- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-591-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02263-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- T. I.
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. I. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Aurora Shipping“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. I. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą „Swedbank“, AB per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui Kredito sutarties Nr. 08-074174-IN 2.8.4., 2.8.5., 2.8.7 (3 dalyje), 2.8.8., 2.8.10., 9.3., 9.5., 10.4., 10.5., 10.6., 10.7. straipsniuose nurodytus ir sutarties vykdymo eigoje bankui pateiktų dokumentų nuorašus. Atsakovui neįvykdžius teismo reikalavimų per nurodytą terminą – skirti iki 1000,00 Lt baudą ir vis tiek įpareigoti pateikti dokumentus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-25 tarp UAB „Aurora shipping“ ir AB bankas „Hansabankas“ (dabar – Swedbank, AB) buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 08-074174-IN, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas kreditas krovininio laivo įsigijimui. Bendrovės prievolių pagal šią sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas eile įsipareigojimų, tarp jų ir ieškovo asmeniniu laidavimu ir ieškovui priklausančių 50 proc. UAB „Aurora shipping“ akcijų įkeitimu. Ieškovas 2010-11-17 atsakovui pateikė prašymą susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su UAB „Aurora shipping“ prisiimtomis prievolėmis pagal Kredito sutartį, dabartinę jų vykdymo eiga. 2011-05-04 ieškovas gavo banko raštą, prie kurio buvo pridėta UAB „Aurora shipping“ 2008-07-25 su banku sudarytos sutarties ir jos priedo bei kredito panaudojimo ataskaitos kopija, buvo nurodyta, jog UAB „Aurora shipping“ neturi pradelstų mokėjimų, o kitos ieškovo informacijos negali pateikti, nes tai neva yra banko paslaptį sudarantys duomenys apie bendrovę. Atsakovas nepagrįstai ieškovui nepateikė jo prašomos informacijos ir tuo yra pažeidžiamos ieškovo, kaip laiduotojo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė. CK 6.80 str. 1 d. numatyta, kad kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Atsakovo galimybes pateikti informaciją saisto ir LR Bankų įstatymo 55 str. nuostatos, reglamentuojančios banko paslaptį, pagal kurias banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie: banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas; banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas; kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas siekia gauti dokumentus, tokius kaip laivo pirkimo – pardavimo sutartis, laivo vertinimo ataskaita, laivo draudimo sutartis, laivo apžiūros ataskaita, išvada dėl laivo draudimo sutarties, tačiau minėti dokumentai pateikti prieš pasirašant kredito sutartį ir prievolės užtikrinimo sutartis, todėl nesietini su prievolės vykdymo eiga. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovas reikalavimą siejo ne tik su ieškinyje nurodytų, bet ir aplamai visų banko turimų dokumentų, susirašinėjimų su skolininku UAB „Aurora shipping“ pateikimu, faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas ieškovo galimą kredito refinansavimą iš banko, prievolės vykdymą ir bendrovės mokumą. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovas reikalavimą siejo ne tik su ieškinyje nurodytų, bet ir aplamai visų banko turimų dokumentų, susirašinėjimų su skolininku UAB „Aurora shipping“ pateikimu, faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas ieškovo galimą kredito refinansavimą iš banko, prievolės vykdymą ir bendrovės mokumą. Teismo vertinimu, ieškovas, pateikęs sutartimi nurodytus dokumentus, yra tinkamai įvykdęs įstatyminę pareigą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas T. I. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas kreditoriaus pareigą suteikti laiduotojui jo reikalaujamą informaciją apie skolininką savo sprendime aiškino priešingai nei numato įstatymas ir yra išaiškinta teisės doktrinoje ir tokiu būdu pažeidė LR CK 6.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Kreditorius privalo suteikti laiduotojui jo reikalaujamą informaciją apie užtikrintą pagrindinę prievolę tiek šiai atsirandant, tiek ją vykdant, t.y. nurodyti prievolės pobūdį, dydį, vykdymo sąlygas, skolininko atsakomybę, palūkanų dydį, vykdymo terminus ir kitokias sąlygas, skolininko finansinę padėtį ir panašiai, nes ji užtikrina galimybę laiduotojui kontroliuoti skolininko prievolių kreditoriui tinkamą įvykdymą, laiku reaguoti į skolininko galimą piktnaudžiavimą, nesąžiningą elgesį ir vengimą vykdyti savo prievoles kreditoriui, nepagrįstą prievolės įvykdymo naštos perkėlimą laiduotojui. Laiduotojas reikalaudamas informacijos iš kreditoriaus, kartu prižiūri ir kreditorių, t.y. ar kreditorius buvo pakankamai aktyvus ir atidus, ar laiku pareikalavo ir gavo iš skolininko informaciją, būtiną skolininko turtinei padėčiai, sandoriams, įsipareigojimams kitiems asmenims bei skolininko vykdomai veiklai įvertinti, o paaiškėjus skolininko veiksmų nesąžiningumo požymiams, įvertina, ar kreditorius laiku ėmėsi visų būtinų priemonių užkirsti kelią skolininko nesąžiningiems ar neapdairiems, ekonomiškai nepagrįstiems skolininko veiksmams. Atsižvelgiant į tai, laiduotojo teisė gauti visą informaciją, tame tarpe apie skolininko finansinę padėtį, turtą, sandorius, įsipareigojimus kitiems asmenims bei kitą, negali būti ribojama. Kreditoriaus atsisakymas teikti laiduotojui informaciją apie skolininką vertintinas kaip trukdymas laiduotojui užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą ir išvengti galimų nuostolių. Kreditoriaus disponuojamų duomenų apie skolininko finansinę padėti, jo turtą, sandorius, įsipareigojimus tretiesiems asmenims, galinčius turėti įtaką skolininko turtinei padėčiai bei kitos informacijos apie skolininką, pateikimas laiduotojui negali būti perteklinis įstatymo tinkamo taikymo prasme, kadangi šių duomenų bei informacijos apie skolininką gavimas bei įvertinimas užtikrina laiduotojo skolininko prievolių kreditoriui vykdymo kontrolę, galimų nuostolių rizikos įvertinimą bei reagavimą laiku, siekiant išvengti nuostolių. Laiduotojo teisės reikalauti ir gauti iš kreditoriaus visą kreditoriaus turimą informaciją apie skolininką negali riboti joks įstatymas, tuo labiau neva banko paslaptis. Skolininkui neįvykdžius prievolių kreditoriui, laiduotojas pats tampa skolininku kreditoriaus atžvilgiu bei kreditoriumi skolininko atžvilgiu. Todėl bet kokios kreditoriaus disponuojamos informacijos apie skolininką slėpimas nuo laiduotojo yra nesąžiningas veiksmas ir turi būti vertintinas kaip šiurkštus piktnaudžiavimas ir laiduotojo teisės kontroliuoti skolininko prievolių vykdymą pažeidimas.
Apeliantas argumentuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas ir dėl to, jog teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino 2008-07-25 Kredito sutarties Nr.08-074174-IN ir 2008-07-25 Laidavimo sutarties Nr.08-074174LA4 sąlygų. Pagal Laidavimo sutarties 6.2. punktą bei Kredito sutarties 14.1. ir 14.2.3. punktus, bankas privalo laiduotojui pateikti visą informaciją apie skolininką, gautą Kredito sutarties vykdymo metu, be atskiro skolininko sutikimo. Minėtos sutarčių nuostatos atitinka LR CK 6.80 straipsnio 1 dalies normos esmę bei šios normos išaiškinimus, todėl yra teisėtos ir sutarčių šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Kredito ir Laidavimo sutartys yra tiesiogiai susiję ir jų abiejų nuostatos privalo būti aiškinamos bei vertinamos kompleksiškai. Laidavimo bei Kredito sutarčių nuostatos nenumato jokių išimčių dėl informacijos pateikimo laiduotojui apribojimo, neva remiantis banko paslaptimi. Priešingai - Kredito sutartimi skolininkas dar kartą patvirtino laiduotojo (įkaito davėjo) neribotą teisę gauti visą informaciją (Kredito sutarties 14.2.3. punktas).
Kredito suma pagal Kredito sutartį yra labai didelė. Skolininkas UAB „Aurora shipping" yra juridinis asmuo. Juridinio asmens atsakomybė kreditoriams yra ribojama juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Skirtingai nuo skolininko, kaip juridinio asmens, ribotos atsakomybės, apeliantui tenka pilna atsakomybė už skolininko prievolių kreditoriui neįvykdymą visu savo asmeniniu turtu. Skolininko valdymo organai gali priimti bendrovei nepalankius ekonominius sprendimus, veikti nesąžiningai ir tokiu būdu iššvaistyti bendrovės turtą, neįvykdyti prievolių kreditoriams. Todėl apeliantui labai svarbu nuolat kontroliuoti skolininko prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Tinkamą Kredito sutarties vykdymo kontrolę gali užtikrinti laiku iš kreditoriaus gautos informacijos apie skolininko UAB „Aurora shipping" finansinę padėtį, turtą, sandorius, įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei kitą, įvertinimas. Todėl kreditoriaus gauta informacija apie skolininką yra labai svarbi, siekiant nustatyti Kredito sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes bei įvertinti kredito grąžinimo riziką, galimus nuostolius, iš anksto imtis veiksmų galimiems nuostoliams išvengti. Ieškovo reikalaujama informacija apie skolininką negali būti vertintina kaip banko paslaptis, nes atsakovas įstatymo bei sutarties nustatyta tvarka privalo suteikti laiduotojui sutarties vykdymo metu gautą informaciją apie skolininką. Bankas nagrinėjamu atveju, prisidengdamas banko paslaptimi ir nesuteikdamas ieškovui informacijos, elgiasi formaliai, neatsakingai, nesąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai. Bankas bendrovės "Aurora shipping" paskolą dėl padidėjusios rizikos perkėlė į rizikingų sandorių priežiūros skyrių, vadinasi ir laiduotojo atsakomybės kilimo rizika padidėjo ir jam būtina gauti išsamią ir visapusišką informaciją, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių tai įvyko ir ar nėra pažeistas Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Tačiau bankas laiduotojo savalaikiai neinformavo apie tokius veiksmus ir padidėjusią riziką, todėl tai tik dar kartą patvirtina banko nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą su laiduotoju. Taip pat teismui buvo pateiktas kitoje byloje gautas ekspertizės aktas dėl UAB "Aurora shipping" akcijų vertės, kurio duomenys laiduotojui kelia nerimą ir padidina jo atsakomybės kilimo riziką. Tik gaudamas nuoseklią, išsamią ir savalaikę informaciją, laiduotojas gali įvertinti realią situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su galimu banko pareikalavimu įvykdyti prisiimtą bendrovės prievolę. Laiduotojo teisė gauti visą informaciją yra įtvirtinta dar ir dėl to, kad jis galėtų ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jeigu skolininkas savo prievoles vykdytų (nevykdytų) nesąžiningai, apgaulingai, o bankas nesiimtų jokių priemonių tokiems veiksmams sustabdyti ar kilusiai grėsmei sumažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank", AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad LR CK 6.80. str. 1 d. ir atitinkamai 2008 07 25 Laidavimo sutarties Nr. 08-074174-LA-4 bendrosios dalies 6.2 punktas nustato, kad „Swedbank", AB įsipareigoja laiduotojui raštu pareikalavus, suteikti informaciją apie kredito sutarties sąlygas bei jos vykdymą. Taigi, tiek įstatymas, tiek Laidavimo sutartis pakankamai aiškiai nurodo, kokios informacijos laiduotojas turi teisę reikalauti iš kreditoriaus ir kokią informaciją kreditorius turi pareigą suteikti. Mano, kad paminėtų taisyklių negalima traktuoti plečiamai ir jais remiantis reikalauti bet kokios informacijos, juolab, kad apeliantas prašo pateikti iš esmės dokumentus, kurie buvo pateikti sudarant 2008 07 25 kredito sutartį Nr. 08- 074174-1N, o ne dokumentus apie prievolės vykdymą šiuo metu. Remiantis Laidavimo sutarties bendrosios dalies 6.2 p., laiduotojui T. I. prašant, jam buvo pateikta informacija apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą, t. y. Kredito sutartis ir jos visi priedai, taip pat kredito panaudojimo ataskaita, iš kurios matyti tiek suteikto kredito, tiek jo grąžinimo sumos ir terminai, palūkanų mokėjimo sumos ir terminai, bei suteikta pilna informacija apie skolininko vykdomus mokėjimus. Papildomai buvo nurodyta, kad UAB „Aurora shipping" pradelstų mokėjimų „Swedbank", AB pagal Kredito sutartį neturi. Swedbank", AB tinkamai įvykdė pareigą informuoti laiduotoją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas taip pat apie jos vykdymą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuo atveju apeliantui informacijos reikia ne tam, kad ateityje galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, jei to nepadarytų skolininkas. Apeliantas buvo UAB „Aurora shipping" akcininkas ir šiuo metu tarp jo ir UAB „Aurora shipping" bei jos dabartinių savininkų vyksta teisminiai ginčai, nesusiję su Kredito sutartimi ir Laidavimo sutartimi. Apeliantas prašo iš „Swedbank", AB išreikalauti dokumentus, kurie neturi nieko bendra nei su pagrindinės prievolės, nei su Laidavimo sutarties vykdymu - laivo įsigijimo dokumentų ir įrodymų, už kokią kainą įsigytas laivas, laivo turto vertės nustatymo ataskaitos 2008 m., laivo draudimo sutarties paskolos suteikimo metu (2008 m.), laivo apžiūros ataskaitos 2008 m., išvadą dėl laivo draudimo sutarčių sąlygų. Visi šie dokumentai buvo bendrovėje ir tuo metu, kai jos 50 proc. akcijų savininkas buvo apeliantas. Taip pat apeliantas reikalauja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau šias ataskaitas jis turi teisę gauti iš Juridinių asmenų registro. Dar daugiau, pats apeliantas pateikė į bylą 2012 03 06 Ekspertizės aktą Nr. 2012-03-02/1, kuriame yra nurodyta, kad ekspertizės metu buvo išnagrinėti įvairūs dokumentai, tame tarpe ir UAB „Aurora shipping" finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį 2008 - 2010 m., bendrovės turto detalizacija, laivo „Klaipėda" pajamų istoriniai duomenys, sutarčių su pirkėjais ir tiekėjais kopijos ir t.t., t.y. daug platesnis duomenų kiekis, nei disponuoja „Swedbank", AB. „Swedbank", AB negali paaiškinti, kodėl disponuodamas tokio detalumo informacija apeliantas dar nori gauti laivo „Klaipėda" įsigijimo dokumentus, jo 2008 m. draudimo sutartis ir kt., bei kaip tai gali paveikti jo galimybes „labiau kontroliuoti" skolininką bei gebėjimą, esant reikalui, už skolininką ateityje tinkamai įvykdyti prievoles „Swedbank", AB pagal Kredito sutartį. Aukščiau paminėti dokumentai akivaizdžiai neturi nieko bendra su nei su Kredito sutarties, nei su Laidavimo sutarties vykdymu, todėl „Swedbank", AB yra saistomas LR Bankų įstatymo 55 str. numatytų nuostatų dėl banko paslapties apsaugos, atsižvelgiant į tai, kad bankas be kliento sutikimo neturi teisės tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie kliento turimą turtą, komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Kaip teisingai pažymėjo pats apeliantas, bankams taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl tik esant aiškiam pagrindui teikti konfidencialią informaciją ir užtikrinus, kad bus nepažeisti klientų interesai, bankas gali tai daryti. Dalį apelianto reikalaujamos informacijos, kurią „Swedbank", AB gali atskleisti remiantis Laidavimo sutartimi ir CK 6.80 str., „Swedbank", AB apeliantui pateikė. Dėl kitos apelianto prašomos informacijos, t.y. dėl UAB „Aurora shipping" turto įsigijimo dokumentų, vertinimo ataskaitų, ir kt., reikalingas pačios bendrovės sutikimas arba teismo leidimas „Swedbank", AB tai padaryti. Kadangi apeliantas nepateikė nei vieno, nei kito, jo reikalavimai „Swedbank", AB buvo pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesti. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti pirmos instancijos teismo sprendimo ydingumą todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Trečiasis asmuo UAB „Aurora Shipping" atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Taigi, šioje teisės normoje yra aiškiai nurodyta, kad kreditorius laiduotojui privalo pateikti ne visą, o tik tam tikrą informaciją. Atsakovas pilnai atskleidė ieškovui visą informaciją tiek apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, tiek apie šios prievolės vykdymo eigą, ir be jokių pažeidimų įvykdė Civilinio kodekso 6.80 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Tai, kad kreditorius (atsakovas) renka informaciją apie skolininką, jo finansinę padėtį, turtą, sandorius, įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir pan., jokiu būdu nereiškia, kad šia informacija jis privalo dalintis su laiduotoju. Laiduotojui niekas nedraudžia imtis tokių pat priemonių kaip ir kreditorius, savo sąskaita ir rizika susitarti su skolininku dėl tam tikos informacijos teikimo ir tokiu būtu kontroliuoti prievolės, už kurią laidavo, vykdymą, riziką jos neįvykdyti ir pan. Vien tik sutikdamas laiduoti už skolininką, laiduotojas įvertino arba turėjo įvertinti, kad jam gali tekti atsakyti už skolininką, jei šis savo prievolės neįvykdys. Netgi tuo atveju, jei skolininkas savo prievolės neįvykdytų, o laiduotojas, įvykdęs šią prievolę, įgytų regreso teisę į skolininką, kreditorius taip pat neprivalėtų laiduotojui perduoti visos informacijos apie skolininką (CK 6.83 straipsnio 4 dalis). Informacijos teikimą apie skolininką gali riboti ir kiti įstatymai, vienas kurių ir yra nurodytas ginčijamame sprendime. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnyje aiškiai nurodyta, kas yra banko paslaptis, ir nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet ši paslaptis gali būti atskleista. CK 6.80 straipsnio 1 dalis įpareigoja atsakovą atskleisti laiduotojui informaciją, kuri gali sudaryti banko paslaptį apie klientą, tik tiek, kiek šioje nuostatoje ir numatyta, t. y. informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą, ir ne daugiau. Pagal 2008 07 25 Laidavimo sutarties Nr. 08-074174-LA4 6.2 punktą, įpareigojantį atsakovą pateikti informaciją apie kredito sutarties sąlygas bei jos vykdymą, ieškovui pateiktinos informacijos apimtis iš esmės visiškai atitinka Civilinio kodekso 6.80 straipsnio 1 dalyje numatytą informacijos apimtį, t. y. laiduotojui turi būti atskleistos pagrindinės prievolės (Kredito sutarties) sąlygos bei jos vykdymas. Tai dar kartą patvirtina faktą, jog ieškovas, remdamasis CK 6.80 straipsnio 1 dalimi ir 2008 07 25 laidavimo sutarties Nr. 08-074174-LA4 6.2 punktu, reikalauja pateikti tokią informaciją apie trečiąjį asmenį, kuri ieškovui nepriklauso. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.80 straipsnio 1 dalyje numatytos laiduotojui teiktinos informacijos apimties, todėl naikinti ginčijamą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą „Swedbank“, AB pateikti ieškovui Kredito sutarties Nr. 08-074174-IN 2.8.4., 2.8.5., 2.8.7 (3 dalyje), 2.8.8., 2.8.10., 9.3., 9.5., 10.4., 10.5., 10.6., 10.7. straipsniuose nurodytus ir sutarties vykdymo eigoje bankui pateiktų dokumentų nuorašus. Pagal 2008-07-25 Laidavimo sutarties Nr.08-074174LA4, kurios šalimi yra apeliantas, 6.2. punktą, bankas įsipareigojo, laiduotojui raštu paprašius, pateikti informaciją apie kredito sutarties sąlygas bei jos vykdymą.
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.). Laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Visos šios nuostatos lemia, kad asmuo turi įsivertinti prievolių įvykdymui reikšmingas aplinkybes ir su tuo susijusią riziką dar iki laidavimo sutarties pasirašymo. Laiduotojo prievolės akcesoriškumas taip pat lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.) Remiantis CK 6.82 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
Apelianto argumentai, kad laiduotojas turi teisę gauti visą kreditoriaus turimą informaciją apie skolininką, yra atmestini. Informacijos pateikimas yra apibrėžtas tiek CK 6.80 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Laidavimo sutarties 6.2. punkte. CK 6.80 straipsnio 1 dalies normoje yra nurodyta, kad kreditorius laiduotojui privalo pateikti informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Prievolės turinį sudaro prievolės šalių teisės ir pareigos, prievolės sąlygų visuma (sutarties sąlygų rūšis, sutarties dalykas, sutarties kaina bei sutarties terminas). Informacija apie pagrindinės prievolės vykdymą sietina su prievolės vykdymo terminų laikymusi, kitų sutarties sąlygų įvykdymu ar neįvykdymu, esamu skolos likučiu bei skaičiuotinomis mokėjimo sumomis pagal sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo sąvoka laidavimo teisinių santykių prasme aiškintina kaip neapimanti informacijos apie kredito gavėjo komercinę –ūkinę veiklą ir finansinę-turtinę padėtį, nes disponavimas minėta informacija nepakeičia laiduotojo prisiimtos prievolės turinio ar jos vykdymo aplinkybių, neįtakoja kredito sutarties sąlygų bei jų vykdymo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas informaciją apie UAB „Aurora shipping“ Kredito sutartį ir jos visus priedus, taip pat kredito panaudojimo ataskaitą, iš kurios matyti tiek suteikto kredito, tiek jo grąžinimo sumos ir terminai, palūkanų mokėjimo sumos ir terminai, bei pilną informaciją apie skolininko likusią negrąžintą kredito sumą, vykdomus mokėjimus, nurodant, kad UAB „Aurora shipping" pradelstų mokėjimų „Swedbank", AB pagal Kredito sutartį neturi, ieškovui yra pateikęs. Būtent ši informacija ir vertintina kaip informacija apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą, kuri leidžia laiduotojui kontroliuoti skolininko prievolių kreditoriui vykdymą. Įstatymai nenumato kreditoriui pareigos teikti informaciją laiduotojui apie skolininko juridinio asmens finansinę padėtį, turtą, sandorius, įsipareigojimus kitiems asmenims, veiklos planus ir pan. Teisė atitinkamam asmenų ratui gauti tokią informaciją yra reglamentuojama teisės aktais, taip pat gali būti numatyta sutartyje. Apelianto pasirašytoje sutartyje tokia teisė nenumatyta, jos plečiamai aiškinti negalima nei laidavimo sutarties 6.2. punkto pagrindu, nei CK 6.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Apelianto argumentai, kad Kredito sutarties 14.2.3. punktas, nustatantis, jog asmeniui, užtikrinusiam kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymą, pateikiama informacija nebus laikoma konfidencialumo pažeidimu, todėl apeliantui negali būti taikomos ir įstatymo nuostatos, reglamentuojančios banko paslaptį ir jos turinį, yra atmestini. Apeliantas, cituodamas Kredito sutarties nuostatas, nustatančias skolininko pareigą teikti informaciją bankui apie savo veiklą ir finansinę-turtinę padėtį, teisingai vertina, kad bankas tokios informacijos privalomą pateikimą numatė Kredito sutartyje. Tokios sutartinės sąlygos sukuria galimybę bankui užtikrinti tinkamą skolininko kontrolę ir sumažinti galimo sutarties neįvykdymo riziką tiek atitinkamai naudojantis sutartine teise pakeisti sąlygas dėl nustatytos prievolės vykdymo tvarkos, jos užtikrinimo, ir pan., įskaitant teisę nutraukti sutartį su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Tačiau tokia informacija patenka į LR Bankų įstatymo 55 str. reglamentavimą, nusakantį banko paslaptį, pagal kurias banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas, kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas, banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Tuo tarpu laiduotojui, kaip jau pirmiau minėta, tenka pareiga atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal kredito sutartimi nustatytas tarp kreditoriaus ir skolininko sąlygas. Todėl laiduotojui yra aktuali informacija apie Kredito sutarties sąlygas bei jos vykdymą, nes tik šių aplinkybių pasekoje laiduotojui gali kilti teisinės pasekmės iš Laidavimo sutarties. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl banko paslapties, taip pat į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.80 straipsnio 1 dalies nuostatą, padarė teisėtą išvadą, kad laiduotojo teisė gauti informaciją apie skolininką, nėra absoliuti ir įstatymu yra ribojama pagrindinės prievolės turinio, sąlygų ir jos vykdymo apimtyje.
Kiti apelianto argumentai, grindžiami banko pareiga tinkamai kontroliuoti skolininką, užtikrinant kredito sutarties įvykdymą, bendradarbiauti su sutarčių šalimis, vertintini pirmiau nurodytų normų pagrindu, ir apeliantui bei bankui nagrinėjamuose ginčo teisiniuose santykiuose suteikia tiek teisių bei sukuria tiek pareigų, kiek tai yra numatyta teisinį santykį reguliuojančiuose įstatymuose bei pasirašytose sutartyse. Jeigu skolininkas savo prievoles vykdytų (nevykdytų) nesąžiningai, apgaulingai, o bankas nesiimtų jokių priemonių tokiems veiksmams sustabdyti ar kilusiai grėsmei sumažinti, tai laiduotojui suteikta informacija apie Kredito sutarties vykdymo eigą yra pakankama tam, kad jis galėtų ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas „Swedbank", AB yra tinkamai įvykdęs jam tenkančią pagal sutartį ir įstatymą pareigą teikti informaciją laiduotojui.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.