties nebuvo. Liudytojas (įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jis ir sienos apsaugos pareigūnas, važiuodami pastebėjo, jog pareiškėjo automobilis, kuris važiavo priekyje jų automobilio, be jokios priežasties staiga kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę baltą važiuojamosios dalies ženklinimo liniją. Sienos apsaugos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas.
Duotoje situacijoje KET 8 p., 3 priedo 1.1 p. nuostatos kategoriškai draudė pareiškėjui kirsti ištisinę liniją ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Teismas konstatuoja, kad liudytojas (policijos pareigūnas) nuosekliai patvirtino aplinkybes, jog pareiškėjas be priežasties kelis kartus kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidamas KET numatytų horizontalaus ženklinimo linijų draudimus. Analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnas bei sienos apsaugos tarnybos pareigūnas nurodė administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose savo tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo surašyti iš karto po įvykio ir neprieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Netikėti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Jie tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas). Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (tarnybinių pranešimų duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Tuo pačiu, teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus bei jo paaiškinimą, kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės bei administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124-1 str. 2 d. Tiek surašant teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą, Institucijos pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė KET 8 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus. Ši pareiškėjo priešingų teisei veiksmų kvalifikacija yra visiškai tiksli bei pakankama pažeidimo sudėties būtinųjų elementų konstatavimui. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl baudos dydis iš esmės pagrįstai buvo parinktas mažesnis negu sankcijos vidurkis - nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada, taip pat ima domėn ir pareiškėjo sveikatos būklę. Šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str., 260 str., 272 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (ATPK 256 – 257 str., 297 str.).
Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijoje. Teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo nurodytos jam iki bylos nagrinėjimo Institucijoje įteiktame pažeidimo protokolo nuoraše, todėl teismas konstatuoja, kad teisės išaiškintos tinkamai. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, ne kartą pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pareiškėjas asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme ir naudojosi visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2010-04-01 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK VTS KPP viršininko A. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 179367, kuriuo V. K. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 70 Lt bauda, palikti nepakeistą ir V. K. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.