Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-26 · Byla Nr. N-502-538-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-26
Bylos Nr.
N-502-538-07
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N5 – 538/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto VPK VP EPT 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. M. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnyje, padarymą, už tai, kad A. M. 2006-09-05 13.30 val. Kauno mieste Raudondvario pl. vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į jos ypatumus, nepasirinko saugaus greičio, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš įvykio vietos pasišalino, vairuotojo pažymėjimo nepateikė.

A. M. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas paskirtą nuobaudą pakeisti, paskiriant jam piniginę baudą. Jis nurodė, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį bei jo asmenybę, jam buvo galima skirti alternatyvią ATPK 130 straipsnio sankcijoje nuobaudą – piniginę baudą. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu studijuoja, ketina pradėti dirbti, dauguma darbų, susijusių su jo specialybe, reikalauja vairuotojo pažymėjimo. Tai yra pirmas jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, jį padarė iš didelio susijaudinimo, tai buvo pirmas įvykis, jį padaręs labai išsigando. Nuvažiavęs į įvykio vietą netrukus grįžo, tačiau automobilio, į kurį atsitrenkė, jau nebuvo. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė. Buvo padarytas nesudėtingas (techninis) eismo įvykis, dėl kurio kilo nedidelė žala. Pareiškėjo manymu, teismas galėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi skundo netenkino, nutarimo nepakeitė. Teismas nurodė, kad administracinės bylos duomenys patvirtina, jog A. M. 2006-09-05 13.30 val. Raudondvario pl., Kaune, vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į jos ypatumus, nepasirinko saugaus greičio, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, apgadindamas abi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino, minėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus ir jo veiksmuose yra ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Teismas konstatavo, kad A. M. padarytas teisės pažeidimas nekelia abejonių, pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. A. M. skirta administracinė nuobauda numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. Tačiau teismas iš skundžiamo nutarimo pašalino nurodytą veiką dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, nes šis pažeidimas nekvalifikuotas, administracinė nuobauda nepaskirta.

Teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, švelninančių pareiškėjo atsakomybę. A. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nevykdydamas vairuotojo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo neatsakingas ir nerūpestingas elgesys šioje eismo įvykio situacijoje kelia abejones jo gebėjimais tinkamai naudotis suteikta specialia teise, nes teisė vairuoti transporto priemones, visų pirma, yra pareiga laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, užtikrinant eismo dalyvių saugumą. A. M. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbui, kurį ketina ateityje dirbti ir tai, kad baudai sumokėti pinigų turi, teismo vertinimu, nelaikytinos išskirtinėmis, jo atsakomybę švelninančiomis, aplinkybėmis.

III.

A. M. apeliaciniu skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą pakeisti, paskiriant jam piniginę baudą. Apeliantas nurodo, kad ATPK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. ATPK 130 straipsnyje numatytas pažeidimas, atsižvelgiant į šio straipsnio sankciją, savaime yra šiurkštus. Todėl, apelianto teigimu, jo padarytas pažeidimas turėjo būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į jo aplinkybes, subjektyviąją pusę ir pasekmes. To teismas nepadarė. Apeliantas nurodo, kad autoįvykį padarė netyčia, manevruodamas stovėjimo aikštelėje. Tai yra pirmas jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Apeliantas kartoja, kad šį pažeidimą jis padarė iš didelio susijaudinimo, tai buvo pirmas įvykis jam, jį padaręs labai išsigando, dėl to pasitraukė iš įvykio vietos. Nuvažiavęs, netrukus grįžo į įvykio vietą, tačiau automobilio, į kurį atsitrenkė, jau nebuvo. Dėl padaryto pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė. Padaryto pažeidimo pasekmės pašalintos. Šių aplinkybių, nors ir nurodytų skunde, teismas, apelianto teigimu, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantui nesuprantama teismo prielaida, kad jo padarytas pažeidimas kelia abejones jo, apelianto, gebėjimais tinkamai naudotis suteikta teise vairuoti transporto priemones. Apelianto manymu, tokia abejonė galėtų kilti tik jeigu Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis būtų daręs sistemingai. Tačiau apeliantas akcentuoja, kad šiuo atveju tai buvo pirmasis Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Visos abejonės, jo manymu, turėtų būti sprendžiamos jo naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino jo asmenybės, t. y. kad jis studijuoja, kad ruošiasi pradėti dirbti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo socialinę padėtį, o būtent, galimybę rasti darbą, kadangi šiuo metu dauguma darbdavių reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad sunkinančių aplinkybių mano pažeidime nėra, tai, kad tai pirmas padarytas pažeidimas. Nuobauda turėjo būti parenkama vadovaujantis ATPK 30 straipsnyje numatytomis taisyklėmis pilnutinai ir visapusiškai išnagrinėjus visas aplinkybes, tačiau tai nepadaryta. Autoįvykio faktas ir piniginė nuobauda jam būtų gera pamoka, todėl administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir pakeičiant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į piniginę baudą.

Atsiliepimas

Kauno miesto VPK VP EPT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, paliekant pareigūno paskirtą nuobaudą. Institucija nurodo, kad A. M. padarytas pažeidimas yra labai šiurkštus, nevykdymas kaip vairuotojo pareigų, nepasilikimas eismo įvykio vietoje, nepranešimas apie eismo įvykį policijai, neatsakingas ir nerūpestingas elgesys šioje situacijoje kelia abejones jo sugebėjimais naudotis suteikta specialia teise, užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumą. Šis eismo įvykis nebuvo paskutinis. Per trumpą laiką 2006-10-03 apeliantas vėl pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, už kurį pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 150 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šio pažeidimo padarymą šios straipsnio dalies sankcija alternatyviai numato baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliantas institucijos nutarimu nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kuris pasireiškė tuo, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. 13.30 val., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį ir, pažeisdamas tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 269.3, 269.4 punktų reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pažeidimo padarymo metu galiojo Kelių eismo taisyklių 269.3, 269.4 punktai, įvykus eismo įvykiui, numatę pareigas su juo susijusiam vairuotojui (eismo dalyviui) nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus.

Kelių eismo taisyklių 269.4 punktas neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975. Kelių eismo taisyklių 269.3 punktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975 pakeistas ir reglamentuoja susijusio su eismo įvykiu vairuotojo pareigas tuo atveju, jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus. Vairuotojų, susijusių su eismo įvykiu, pareigas tuo atveju, jei eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 271 punktas, kuris leidžia su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją tuo atveju, kai eismo dalyviai sutaria vertindami eismo įvykio aplinkybes, nubraižoma eismo įvykio schema (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę), po ja pasirašoma. Taigi, nežiūrint į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975 Kelių eismo taisyklių 269.4 punktas neteko galios, o 269.3 punktas buvo pakeistas, vairuotojų, susijusių su eismo įvykiu pareiga pasilikti įvykio vietoje išliko, ji numatyta taisyklių 271 punkte ir jos nėra tik tam tikrais išimtiniais atvejais. Todėl vertintina, kad apelianto veika, kuria jis kaltinamas (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos), po veikos padarymo pasikeitus Kelių eismo taisyklėms, išliko baudžiama.

Tai, kad pareiškėjas, pažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių 269.3, 269.4 punktų reikalavimus, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, o iš eismo įvykio vietos pasišalino, įrodyta 2006-09-05 eismo įvykio vietos schema, fotolentele Nr. 1, 2006-09-07 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurių matyti A. J. ir A. M. vairuojamų automobilių dalyvavimas eismo įvykyje, patrulio Ž. D. 2006-09-05 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad patrulis, atvykęs į eismo įvykio vietą, rado stovinčią vieną transporto priemonę Citroen, tačiau liudytojas V. Š. matė, kad A. J. automobilį Citroen apgadino automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. 2006-09-07 paaiškinimu, kad jis, vairuodamas automobilį Mazda valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį ir, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, A. J. 2006-09-05 paaiškinimu, pareiškėjo skundu, pareiškėjo paaiškinimais teismui, apeliaciniu skundu.

Apeliantas nesutinka su institucijos nutarime parinkta nuobaudos rūšimi, mano, kad jam skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta nuobauda – bauda.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įstatymų leidėjas vertina kaip vieną pavojingiausių pažeidimų eismo saugumui, nes jo padarymu sukliudoma ištirti įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidimus padariusius asmenis. Parenkant vieną iš sankcijoje numatytų dviejų nuobaudų rūšių, atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertinama, kuri administracinė nuobauda geriau pasieks administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis), t. y. kuri nuobauda geriau atitiks pažeidėjo auklėjimo, prevencinę funkciją. Analizuojant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo galimybę, nustatoma, ar naudojimosi šia teise tvarka pažeista šiurkščiai arba sistemingai (ATPK 27 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, institucija ir pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, ir pagrįstai parinko būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Iš pareiškėjo paaiškinimo, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo, nes yra pametęs vairuotojo pažymėjimą, nustatytų automobilių sužalojimų matyti, kad pareiškėjas suvokė savo dalyvavimą eismo įvykyje, suprato pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi pažeidimą padarė tyčine kaltės forma. Tai padarytą pažeidimą įgalina vertinti kaip šiurkštų naudojimosi teise vairuoti tvarkos pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas pats būtų pranešęs policijai apie savo dalyvavimą eismo įvykyje, todėl jo paaiškinimai, kad jis, nuvažiavęs į įvykio vietą, netrukus grįžo, ne tik neįrodyti, bet ir teisiškai nereikšmingi. Nors byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus kaltininko gailėjimasis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai atsižvelgta skiriant minimalios trukmės teisės vairuoti atėmimo nuobaudą. Iš bylos duomenų, apibūdinančių apelianto asmenybę, matyti, kad būtent teisės vairuoti atėmimas geriau padės pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus. Apeliantas nedirba, studijuoja. Jis yra jauno amžiaus, turi nedidelį vairuotojo stažą, po pažeidimo padarymo buvo nubaustas už 2006-10-03 padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį, todėl teisės vairuoti atėmimas, viena vertus, apsaugos visuomenę nuo naujų apelianto daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kita vertus, darys realų poveikį apelianto elgesiui, patiriami suvaržymai jį auklės gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas