Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. J. (R.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 str. nuostatas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atsidalyti dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovo L. J. ieškiniu siūlomas pagrindinio daikto – gyvenamojo namo padalijimas natūra padarys žalą gyvenamojo namo paskirčiai, pažeis bendraturtės (atsakovės) L. J. (R.) teises ir teisėtus interesus. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 330 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-02-19 sprendimu nutraukė ieškovo L. J. ir atsakovės L. J. santuoką, atsakovei paliko ikisantuokinę pavardę R., pripažino gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos padalijo: pripažino ieškovui L. J. asmeninę nuosavybę į 1/3 dalį, o atsakovei – į 2/3 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, paskyrė ieškovui naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4, 1-6, 1-7, o atsakovei – 1-1, 1-2 1-3, 1-8, 1-9, patalpas 1-5 su įėjimu į rūsį, rūsio patalpas R-1, R-2 paskyrė naudotis ieškovui ir atsakovei bendrai. Teismas nurodė, kad šalys turi teisę naudotis neįrengto antro aukšto patalpomis, esančiomis virš paskirtų gyvenamųjų patalpų. Ūkinius pastatus – pastatą – garažą, pažymėtą indeksu 7I1/p, ūkinius pastatus, pažymėtus 8I1/ž, 9I1/p, paskyrė naudotis L. J., ūkinius pastatus, pažymėtus 2I1/ž, 4I1/p, 5I1/p bei kiemo rūsį 3I1/p paskyrė naudotis L. J., kitus statinius bei kiemo įrenginius paskyrė šalims naudotis bendrai, lygiomis dalimis padalijo 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime nurodyta, kad gyvenamojo namo patalpos šalims naudotis paskirstomos taip, kad kuo mažiau patalpų atitektų šalims naudotis bendrai (b. l. 3). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo L. J. apeliacinį skundą, 2008-06-30 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimą paliko nepakeistą. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas L. J. apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė patalpų naudojimosi tvarką, neatsižvelgė, kad tokia tvarka daro namą nedalų, užkerta galimybę bendrosios dalinės nuosavybės savininkams tinkamai atidalyti savo dalį kaip savarankišką daiktą, atsakovei L. J. paskirtos naudotis patalpos yra geresnės, gražesnės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2008-06-30 nutartyje nurodė, kad nustatyta patalpų naudojimo tvarka kiek įmanoma maksimaliai įgyvendina CK 4.81 str. reikalavimą, atsižvelgiant, kad kuo mažiau patalpų liktų bendram naudojimui, konstatavo, kad ta aplinkybė, jog tarp ieškovui skirtų patalpų, pažymėtų indeksu 1-4, 1-6, įsiterpia bendro naudojimo patalpa 1-5, negali būti laikoma ieškovo nuosavybės teisės pažeidimu ir naudojimosi ieškovui skirtomis patalpomis suvaržymu, nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas viso gyvenamojo namo patalpų atidalijimo klausimas, o tik naudojimosi tvarkos nustatymas, nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka atitinka šalims nuosavybės teise pripažintas idealiąsias namo dalis (38,39 kv. m, 65,90 kv. m), atitinka šalių faktiškai naudojamas patalpas, atsižvelgta į bendraturčių teisę naudotis būtinomis bendro naudojimo patalpomis, tokiomis kaip elektros instaliacija, centrinis šildymas ir kt.

Ieškovas L. J. 2009-02-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalyti jam priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leisti pagal pridedamą projektą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengti du butus – butą A (patalpos plane pažymėtos R-1, 1-3, 1-4, 1-5a) ir butą B (patalpos plane pažymėtos R-2, 1-1, 1-2, 1-5b, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9), butą A paskirti naudoti ieškovui, o butą B – atsakovei L. J. (R.), įpareigoti atsakovę L. J. (R.), netrukdyti jam savo lėšomis atlikti visus dviejų butų įrengimo darbus pagal projektą. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų, kadangi nustatė, jog namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, ieškovo siūlomas namo atidalijimo projektas revizuoja 2008-02-19 sprendimą savanaudiškais tikslais, siekiama pabloginti atsakovės gyvenamąją aplinką, nes ieškovas siekia įgyti teisę naudotis jam labiau patinkančiomis patalpomis, šalių valia dėl viso turto atidalijimo yra nesuderinta, padalijus namą pagal šiuo metu faktiškai naudojamas šalių patalpas geriau funkcionuotų atskiri nekilnojamojo turto vienetai nei pagal ieškovo siūlomą projektą, ieškovo pateiktas projektas neužtikrina savarankiškų teisinių objektų suformavimo, neizoliuoja atskirų turtinių vienetų, projektas parengtas neatsižvelgus į kitus žemės sklype esančius statinius, nenumačius žemės sklypo padalijimo, nesuprojektavus atskirų privažiavimų, įėjimų, projektas paruoštas kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra konfliktiškos ir jų patalpos viena nuo kitos turi būti izoliuotos stora siena, šalys turi naudotis atskirais įėjimais ir privažiavimais, atidalijimo projektas turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“. Ieškinys atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas savo valios dėl turto atidalijimo nederina su atsakove (bendraturte). Šie pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, nepripažintini pagrįstais, nes iš teismo nustatytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad šalys konfliktuoja, todėl akivaizdu, kad šalys nesugeba geruoju susitarti dėl turto atidalijimo ir ieškovas pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad šalių turimas turtas gali būti atidalytas taip, kaip yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kad gyvenamojo namo patalpos negali būti atidalytos pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą, kad patalpų atidalijimas pagal šį projektą pažeistų jos (atsakovės) teises ir teisėtus interesus, darytų žalą namui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovei buvo suteikusi galimybę teikti įrodymus, patvirtinančius jos argumentus, kad gyvenamasis namas gali būti atidalytas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė nutraukta, pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė tokių įrodymų neteikė. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, nurodė, kad gyvenamojo namo atidalijimas turi būti sprendžiamas tik kartu sprendžiant žemės sklypo, kiemo statinių, ūkinių pastatų atidalijimo klausimą. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina, nes gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas, o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Žemės sklypas yra reikalingas tam, kad būtų galima eksploatuoti gyvenamąjį namą, todėl nėra būtina kartu su gyvenamojo namo atidalijimo klausimu spręsti ir žemės sklypo atidalijimo klausimą, šiuos klausimus galima spręsti kartu arba atskirai, tačiau pirmiausia privaloma išspręsti klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsakovė, siekdama, kad gyvenamasis namas būtų atidalytas kartu su kitais statiniais ir žemės sklypu, turėjo teisę byloje pateikti savo pasiūlymus (projektus) dėl tokio atidalijimo, tačiau neteikė.

Ieškovas L. J. byloje pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pagal CK 4.80 str. CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Atidalijimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo, esant teismo sprendimu nustatytai naudojimosi tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006-02-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Ieškovas siekia turto atidalijimo natūra, iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamasis namas yra dalus, ieškovo pateiktas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. jį įmanoma įgyvendinti, pagal jį atidalijus turto dalis nebūtų daroma žala daiktui, atitiktų bendraturčių dalis, todėl ieškovo reikalavimas dėl atidalijimo pagal jo pateiktą A. V. personalinės projektavimo firmos parengtą projektą tenkintinas.

Ieškovas L. J. pateikė Atskirų dviejų butų suformavimo projektą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), parengtą A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. gruodžio mėn. (b. l. 8-23). Iš ieškovo pateikto projekto matyti, jog suformavus ir ieškovui paskyrus naudotis butą A, ieškovui atitektų Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimu atsakovei paskirta naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-3 (22,96 kv. m), o atsakovei atitektų ieškovui sprendimu paskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-6, 1-7, patalpa 1-5, kuri teismo sprendimu buvo paskirta naudotis abiems šalims, būtų padalyta po lygiai į dvi dalis, rūsys būtų padalytas į dvi lygias dalis, kiekvienai šaliai po 14,25 kv. m. Padalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovo pateiktą projektą ir ieškovui paskyrus butą A, o atsakovei – butą B, ieškovui tektų 36,23 kv. m gyvenamojo ploto, o atsakovei – 68,06 kv. m. Projekte nurodyta, kad gyvenamasis namas suformuojamas į 2 atskirus butus: butą A ir butą B, kur santykis 1/3:2/3 nesikeičia, gaunami du atskiri butai, turintys atskirus įėjimus, rūsys dalijamas į dvi lygias dalis vienam ir kitam butui, įrengiami atskiri įėjimai, rūsyje pastačius dar vieną kieto kuro katilą, abiems butams būtų dvi atskiros šildymo sistemos, siūlomu variantu kiekvieno buto patalpos būtų šildomos atskirai pagal gyventojų poreikius ir galimybes, name įrengti du elektros skaitliukai, iš kurių vienas priklauso butui A, kitas – butui B, galima įsirengti patalpas pastogėje virš priklausančių patalpų pirmame aukšte, patekimui į pastogę siūloma iš lauko įrengti laiptus ir du atskirus įėjimus į atskirus butus. Priede prie aiškinamojo rašto A. V. personalinė projektavimo įmonė nurodė, kad pagal 2008-02-19 teismo sprendimą padalyti patalpas nėra galimybės nėra, nes nėra techninių galimybių arba reikėtų pertvarkyti viso namo inžinerines sistemas, o tai brangiai kainuotų arba vienam iš bendrasavininkių reikėtų atsisakyti bendrojo naudojimo patalpų (tai pakeistų atidalytos nuosavybės teisės proporcingumą), apsunkintų patekimo į antrą aukštą įrengimą (b. l. 130). UAB „San idėja“, apžiūrėjusi namo šildymo sistemą, nustatė, kad be papildomų išlaidų (išskyrus papildomo katilo pajungimą) galima atidalyti šildymo sistemą pagal ieškovo pateiktą projektą, jei atidalyta būtų kitaip, tai šildymo sistemos perdarymas kainuotų apie 70000 Lt (b. l. 129). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad įrengta elektros tiekimo sistema atitinka ieškovo pateiktą atidalijimo projektą (b. l. 127), kad įrengti laiptai į pastogę namo išorėje (Antstolio G. P. 2010-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Atsakovė byloje neteikė įrodymų, kad kitokiu būdu atidalijus gyvenamąjį namą būtų galimybė įrengti atskiras butų šildymo sistemas be didelių išlaidų. A. V. aiškinamajame rašte yra nurodęs, kad dėl naujų pertvarų storio, kiekvieno iš butų bendras plotas šiek tiek sumažėja: bute A – 0,85 kv. m, bute B – 0,28 kv. m, tačiau dėl to nepripažintina, kad daroma neproporcinga žala namui ar pažeidžiamos atsakovės teisės. Ieškovas siekia atidalyti turtą suformuojant du butus, o ne du atskirus vienbučius namus, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai, jog butus skirs plonesnė siena, nei kad dabar skiria šalių naudojamas patalpas, bus pažeistos šalių teisės, statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005.

Ieškovas L. J. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė įrodymus, kad šalims paskirtoje bendrai naudotis patalpoje 1-5 yra įrengtas tualetas, kuris pagal atidalijimo planą atitektų ieškovui, nes būtų naujai suformuotoje patalpoje 1-5a, rūsio patalpoje, kuri taip pat šalims paskirta naudotis bendrai, yra įrengtas dušas, kuris pagal atidalijimo planą atitektų ieškovui, nes būtų naujai suformuotoje patalpoje R-1. Pagal bylos duomenis ieškovė yra įsirengusi dušą patalpoje 1-9, kuri pagal atidalijimo projektą atitektų jai. Patalpoje 1-9 taip pat yra virtuvė. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ji nesinaudoja tualetu, esančiu patalpoje 1-5, nes naudojasi tualetu, esančiu lauke. Taigi tos aplinkybės, kad pagal atidalijimo projektą dušas, esantis rūsyje, tualetas, esantis patalpoje 1-5, atitektų ieškovui, nepažeidžia atsakovės teisių. Iš ieškovo pateikto atidalijimo projekto matyti, kad šalims bendrai paskirtoje naudotis patalpoje turėtų būti padaryta pertvara, t. y. patalpa padalyta, įrengtas antras įėjimas. Atsakovė nesutinka su patalpos 1-5 padalijimu, nurodo, kad į savo dalį patenka iš patalpos 1-1. Šių argumentų pagrindu taip pat projektas nepripažintinas nepagrįstu, nes patalpa 1-5 šalims paskirta naudotis bendrai, joje yra įėjimas į namą, kuris dabar yra bendras. Taigi padalijus patalpą atsakovės teisės nebus pažeistos. Ieškovo pateiktame projekte nedalijamos antro aukšto neįrengtos patalpos, kuriomis pagal teismo sprendimą šalys turi teisę naudotis bendrai. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio, nes antro aukšto neįrengtos patalpos yra antraeilis daiktas, šios patalpos gali priklausyti šalims bendrai arba gali būti nustatyta kitokia jų naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kaip jau buvo minėta, suformavus ir ieškovui paskyrus naudotis butą A ieškovui atitektų Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimu atsakovei paskirta naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-3 (22,96 kv. m), o atsakovei atitektų ieškovui sprendimu paskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-6 (9,04 kv. m), 1-7 (16,08 kv. m). Atsakovei buvo siūloma apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokie gyvenamojo namo patalpų pertvarkymai buvo atlikti po to, kai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, nuo kada atsakovė naudojasi patalpa, plane pažymėta 1-3 (plotas – 22,96 kv. m), ar ši patalpa po minėto sprendimo buvo gerinama, pertvarkoma, remontuojama. Atsakovė įrodymų neteikė, nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kurių jai būtinai turėtų būti paskirta patalpa, pažymėta indeksu 1-3 (22,96 kv. m), atidalijant gyvenamąjį namą negali būti nukrypta nuo nustatytos naudojimosi tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendrai naudodamosios bendromis patalpomis, šildymo sistema konfliktuoja, negali susitarti geruoju (tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-01-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-03 nutarimas), atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad būtų atidalyta bendroji dalinė nuosavybė, tik nesutinka su ieškovo siūlomu projektu, savo projekto neteikia, ieškovo pateiktas projektas atitinka šalių turimas idealiąsias turto dalis, pagal projektą suformavus du butus, nebūtų padaryta žala daiktui, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal 2008 m. gruodžio mėn. A. V. personalinės projektavimo firmos parengtą projektą. Ieškovas sutinka savo lėšomis atlikti projekte nurodytus patalpų perplanavimo, šildymo sistemos pertvarkymo darbus, todėl ieškovas sprendimu įpareigotinas šiuos darbus atlikti iki 2010-09-20. Šis terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad šildymo sistemos sutvarkymas turi būti atliktas kuo greičiau, rudenį prasideda šildymo sezonas.

Kadangi yra patenkintas ieškovo ieškinys, apeliacinis skundas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 128 Lt žyminį mokestį (b. l. 1) už apeliacinį skundą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį (b. l. 93). Antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą 2009-06-03 ieškovas sumokėjo 250 Lt (b. l. 38), antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas 2010-07-01 sumokėjo 302,50 Lt. Ieškovui priteistina 260 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.), 302,50 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), t. y. iš viso 562,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui nepriteistina iš atsakovės 250 Lt už antstolės 2009-06-03 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, nes buvo konstatuota aplinkybė, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, yra skersai išpjautos medinės grindys, kuri nėra susijusi su ieškovo patenkintu ieškinio reikalavimu ar su byloje nustatinėjamomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo L. J. ieškinį tenkinti.

Atidalyti ieškovui L. J. priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0022-1010), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. gruodžio mėn. parengtą Atskirų dviejų butų suformavimo projektą.

Priteisti ieškovo L. J. nuosavybėn A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. gruodžio mėn. parengtame Atskirų dviejų butų suformavimo projekte nurodytą butą A, kurį sudaro patalpos, plane pažymėtos R-1, 1-3, 1-4, 1-5a, atsakovės L. J. (R.) nuosavybėn A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. gruodžio mėn. parengtame Atskirų dviejų butų suformavimo projekte nurodytą butą B, kurį sudaro patalpos, plane pažymėtos R-2, 1-1, 1-2, 1-5b, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9.

Įpareigoti ieškovą L. J. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. atlikti gyvenamojo namo patalpų perplanavimo, šildymo sistemos pertvarkymo darbus, nurodytus A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. gruodžio mėn. parengtame Atskirų dviejų butų suformavimo projekte.

Priteisti ieškovui L. J. iš atsakovės L. J. (R.) 562,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti valstybei iš L. J. (R.) 15,55 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).