- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2-186-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08470-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- UAB „Baltijos realizacijos centras“
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mažoji Alfrida“, UAB „Swedbank lizingas“
- Advokatai
- Ramūnas Širvys, Paulius Žiūkas
- Kategorijos
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
atsakovo V. Č. įmonės atstovams advokatui Ramūnui Širviui, advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Mažoji Alfrida“, UAB „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur skolą, 146,25 Eur palūkanas, 71,00 Eur žyminį mokestį, 5,00 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:
1.1. Atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Mažoji Alfrida“ kreipėsi į ieškovą dėl galimybės suteikti lizingą nuperkant iš ieškovo automobilį BMW X5. Ieškovas sutiko nupirkti minėtą automobilį bei kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“, kuris bendradarbiavimo pagrindu suteikė UAB „Mažoji Alfrida“ lizingą. Ieškovui nupirkus iš atsakovo minėtą automobilį, jis buvo perparduotas lizingo davėjui sudarius 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT128133/PPS, kurios 1.2 punkte numatyta, kad automobilis bus perduotas UAB „Mažoji Alfrida“ pagal lizingo sutartį Nr. LT128133. Atsakovas teisingai nurodė, kad buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau sutartis Nr. LT-2017-12352 buvo pasirašyta vėliau. Šalims pasirašiusius pirmąją sutartį Serija VCI Nr. 17/01, paaiškėjo, kad UAB „Mažoji Alfrida“ jau buvo sumokėjusi atsakovui 3 000 Eur rankpinigius. Esant tokiai situacijai, atsakovas su ieškovu susitarė, kad 3 000 Eur suma bus užskaityta pagal sutartį, todėl antrojoje vėliau sudarytoje sutartyje ir buvo numatyta atsiskaitymo tvarka. Šiuos faktus įrodo 2017 m. kovo 20 d. tarp atsakovo ir UAB „Mažoji Alfrida“ pasirašyta rankpinigių sutartis Nr. 01, kurią pats atsakovas pateikė teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį, tačiau teigė, kad sutartis yra neva suklastota.
1.2. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovs su UAB „Mažoji Alfrida“ yra sudaręs ir 2017 m. liepos 1 d. pinigų grąžinimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas gavo iš UAB „Swedbank lizingas“ pavedimą 16 000 Eur sumai, tačiau nėra aišku kodėl sumokėti 3 000 Eur rankpinigių yra grąžinti UAB „Mažoji Alfrida“ ir kodėl permoką turi ieškovui grąžinti UAB „Mažoji Alfrida“. Pinigų grąžinimo sutartis yra dvišalė ir ieškovas nebuvo įtrauktas todėl ir reikalavimas yra nukreiptas į atsakovą. Atsakovas el. paštu atsakydamas į siųstą pretenziją dėl pinigų permokos neginčijo ir net kelis kartus patvirtino kad susitarimas dėl 3 000 Eur įskaitymo egzistavo. Akivaizdu, kad iš vėliau susidariusių aplinkybių bei atsakovo ketinimų matyti, kad sutartis buvo sudaryta vėliau nei pirmoji sutartis, todėl būtent ja ir reikia vadovautis. Pateiktos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad užskaitoma 3 000 Eur suma sutartyje yra pagrįsta.
1.3. Atsakovas ir ieškovas nustatė norimas sutarties sąlygas dėl apmokėjimo tvarkos. Ieškovas neginčija, kad susitarta buvo dėl 16 000 Eur, tačiau sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad 13 000 Eur sumokama bankiniu pavedimu, o likusi suma yra užskaitoma turint omenyje jau UAB „Mažoji Alfrida“ sumokėtus rankpinigius pagal aukščiau minėtas raštiškai įrodytas faktines aplinkybes. Tai, kad atsakovas išrašė sąskaitą 16 000 Eur sumai neįrodo, kad ieškovas tiek ir turėjo sumokėti, kadangi sutarties šalys privalėjo vadovautis sutarties sąlygomis, kuriose numatytas užskaitymas.
1.4. Ieškovo vertinimu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos septynios nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, atsakovas praturtėjo dėl klaidingai banko pavedimu pervestos per didelės pinigų sumos nei numatyta sutartyje. Antra, ieškovas pateikė teismui banko pavedimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, kad pervestų pinigų suma yra 16 000 Eur, t. y. didesnė 3 000 Eur nei numatyta sutartyje. Trečia, ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. per didelės sumos banko pavedimas. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas neturi teisinio pagrindo 3 000 Eur sumai - dėl likusios teisėtai įgytos 13 000 Eur sumos ieškovas pretenzijų neturi. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja iki šio momento. Šešta, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas neturi galimybės apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais kaip priemonėmis, kuriomis būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Ieškinio dalykas turi pagrindą, todėl turėtų būti priteisiama tiek ieškinio suma, tiek ieškinyje apskaičiuotos kompensacinės palūkanos.
1.5. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovas paskaičiavo palūkanas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., (351 dienos), todėl šiuo metu palūkanos sudaro 146,25 Eur sumą.
2. Atsakovas į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad:
2.1. ieškovas nepagrįstai 3 000 Eur reikalaujamą sumą traktuoja kaip permoką už parduotą automobilį. Ieškovas ir atsakovas 2017 m. gegužės 8 d. sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties automobilio pirkimo. Vieną parengė atsakovas (Serija VCI Nr. 17/01), kitą – ieškovas (Nr. LT- 2017/12352). Abi sutartis šalys pasirašė tą pačią dieną – 2017 m. gegužės 8 d. Pagal šias sutartis, tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodoma automobilio pardavimo kaina - 16 000 Eur. Tai patvirtina ir atsakovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VCI Nr. 49, iš kurios matyti, kad atsakovas išrašė sąskaitą ieškovui 16 000 Eur sumai už parduodamą automobilį BMW X5, o ieškovo atstovas V. S. šią sąskaitą priėmė ir ant jos pasirašė. Taip pat ieškovas 2017 m. birželio 5 d. atliko 16 000 Eur pavedimą atsakovui, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodant, jog mokama „Pagal VPM SF VCI 49“. Tai, kad automobilio pardavimo kaina sudarė 16 000 Eur pripažįsta ir pats ieškovas savo 2018 m. balandžio 10 d. pretenzijoje, nurodydamas, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti automobilį BMW X5 būtent už 16 000 Eur sumą. Tai patvirtina ir ieškovo veiksmai – 2017 m. birželio 5 d. ieškovo atliktas 16 000 Eur pavedimas atsakovui už parduotą automobilį. Automobilis buvo parduotas už 16 000 Eur kainą. Būtent tokią sumą atsakovas gavo iš ieškovo atliktu pavedimu, todėl atsakovui visiškai nesuprantamas ieškovo ieškinio reikalavimas gražinti dalį parduoto automobilio kainos. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų, dėl kainos šalys aiškiai susitarė, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti tariamą permoką yra akivaizdžiai nepagrįstas.
2.2. Atsakovui nėra žinoma ieškovo minima įmonė UAB „Mažoji Aifrida“, atsakovas niekuomet nėra kontaktavęs su šia įmone ar juo labiau kreipęsis kartu su ja į ieškovą dėl galimybės suteikti lizingą. Sudaryta lizingo sutartis Nr. LT128133 atsakovei taip pat nėra žinoma, nes atsakovas jos nesudarė. Todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas neva bendradarbiavo su UAB „Mažoji Aifrida“ yra nepagrįsti ir klaidinantys. Be to, neaišku dėl kokių priežasčių atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Mažoji Aifrida“ turėjo kreiptis dėl galimybės suteikti lizingą, jei atsakovas pardavė automobilį ieškovui, o ne trečiajam asmeniui ir atsakovui automobilio perpardavimo aplinkybės ar tolesni ieškovo sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu nebuvo aktualūs ir/ar susiję su atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo- pardavimo sutartį vykdymu.
2.3. Ieškovas nepagrįstai remiasi 2017 m. kovo 20 d. tarp atsakovo ir UAB „Mažoji Alfrida“ tariamai pasirašyta rankpinigių sutartimi Nr. 01, kadangi ši sutartis yra suklastota, t. y. atsakovas niekuomet nėra sudaręs ir pasirašęs tokios ar panašios sutarties ir jokių rankpinigių iš UAB „Mažoji Alfrida“ nėra gavęs. Atsakovo vadovo V. Č. parašas sutartyje yra akivaizdžiai suklastotas. Net vizualiai lyginant parašą, esantį pirkimo-pardavimo sutartyse ir ieškovo minimoje rankpinigių sutartyje, parašas rankpinigių sutartyje akivaizdžiai skiriasi savo rašysenos stiliumi, nuolinkiu, išdėstymu, amplitude ir pan. nuo pirkimo-pardavimo sutartyse esančių. Rankpinigių sutartyje matyti, jog pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai galimai užpildyti vienoda rašysena, tas pats pasakytina ir dėl vardo, pavardės bei parašų rašymo stiliaus. Tai, kad sutartis suklastota patvirtina ir aplinkybės, jog kaip matyti iš rankpinigių sutarties sudarymo datos (2017-03-20), minėta sutartis buvo sudaryta dar tuomet, kai atsakovas net nebuvo automobilio savininkas. Ieškovo pateiktuose el. susirašinėjimuose nurodomas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso atsakovui. Patikrinus juridinių asmens registrą matyti, kad V. D. buvo UAB „Mažoji Alfrida“ direktorius ir šiuo metu yra įmonės akcininkas, todėl atsakovas daro pagrįstą prielaidą, jog ieškovo minimus el. susirašinėjimus el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) vykdė būtent įmonės UAB „Mažoji Alfrida“ atstovas. Tai paneigia ieškovo dubliko argumentus, jog atsakovas neva el. susirašinėjimais pripažino užskaitymo faktą ar, kad buvo siuntusi rankpinigių sutartį ieškovui ir lizingą išdavusiai įmonei UAB „Swedbank lizingas“, kadangi šie ieškovo argumentai neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys.
2.4. Atsakovas su UAB „Mažoji Alfrida“ nėra sudaręs jokių rašytinių susitarimų, t. y. nei rankpinigių sutarties, nei 2017 m. liepos 1 d. Pinigų grąžinimo sutarties. Minėta pinigų grąžinimo sutartis taip pat suklastota. Ant pinigų grąžinimo sutarties - ne atsakovo atstovo V. Č. parašas, todėl minėtais dokumentais šioje byloje nėra jokio teisėto pagrindo vadovautis. Net jei ir vertinti pateiktos 2017 m. liepos 1 d. pinigų grąžinimo sutarties turinį, pabrėžtina, jog atsakovas šios sutarties nepasirašė ir jokiuose pinigų grąžinimo teisiniuose santykiuose nedalyvavo, nes jokių pinigų iš UAB „Mažoji Alfrida“ nėra gavęs. UAB „Mažoji Alfrida“ minėtoje sutartyje vienašališkai pareiškė, jog UAB „Mažoji Alfrida“ įsipareigoja grąžinti ieškovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ 3 000 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog tiek rankpinigių, tiek pinigų grąžinimo sutartys yra suklastotos, o atsakovas nedalyvavo jokiuose sutartiniuose santykiuose su UAB „Mažoji Alfrida“, t. y. visi minėti fiktyvūs susitarimai buvo vykdomi atsakovui už akių, tuo tarpu UAB „Mažoji Alfrida“ vienareikšmiškai deklaruoja savo įsipareigojimus ieškovui, atsakovo vertinimu, šiuo atveju, V. Č. įmonė nėra tinkama atsakovė šioje byloje.
2.5. Ieškovas savo iniciatyva parengė 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo- pardavimo sutartį Nr. LT-2017/12352 ir joje nurodė 3.1 p. sąlygą. Tačiau ieškovo ruoštos sutarties 3.1 p. nuostatos visiškai nėra aiškios ir suprantamos. Jos net nebuvo derinamos su atsakovu. Atsakovui nėra žinoma, kokiu pagrindu turėjo būti užskaitoma 3 000 Eur suma ir pagal kokią pirkimo sutartį, kadangi sutarties nuostatose nėra plačiau paaiškintas užskaitymo tikslas ir pagrindas. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šalių derybas dėl ieškovo parengtos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nepaaiškino sutarties 3.1 p. nuostatų turinio, jų sudarymo tikslo ir esmės, taip pat nenurodė šios nuostatos sudarymo aplinkybių ir pan. Todėl atsižvelgiant į tai, kad sutarties su minėta sąlyga tekstą ruošė ieškovas, visi neaiškumai, esantys sutarties 3.1 p., šiuo atveju turėtų būti aiškinami ieškovo, pasiūliusios tokias sutarties sąlygas, nenaudai (CK 6.194 str. 4 d.). Atsakovas ieškovo parengtą sutartį pasirašė įtikintas ieškovo, jam motyvuojant, kad „taip reikia“. Tačiau atsakovas, neturėdamas teisinių žinių, tinkamai nesuprato sutarties 3.1 p. teisinės reikšmės, o ieškovas galimai tuo pasinaudojo ir neaišku dėl kokių priežasčių parengdamas atskirą pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu būdu galimai siekė atsakovą apgauti, dėl ko kaip matyti iš ieškovo ieškinio turinio, reiškia visiškai nepagrįstus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
2.6. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo, atitinkamai turėtų būti atmetami ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti 146,25 Eur dydžio palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą bei procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo.
3. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo patvirtino, jog tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. LT128133/PPS, pagal kurią lizingo bendrovei buvo parduotas automobilis BMV X5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijus turtą, jis pagal lizingo sutartį Nr. LT128133 buvo perduotas valdyti ir naudotis klientui UAB „Mažoji Alfrida“. Remiantis minėtos pirkimo pardavimo sutarties 4.1. punktu, turto kaina, t. y. 16 800 Eur buvo sumokėta dalimis: UAB „Mažoji Alfrida“ tiesiai UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėta 4 200 Eur suma buvo įskaityta kaip dalis lizingo bendrovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ mokėtinos turto kainos ir, kaip pirmoji UAB „Mažoji Alfrida“ mokėtina turto išpirkimo įmoka pagal lizingo sutartį Nr. LT128133; likusią turto kainos dalį, t.y. 12 600 Eur UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėjo pati lizingo bendrovė. Kitos ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės UAB „Swedbank lizingas“, nėra žinomos, todėl dėl jų nepasisakė. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
4. Trečiasis asmuo UAB „Mažoji Alfrida“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
5. Civilinės bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovas V. Č. įmonė 2017 m. gegužės 8 d. susitarė dėl automobilio BMW X5, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo už 16 000 Eur kainą ir ieškovas iš atsakovo nusipirko nurodytą automobilį už 16 000 Eur kainą. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo tą pačią dieną (2017 m. gegužės 8 d.) ieškovas ir atsakovas pasirašė dvi pirkimo-pardavimo sutartis: paruoštą atsakovo (1 t. el. b. l. 23) ir paruoštą ieškovo (1 t. el. b. l. 4). Abi šios sutartys teismine tvarka nebuvo ginčytos ir nuginčytos, yra galiojančios. Ieškovas atsakovui už nurodytą automobilį sumokėjo (pervedė) 16 000 Eur. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
6. Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovas nepagrįstai, ieškovo teigimu, valdo ieškovui priklausančius 3 000 Eur, kurie ieškovo atsakovui buvo pervesti per klaidą, kadangi ieškovo parengtame 2017 m. gegužės 8 d. sutarties variante buvo numatyta, jog „3000,00 eur (trys tūkstančiai eurų ir 00ct) užskaitoma pagal pirkimo sutartį“ ir šiuos 3 000 Eur, kaip sutartos 16 000 Eur kainos dalį, atsakovas yra gavęs iš trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ avansu. Todėl ieškovas, pareiškęs ieškinį aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu, civilinėje byloje visų pirma privalėjo įrodyti aplinkybę, kad trečiasis asmuo UAB „Mažoji Afrida“ už nurodytą automobilį yra sumokėjęs atsakovui 3 000 Eur avansą. Tokios aplinkybės ieškovas civilinėje byloje neįrodė.
7. Atsakovas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė, kad iš UAB „Mažoji Afrida“ kokia nors forma yra gavęs 3 000 Eur avansą, nurodydamas, jog atsakovas su UAB „Mažoji Afrida“ jokių sutarčių nėra pasirašęs ir jokių piniginių lėšų iš UAB „Mažoji Afrida“ jokia forma niekada nėra gavęs. Ieškovas nurodytą aplinkybę byloje įrodinėjo 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties kopija (1 t. el. b. l. 20). Atsakovas, ieškovui pareiškus ieškinį, nuosekliai nurodė, jog šis dokumentas yra suklastotas ir atsakovas tokios sutarties niekada nebuvo sudaręs. Taip pat nurodė, kad iš teksto sutarties kopijoje akivaizdžiai matyti, jog visas sutarties tekstas, įskaitant abiejų šalių parašus, yra surašytas viena ranka, parašas visiškai nepanašus į atsakovo atstovo kitus parašus, o tokia sutartis 2017 m. kovo 20 d. negalėjo būti sudaryta jau vien dėl to, jog atsakovas tuo metu net nebuvo įsigijęs sprendime aukščiau nurodyto automobilio, o šį automobilį įsigijo tik 2017 m. kovo 27 d. (šios aplinkybės ieškovas byloje neginčijo). Viso civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai siekė, kad į bylą būtų pateiktas 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties originalas tam, jog atsakovas civilinėje byloje galėtų pareikšti prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Ieškovas 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties originalo į civilinę bylą nepateikė, net teismui įpareigojus tai padaryti (nurodė, kad originalo neturi). Iš trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ jokių dokumentų išreikalauti nebuvo galimybės, kadangi šio trečiojo asmens valdymo organai yra galimai pasislėpę (jų nepavyko rasti nei teismui, nei ieškovui pasitelkus antstolį), o procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui UAB „Mažoji Afrida“ buvo įteikinėjami formaliuoju CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu.
8. Tokiu būdu ieškovas, kuris pagal CPK 178 straipsnio nuostatas byloje privalo įrodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą, į bylą nepateikė 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties, kuria iš esmės ir grindė savo reikalavimus, originalo, atsakovas nuosekliai nurodė, kad šis dokumentas yra suklastotas, nurodė konkrečius argumentus, kodėl dokumentą laiko suklastotu ir reikalavo pateikti dokumento originalą prašymui dėl ekspertizės skyrimo pareikšti, o ieškovui nepateikus į bylą dokumento originalo, atsakovas neteko galimybės tokį prašymą reikšti. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties kopija negalima vadovautis kaip patikimu ir neginčijamu įrodymu byloje (CPK 185 straipsnis). Trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ valdymo organai, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, tarp šalių kilus ginčui galimai pasislėpė, jų nepavyko rasti nei teismui, nei ieškovui pasitelkus antstolį (procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui UAB „Mažoji Afrida“ buvo įteikinėjami formaliuoju CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu). Atitinkamai, trečiasis asmuo UAB „Mažoji Afrida“ bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, kuriomis ieškovas iš esmės ir grindė savo reikalavimą, nepatvirtino. Šių aplinkybių nepatvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“, kuris nėra suinteresuotas ginčo išsprendimu kurios nors iš šalių naudai, savo 2018 m. lapkričio 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad pinigines lėšas UAB „Mažoji Afrida“ yra mokėjusi ieškovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, o ne atsakovui V. Č. įmonei (atsiliepimo trečios pastraipos 1 punktas). Jokių kitų trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ avanso sumokėjimą atsakovui patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, ginčo laikotarpio atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, atsakovo banko sąskaitos išrašų, atsakovo grynųjų pinigų priėmimo apskaitos žurnalo, ar kt.) ieškovas kaip įrodymų byloje nenurodė, į bylą nepateikė ir neprašė išreikalauti (CPK 12, 13 straipsniais). Sistemiškai įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kuria iš esmės ir grindė savo reikalavimą, jog atsakovas iš trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ už nurodytą automobilį buvo ar yra gavęs kokį nors piniginį avansą (CPK 185 straipsnis). Todėl ieškovo ieškinys yra atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
9. Kartu pažymėtina ir tai, kad netgi 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties kopiją vertinant kaip neginčijamą ir patikimą įrodymą, šis įrodymas pats savaime nepatvirtintų piniginių lėšų (avanso) atsakovui sumokėjimo aplinkybės. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad rankpinigių sutartis savaime patvirtina rankpinigių sumokėjimą. Tokie ieškovo atstovo teiginiai yra nepagrįsti. Rankpinigių sutartis, kaip ir, pavyzdžiui, paskolos sutartis, pati savaime nepatvirtina piniginių lėšų (rankpinigių, paskolos) perdavimo fakto. Tai, kad piniginės lėšos jau yra perduotos sutarties sudarymo metu, turi būti nurodoma pačioje sutartyje, arba vėliau padaromas atitinkamas sutarties prierašas ar priedas. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. 2017 m. kovo 20 d. rankpinigių sutarties (kopijos) 1.3 punkte nėra nurodytas būtasis laikas, prie šios sutarties nėra padaryti jokie prierašai ir ieškovas į civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iš trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ pinigines lėšas gavo kokiu nors kitu būdu. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, jokių kitų trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ avanso sumokėjimą atsakovui patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, ginčo laikotarpio atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, atsakovo banko sąskaitos išrašų, atsakovo grynųjų pinigų priėmimo apskaitos žurnalo, ar kt) ieškovas kaip įrodymų byloje nenurodė, į bylą nepateikė ir neprašė išreikalauti (CPK 12, 13 straipsniais). Pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl trečiojo asmens UAB „Mažoji Afrida“ atstovo adekvatumo su juo susirašinėjant elektroniniu paštu, nurodydamas, jog UAB „Mažoji Afrida“, kurio valdymo organai vėliau galimai pasislėpė, susirašinėjimo elektroniniu paštu metu pateiktų su ginču visiškai nesusijusių dokumentų (dėl mokėjimų Sodrai) su „akinukais ir šypsenėlėmis“, nereikėtų vertinti, kadangi trečiojo asmens atstovas galimai net nesuprato ginčo aplinkybių. Atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovas, gavęs rankpinigių sutartį, neprašė jokių rankpinigių sumokėjimą patvirtinančių įrodymų nei iš trečiojo asmens, nei vėliau iš atsakovo, su kuriuo atstovais, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, ieškovas bendravo betarpiškai. Todėl sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad jos taip pat sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą atmesti ieškovo ieškinį kaip neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).
10. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas civilinėje byloje būtų įrodęs aplinkybę, kad UAB „Mažoji Afrida“ yra sumokėjusi atsakovui kokias nors pinigines lėšas, ko ieškovas byloje nepadarė, ieškovo ieškinį būtų galima tenkinti tiktai tokiu atveju, jeigu ieškovas byloje būtų įrodęs, jog šalys aiškiai susitarė, jog UAB „Mažoji Afrida“ mokėjimas sudarys dalį nurodyto automobilio kainos. To ieškovas civilinėje byloje taip pat nepadarė. Atsakovas tokių aplinkybių nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad dėl automobilio pirkimo-pardavimo tą pačią dieną (2017 m. gegužės 8 d.) ieškovas ir atsakovas pasirašė dvi pirkimo-pardavimo sutartis: paruoštą atsakovo ir paruoštą ieškovo. Atsakovo paruoša sutartis buvo pasirašyta pirmoji (to neginčijo ir ieškovas), o antrąją, ieškovo paruoštą ir netikėtai po to pateiktą, sutartį, atsakovo atstovas neįsigilinęs į tekstą pasirašė, nors tam atsakovui jau nebebuvo jokio būtinumo, ieškovui paaiškinus, jog tai tik formalumas ir ši sutartis yra būtina pateikti lizingo bendrovei. Toks atsakovo paaiškinimas faktiškai atitinka ir visą bylos medžiagą, kadangi ieškovas neginčijo aplinkybių, kad jo paruošta sutartis buvo pasirašyta po atsakovo paruoštos sutarties pasirašymo, t.y. antrosios sutarties sudarymui atsakovui jau nebebuvo jokio objektyvaus būtinumo, tačiau toks būtinumas objektyviai buvo ieškovui, kadangi būtent ieškovas tuo metu vedė derybas su lizingo bendrove, šios antrosios sutarties tekstą ruošė ir netikėtai pasirašyti pateikė ieškovas, jame buvo nurodyta kito mokėjimo suma, ko pagal ieškovo atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu ir reikalavo lizingo bendrovė. Antrojoje, ieškovo paruoštoje sutartyje nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodomas UAB „Mažoji Afrida“ atsakovui jau sumokėtas avansas, o yra nurodoma tik tai, kad „3 000,00 eur (trys tūkstančiai eurų ir 00ct) užskaitoma pagal pirkimo sutartį“ (sutarties 3.1 punktas), nedetalizuojant pagal kokią konkrečią pirkimo sutartį yra užskaitomos piniginės lėšos bei aiškiai ir vienareikšmiškai nenurodant, kad šias pinigines lėšas pardavėjas (atsakovas) jau yra gavęs. Tuo tarpu tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai ir visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus negalėjo paaiškinti dviejų, o ne vienos, sutarčių sudarymo konkrečių aplinkybių nurodydamas, kad jam jos nėra žinomos. Pirmoji tą pačią dieną pasirašyta (paruošta atsakovo) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo ginčyta ir nuginčyta, todėl taip pat yra galiojanti, o pagal ją ieškovas turėjo pareigą sumokėti atsakovui už perkamą-parduodamą automobilį 16 000 Eur kainą be jokių išlygų, todėl antrosios (paruoštos ieškovo) sutarties sąlygas aiškinant atsakovo naudai, ieškinys negali būti tenkinamas, kas sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą atmesti ieškovo ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje patyrė 2 337,29 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t. el. b. l. 90–103, 2 t. el. b. l. 100-107, 180–185). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos įrodymais, byloje buvo rengiamas patikslintas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, atstovavimas teismo posėdžiuose, atsakovas buvo konsultuojamas dėl kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl laikytinos protingomis ir yra priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
12. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteisiamos 7,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. Č. įmonei (juridinio asmens kodas 159936118) iš ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ (juridinio asmens kodas 111623156) 2337,29 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ (juridinio asmens kodas 111623156) 7,51 Eur (septynių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.