- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-40-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Lietuvos esperantininkų sąjungai
- Trečiasis asmuo
- Politinė organizacija „Lietuvos rusų sąjunga“
- Advokatai
- Povilas Jegorovas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1644-592/2007 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų atsakovei Lietuvos esperantininkų sąjungai, tretysis asmuo Politinė organizacija „Lietuvos rusų sąjunga“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-09-25 ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį, prašydamas iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad ieškovas yra minėtos 129,8 kv.m. bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-12, valdytojas. Atsakovui buvo leista šiose patalpose laikinai palikti daiktus, nevykdant jose veiklos, tačiau atsakovas savavališkai užėmė ginčo patalpas, pradėjo vykdyti jose savo veiklą, tuo pažeisdamas ieškovo interesus. Po savavališko patalpų užėmimo atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieškovą, prašydamas suteikti minėtas patalpas panaudos sutarties pagrindu. Šis klausimas kelis kartus buvo svarstomas Vilniaus m. savivaldybės tarybos Turto suteikimo pagal panaudos sutartis klausimams svarstyti komisijoje. 2006-04-20 vykusio posėdžio metu buvo nuspręsta rekomenduoti Turto valdymo ir privatizavimo skyriui ieškoti kitų mažesnio ploto patalpų ne miesto centre ir siūlyti jas atsakovui. Šiuo atveju dėl ginčo patalpų suteikimo atsakovui panaudos ar kitais pagrindais Vilniaus m. savivaldybės taryba sprendimo nebuvo priėmusi, todėl atsakovas patalpas užėmė neteisėtai. 2006-07-31 ir 2006-09-04 raštais atsakovas buvo raginamas atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau į juos nereagavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos esperantininkų sąjunga atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nes patalpas užėmė teisėtai. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitiko faktinės padėties. Atsakovui iki 2005-09-01 panaudos tvarka ieškovas buvo suteikęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2005-09-14 įvykusio aukciono pagrindu šios patalpos buvo privatizuotos. Naujieji savininkai ragino atsakovą išsikelti, todėl 2005-10-19 priėmimo pas Vilniaus miesto merą metu buvo pažadėta artimiausiu metu surasti atsakovui kitas analogiškas patalpas analogiškoje vietoje ir įpareigoti tai padaryti savivaldybės administraciją. 2005 m. pabaigoje atsakovui buvo pasiūlytos 129,80 kv.m. patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duotas ir patalpų planas su žyma, kad jos skirtos atsakovui. Šios patalpos atitiko atsakovo poreikius, todėl 2006-01-03 atsakovas raštu Nr. 1 kreipėsi suteikti būtent šias patalpas panaudos pagrindu neribotam laikui. Savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2006-01-19 raštu pranešė, kokius dokumentus turi pateikti atsakovas, kad būtų suteiktos minėtos patalpos. Atsakovas nesutiko persikelti į patalpas be rašytinio įforminimo, todėl patalpos buvo perduotos 2006-01-27 patalpų perdavimo – priėmimo aktu. Tai patvirtina, kad atsakovas patalpas užėmė nesavavališkai. Tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Ieškovo minėtos komisijos sprendimai turėjo tik rekomendacinį pobūdį, o pati savivaldybės taryba nebuvo priėmusi nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo dėl patalpų perdavimo atsakovui. Ieškovo reikalavimai pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas nenurodė materialinės teisės normos, kurios pagrindu turėtų būti patenkintas ieškinys.
Tretysis asmuo Politinė organizacija „Lietuvos rusų sąjunga“ atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1264 suteikė ginčo patalpas trečiajam asmeniui, o 2006-08-02 buvo sudaryta dėl šių patalpų panaudos sutartis. Kadangi atsakovas ginčo patalpas užėmęs be teisėto pagrindo, yra pažeidžiamos trečiojo asmens teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-10-23 sprendimu ieškinį atmetė. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos įrodymais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ir neatsikirto į aplinkybę, kokiu pagrindu Turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2006-01-19 prašė atsakovo pateikti dokumentus dėl patalpų suteikimo pagal panaudos sutartį, kodėl ant patalpų plano yra atžyma „Esperantininkams“. Teismas pažymėjo, kad sudarytame patalpų priėmimo – perdavimo akte nebuvo įvardinta, kad patalpos perduodamos daiktams pasidėti. Teismas konstatavo, jog minėtas aktas, kuriame fiksuojami skaitliukų rodmenys, patvirtino atsakovo argumentą, kad patalpos buvo perduotos atsakovui, o ne suteiktos tik laikinai pasidėti daiktus. Teismas padarė išvadą, jog šis perdavimo – priėmimo aktas, kaip sandoris, yra galiojantis, todėl juo privalu vadovautis.
Tai, ar ieškovo įgaliotas asmuo pasirašė šį aktą, neturėjo reikšmės bylai, nes tai pagrindė kitos byloje nustatytos aplinkybės. Teismas nustatė, jog ieškovas neginčijo aplinkybės, kad jam buvo žinoma apie minėtą aktą, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų dėl to, kad net per šešis mėnesius nuo šio akto sudarymo dienos atitinkami savivaldybės valdymo organai ar atitinkamos komisijos bei tarnautojai savivaldybės vardu būtų išreiškę valią dėl šio akto nepagrįstumo bei teisėtumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie 6 mėnesius neginčijo patalpų užėmimo fakto, o atsakovas jomis naudojosi, mokėjo jų išlaikymo išlaidas (ieškovas neginčijo, kad atsakovas tinkamai mokėjo už patalpų išlaikymą). Teismas nustatė, jog per minėtą laikotarpį ieškovas neišreiškė aiškios pozicijos dėl patalpų naudojimosi pagrįstumo, kaip turėtų elgtis sąžiningas ir protingas turto valdytojas. Teismas pažymėjo, kad pirmiausia savivaldybės valdymo organai ir tarnautojai turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, ypatingai valdant savivaldybės turtą. Teismas konstatavo, jog ginčas kilo dėl netinkamos ieškovo organizacinės veiklos, todėl dėl tokių veiksmų (neveikimo) negali atsakomybė atsirasti kitai sandorio šaliai. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinyje nurodytu pagrindu ieškinį tenkinti ar pripažinti šį sandorį niekiniu (ex officio). Teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų kaip neturinčių esminės reikšmės bylai (LR CK 1.5 str., 6.1 str., 6.2 str., 6.38 str., 6.629 str., CPK 178 str., 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savivaldybių turto naudojimą, sandorių sudarymą, jų galiojimą, savininko teisių apsaugą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, paneigiantis CPK įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi ieškovo valios sukurti panaudos teisinius santykius su atsakovu nebuvo. Nors panaudos teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio ir gali atsirasti konkliudentinių veiksmų pagrindu, bet savivaldybė yra specifinis teisės subjektas ir veiksmams dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tam tikri įstatymai numato papildomus reikalavimus. Tik atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas gali patvirtinti savivaldybės, kaip turto savininkės, valią sukurti panaudos teisinius santykius. Savivaldybės taryba sprendimo dėl ginčo patalpų suteikimo atsakovui panaudos ar kitais pagrindais nebuvo priėmusi, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, kad nebuvo ieškovo valios sukurti ir dalyvauti panaudos teisiniuose santykiuose su atsakovu.
2) Teismas netinkamai įvertino byloje esantį 2006-01-27 sudarytą Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą ir nepagrįstai juo vadovavosi, konstatuodamas, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Minėtu aktu buvo perduotos ne pačios patalpos, bet tik raktai nuo patalpų. Be to, pats aktas neatitiko Vilniaus m. tarybos 2004-07-17 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos suteikiamo pagal panaudos sutartį savivaldybės turto perdavimo priėmimo akto formos bei buvo pasirašytas Naujamiesčio seniūnijos vyresniojo specialisto K. G. , kuris nebuvo ginčo patalpų savininko, t.y. ieškovo, įgaliotas perduoti savivaldybei priklausantį turtą pagal panaudą. Byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovo sekretorė I. A. turėjo įgaliojimą atlikti ginčo patalpų priėmimą pagal minėtą aktą. Minėtas patalpų perdavimo priėmimo aktas turėjo būti vertintas kritiškai ir negalėjo būti laikomas sandoriu, kurio pagrindu tarp šalių atsirado panaudos teisiniai santykiai. Net ir pripažinus šį aktą sandoriu, sandoris turėjo būti laikomas niekiniu, kaip prieštaraujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. ir CK 6.632 str. imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktas, kaip sandoris, yra galiojantis ir privalu jo vadovautis, pažeidė CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d. teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, ir CPK 177 str. 4 d., 178 str., 185 str. įtvirtintus įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo principus.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas apie 6 mėnesius neginčijo patalpų užėmimo fakto. Apie tai, jog patalpose atsakovas vykdo savo veiklą, ieškovas sužinojo, gavęs atsakovo 2006-07-26 raštą Nr. 7-32 ir iš karto ėmėsi priemonių, kad ginčas būtų išspręstas neteisminiu keliu. Ieškovo reikalavimui nėra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino. Teismo argumentas, jog ieškovo reikalavimas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, nepagrįstas. Atsakovo Valdybos pirmininkas P. Jegorovas yra advokatas, kuris žinojo ar turėjo žinoti savivaldybės turto suteikimo pagal panaudą tvarką, todėl atsakovo teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.
4) Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš patalpų, kadangi pagal CK 6.642 str. praėjus 3 mėnesiams nuo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2006-07-13 Nr. A51-12238-(5.1-EKD-5) rašto, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas skubiai atlaisvinti ginčo patalpas, atsiskaityti su įmonėmis už komunalines paslaugas ir grąžinti raktus, išsiuntimo, t.y. nuo 2006-10-31 panaudos santykiai tarp šalių pasibaigė, todėl tolesnis atsakovo naudojimasis ginčo patalpomis buvo neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos esperantininkų sąjunga nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Tretysis asmuo Politinė organizacija „Lietuvos rusų sąjunga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovas gali būti iškeldintas ieškovo nurodytu pagrindu iš ginčo patalpų, priklausančių šiuo metu savivaldybei.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti atsakovo panaudos teises, įgytas 2006-01-27 patalpų perdavimo – priėmimo aktu dėl ginčo patalpų.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ginčo patalpų panaudos teisinių santykių ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl šių panaudos teisinių santykių kvalifikavimo, todėl kolegija šių išvadų nekartoja. Tai, kad su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, nesudaro teisinio pagrindo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų. Atsakovas negali būti iškeldinamas iš ginčo patalpų ieškovo pareikštu pagrindu, nes nėra įstatymų nustatyta tvarka nutraukta žodinė panaudos sutartis.
Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti LR CK 6.642 str. nuostatas, nes ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo nutraukti žodinę panaudos sutartį, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2006-07-13 raštas (b.l. 61) ir 2006-09-04 raštas (b.l. 62) nenutraukė panaudos teisinių santykių.
Savivaldybė šioje byloje pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovą kaip savavališkai užėmusį ginčo patalpas, t.y. reikalavimą ginti pažeistą daiktinę teisę. Nustačius, kad atsakovas teisėtai užėmė patalpas ir turi teisę žodinės panaudos sutarties pagrindu naudotis ginčo patalpomis, atsakovas negali būti laikomas savivaldybės nuosavybės teisių pažeidėju, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Į ginčo patalpas atsakovas įsikėlė, gavęs ginčo patalpų planą (b.l. 27) ir sudaręs 2006-01-27 patalpų perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 28), suprasdamas tokiu būdu ieškovo išreikštą valią sukurti ir dalyvauti panaudos teisiniuose santykiuose su atsakovu, atsižvelgiant į 2006-01-19 raštą „Dėl 129 kv.m patalpų A.Rotundo g., Vilniuje, suteikimo pagal panaudos sutartį“ (b.l. 26).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, įvertindamas byloje esantį 2006-01-27 sudarytą Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 28). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju panaudos teisiniai santykiai, kaip civiliniai teisiniai santykiai, atsirado savivaldybės konkliudentinių veiksmų pagrindu. Tai patvirtina 2006-01-27 patalpų perdavimo – priėmimo aktas, sukuriantis daiktinę teisę – panaudos teisę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2006-01-27 Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktu, nes jis nėra nuginčytas ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad minėtas aktas neatitiko Vilniaus m. tarybos 2004-07-17 sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos suteikiamo pagal panaudos sutartį savivaldybės turto perdavimo priėmimo akto formos, savaime nepanaikina ir nedaro negaliojančiu 2006-01-27 Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto, nes šis aktas sukūrė teisines pasekmes. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad 2006-01-27 Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą pasirašęs Naujamiesčio seniūnijos vyresnysis specialistas K. G. nebuvo įgaliotas perduoti savivaldybei priklausantį turtą pagal panaudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tas pats Naujamiesčio seniūnijos atstovas K. G. pasirašė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo 2007-12-28 aktą (b.l. 190), sudarytą su trečiuoju asmeniu Politine organizacija „Lietuvos rusų sąjunga“, tokiu būdu patvirtinant, kad jis turi įgalinimus dėl patalpų perdavimo-priėmimo. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl įgalinimų pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą teisėtumo, nes byloje nėra ginčijamas 2006-01-27 Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktas.
Tai, kad savivaldybės taryba iki šiol nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo patalpų suteikimo atsakovui panaudos ar kitais pagrindais pagal atsakovo 2006-01-03 kreipimąsi (b.l. 56) ir pagal savivaldybės išreikštą valią ir 2006-01-19 raštą „Dėl 129 kv.m patalpų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suteikimo pagal panaudos sutartį“ (b.l. 26), nesudaro teisinio pagrindo iškeldinti atsakovą ieškovo nurodytu pagrindu, nes tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas negali būti iškeldinamas iš ginčo patalpų pareikštu pagrindu, nes jis įgijo panaudos teises į ginčo patalpas. Atsakovas įrodė, kad ginčo patalpas užėmė ne savavališkai, bet pagal aiškiai konkliudentiniais veiksmais savivaldybės išreikštą valią, duodant ginčo patalpų planą, 2006-01-19 raštą „Dėl 129 kv.m patalpų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suteikimo pagal panaudos sutartį“ ir 2006-01-27 Patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą.
Sprendžiant ginčą dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui.
Tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo į įstatyme numatyta (13 str.), kad turi būti sudaryta rašytinė panaudos sutartis ir yra pareikštas ieškinys iškeldinti atsakovą, neturintį rašytinės panaudos sutarties, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti, ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Į ginčo patalpas atsakovas įsikėlė, gavęs šių patalpų planą ir sudaręs 2006-01-27 patalpų perdavimo – priėmimo aktą, suprasdamas ieškovo valią sukurti ir dalyvauti panaudos teisiniuose santykiuose su atsakovu, nes jokios kitos patalpos atsakovas nuosavybės teise nėra įgijęs (b.l. 31).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas turi teisėtus lūkesčius, kurie negali būti pažeidžiami, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo skubiai atlaisvinti kitas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po 2005-09-14 įvykusio aukciono.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo iškeldinimas, nesuteikiant jam kitų negyvenamųjų patalpų, kartu atsižvelgiant ir į atsakovo, kaip asociacijos, socialinį statusą, iš esmės pažeistų asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir teisėtus interesus, kurie tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą ieškinį pareikštu pagrindu atmesti.
Akivaizdu, kad savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų atsakovą, nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų, bet suteikdama neatlaisvintas ginčo patalpas trečiajam asmeniui Politinei organizacijai „Lietuvos rusų sąjunga“ (b.l. 87), elgėsi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais ir konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, neapsvarstydama tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje. Tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus m. savivaldybės taryba pakeitė savo ankstesnį sprendimą (b.l. 182) ir suteikė tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini) kitas negyvenamąsias patalpas (b.l. 190-195) trečiajam asmeniui Politinei organizacijai „Lietuvos rusų sąjunga“, parodo, kad savivaldybė, įgyvendindama teisinės valstybės principus, suprato, kad negalima supriešinti (b.l. 32- 36) asociacijos ir politinės organizacijos, vykdant įstatymų leidėjo deleguotą savivaldybei funkciją suteikti panaudos pagrindais negyvenamąsias patalpas asociacijoms, politinėms organizacijoms ir panašiai.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR Konstitucijos 6 str., 29 str. 1 d., CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.71 str., 1.72 str., 4.98 str., 6.629 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą.