Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria T. J. perduotas Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 1/1-4-91-15 už nusikalstamą veiką, nustatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, kad jeigu T. J. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, ją atlikti būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. sausio 26 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO, orderis) byloje Nr. 1/1-4-91-15/12261001314 dėl įtariamojo T. J. suėmimo ir perdavimo pagal EAO už Latvijos Respublikos teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką. Europos arešto orderis išduotas vadovaujantis Liepojos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu skirti T. J. kardomąją priemonę – suėmimą.EAO nurodyta, kad T. J. įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, nustatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog jis, veikdamas kartus su iš anksto susitarusių asmenų grupe, apgaule įgijo kito asmens turtą, pasinaudodamas nukentėjusio asmens pasitikėjimu: T. J. kartu su kitu asmeniu, turėdami tikslą įgyti svetimą turtą, susitarė kad tas asmuo paskambins pasirinktu telefono numeriu ir pareikalaus pinigų už fiktyvią eismo avariją, kurios iš tiesų nebuvo ir kurią esą sukėlė atsiliepusio asmens artimas giminaitis, o T. J. nuvyks nurodytu adresu telefoninio skambučio metu ir paims pinigus. Vykdydamas nusikalstamus ketinimus ir veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe, T. J. 2014 m. gegužės 8 d. atvyko į Liepoją automobiliu, kurį vairavo jo draugė S. S., o kitas asmuo tą pačią dieną 17 val. paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. A., pakėlusiai ragelį. Tas kitas asmuo prisistatė esąs policijos pareigūnu ir pasakė A. A. esą jos anūkė automobiliu partrenkė mažą mergaitę, kuri šiuo metu yra ligoninėje. Tada kitas asmuo moters balsu mėgdžiodamas anūkę O., paprašė močiutės pagalbos. Tuomet pirmasis asmuo, dar kartą suvaidino policijos pareigūną ir paaiškino, kad nukentėjusios mergaitės tėvai yra geri žmonės ir jog su jais būtų galima susitarti dėl piniginės kompensacijos, po to pasakė, kad būtina sumokėti mergaitės tėvams 3 000 Eur kompensaciją. Kai A. A. paaiškino neturinti tokių pinigų, bet galinti sumokėti 500 Eur, tas kitas asmuo pasakė, kad pinigų paimti ateis nukentėjusios mergaitės tėvas. Mėgindamas sukelti pasitikėjimą ir realizuoti nusikalstamą planą, paprašė A. A. nepadėti ragelio, nes po mergaitės tėvo atvykimo norės įsitikinti kalbėdamas telefonu, kad tas asmuo, kuris atvyko paimti pinigų, iš tikrųjų yra mergaitės, kuri pateko į avariją, tėvas. Netrukus T. J., veikdamas pagal iš anksto numatytą planą, atvyko į A. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir įėjęs į butą bei veikdamas pagal susitarimą, nuėjo prie telefono ir kalbėjosi su kitu asmeniu. Tada A. A., būdama apgauta esą jos anūkė sukėlė avariją, o T. J. yra sužeistos mergaitės tėvas, davė T. J. 500 Eur ir šis, pasiėmęs apgaule gautus pinigus, išėjo. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), T. J. atidavė apgaule gautus pinigus (500 Eur) kitam asmeniui, kuris už įvykdytą apgaulingą veiką pagal jų ankstesnį susitarimą davė T. J. dalį pinigų – 100 Eur.Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas T. J., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.Vykdant EAO, Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomas T. J. 2018 m. sausio 21 d., 17.15 val., sulaikytas Lietuvos Respublikoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 21 d.T. J., 2018 m. sausio 26d. susipažinęs su Latvijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, nesutiko supaprastinta tvarka būti perduotas Latvijos Respublikai. Tačiau T. J. pareiškė pageidavimą, kad tuo atveju, jeigu jis būtų perduotas EAO išdavusiai Latvijos Respublikai ir šios valstybės teismo būtų pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jis pageidauja būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti Latvijos Respublikoje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu T. J. perduoti Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotą EAO byloje Nr. 1/1-4-91-15/12261001314 už orderyje nurodytą vieną nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi perdavė J. J. Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotą EAO byloje Nr. 1/1-4-91-15 už nusikalstamą veiką, nustatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, kad jeigu T. J. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, ją atlikti būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta nei privalomų, nei neprivalomų T. J. neperdavimo Latvijos Respublikai pagal EAO pagrindų, įtvirtintų BK 9¹ straipsnyje. Teismas vertino, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas EAO dėl T. J. perdavimo baudžiamajam persekiojimui atitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Tarybos pagrindų 2002 m. birželio 13 d. sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tvarkos (toliau – ir Sprendimas 2002/584/TVR) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. J. prašoma perduoti Latvijos Respublikai siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą jį įtariant padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje – sukčiavimą. Už šią nusikalstamą veiką Latvijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė – iki 5 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas T. J., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir abipusio baudžiamumo principą. Teismas pažymėjo, kad tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tarp ES valstybių narių yra grindžiamas abipusio pripažinimo principu, kurio pagrindas – valstybių narių pasitikėjimas. Išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti EAO išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Aplinkybės dėl T. J. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo bus tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą Latvijos Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veiką padariusius asmenis. Todėl, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas priėjo prie išvados, kad T. J. pagal EAO perduotinas Latvijos Respublikai.T. J., skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį, skunde prašo šią nutartį panaikinti. T. J. nesutinka būti perduotas Latvijos Respublikai pagal EAO ir teigia, kad jis, būdamas suimtas Latvijoje ir nemokėdamas latvių kalbos, nesupras teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl gali būti nepagrįstai apkaltintas reikalavimų nevykdymu. Anot perduotino asmens, jis dėl paminėtų aplinkybių, taip pat neturės galimybių susikalbėti su kitais suimtaisiais, todėl gali kilti pavojus tiek jo sveikatai, tiek jo gyvybei. T. J. pažymi ir tai, kad perdavus jį Latvijos Respublikai, nebus tinkamai užtikrinta jo teisė bendrauti su artimaisiais, esant reikalui, kreiptis į psichologą-psichiatrą pagalbos, pasikalbėti su šventiku, susirašinėti, gauti šiai teisei įgyvendinti reikalingas priemones. Be kita ko, perduotinas asmuo abejoja galimybe Latvijos Respublikoje teisingai išspręsti šią baudžiamąją bylą, nes nepasitiki šios valstybės pareigūnais. Perduotinas asmuo prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę (serga hepatitu C), jam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir į tai, kad jis nesislapstė bei negavo jokių pranešimų iš Latvijos teisėsaugos pareigūnų. Perduotino asmens T. J. skundas netenkintinas.

10.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis nenaikintina.

11.Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, tinkamai taikė bei aiškino BK 9¹ straipsnio nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 71¹ ir 73 straipsniai), Sprendimo 2002/584/TVR reikalavimų.

12.Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, turi patikrinti, ar išduotas EAO atitinka EAO turiniui ir formai keliamus esminius reikalavimus, ir ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti arba gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei.

14.Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju nėra imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų T. J. perduoti Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl galimo sukčiavimo įvykdymo paminėtoje valstybėje. EAO išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame sąraše įrašytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, už tokios veikos padarymą Latvijos Respublikos baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis, 3 dalies 5 punktas).

16.Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 6 punkte nustatyta, kad EAO baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą. Pagal Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktą, EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Vadinasi, vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo T. J. perduoti Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotą EAO byloje Nr. 1/1-4-91-15/12261001314 už orderyje nurodytą vieną nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrįstą pagrindą manyti, kad Latvijos Respublikos teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis.

17.T. J. subjektyvios abejonės Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų nešališkumu, nėra ta aplinkybė, kuri suteikia pagrindą konstatuoti, kad nėra pagrindo jį pagal EAO perduoti Latvijos Respublikai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau T. J., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė jo perdavimo Latvijos Respublikai klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

18.Nesutiktina ir su T. J. teiginiais, kad konkrečiu atveju gali būti pažeistos jo teisės bendrauti su artimaisiais, susirašinėti ir pan. Atkreiptinas perduotino asmens dėmesys į tai, kad jis apskųstąja nutartimi perduotas Latvijos Respublikai pagal kompetentingų institucijų išduotą EAO su sąlyga, kad jeigu jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, ją atlikti bus grąžintas į Lietuvos Respubliką.

19.Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, perduotino asmens T. J. skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį, kuria T. J. perduotas Latvijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 1/1-4-91-15 už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, nustatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, kad jeigu T. J. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, ją atlikti būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.