Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. K. dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. (toliau – ir užsienietis) 2025-05-24 buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje siekiant neteisėtai pereiti valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Jis Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-07-03 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį areštu 46 parų trukmės, atlikęs bausmę jis buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo ir VSAT prie LR VRM 2025-07-09 sprendimu sulaikytas iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-07-10 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2025-10-09. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-08-04 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nepatvirtinta.

Pareiškėjas prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą remiantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ).

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.

Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, teismui nėra pateikta duomenų, jog Lietuvoje turi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinį, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas jį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nors ir nėra patvirtinta, bet Migracijos departamentas prie LR VRM yra nustatęs, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo atžvilgiu priėmęs sprendimą grąžinti jį į (duomenys neskelbtini). Jis pagal Įstatymą yra sulaikytas apie 3 mėnesius, bendradarbiauja su valstybės institucijos pareigūnais, siekia grįžti į kilmės šalį, jo atžvilgiu yra pradėta ir vykdoma išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, bet neaišku kada užsienietis gali būti išsiustas, teismas mano, kad tolesnis jo sulaikymas būtų neproporcingas Įstatymo numatytiems tikslams. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, teismui nėra pateikta duomenų, jog Lietuvoje jis turi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinį. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas skiria užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 118 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-07-10 sprendimą dėl A. K. sulaikymo ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-01-09, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.