- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-477-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-87-856/2015, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui E. M. bankroto bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti S. B.. Nurodė, kad kreditorei akcinei bendrovei (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 67679 Lt skolos iš jo išieškojimo. Teigė, kad nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi, grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, neturi, akcijų ir kitų vertybinių popierių ir kito turto neturi, yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Be to, jis turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė iškelti E. M. fizinio asmens bankroto bylą. Nustatė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atlyginti draudikui 67 679 Lt, mokant kas mėnesį po 1700 Lt. Žalos atsiradimo pagrindas – 2007 m. rugpjūčio 25 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu pareiškėjas E. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susidūrė su kitu automobiliu. Eismo įvykio metu kito automobilio vairuotojas sužalotas – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. M. vairuojamo automobilio keleivis žuvo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pareiškėjas E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjui netinkamai vykdant taikos sutarties sąlygas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ buvo išduotas 67 679 Lt sumos vykdomasis raštas. Pažymėjo, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma sudarė apie 36 012,90 Lt (10 430,06 Eur). Nurodė, kad pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, pareiškėjas gauna 540 Lt šalpos pensiją, neturi nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių, pareiškėjas turi 10 metų amžiaus sūnų ir, pareiškėjo teigimu, vaikui išlaikyti geranoriškai moka po 500 Lt kas mėnesį. Nuo 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „Daumantų bioenergija“, jam nustatytas mėnesinis 1000 Lt dydžio atlyginimas. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas priklauso pareiškėjo motinai A. M.. Sprendė, kad iš pateiktų duomenų negalima konstatuoti, jog pareiškėjas negalėtų visiškai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriui ar vykdyti juos mažesne apimtimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui byloje atstovavo privatus advokatas, nors teismui pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodė, jog jo gaunamos pajamos yra tik 540 Lt, kurias sudaro neįgaliojo pašalpos pensija, pareiškėjas prašė teismo patvirtinti 1000 Lt sumą, reikalingą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir 1000 Lt sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra pakankamai jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), ir jis ateityje gali turėti galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, pareiškėjas pablogino savo turtinę padėtį dėl savo netinkamo elgesio – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir tai lėmė žalos kreditorei atsiradimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) E. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jam bankroto bylą. Atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą, nepagrįstai žalos suinteresuotam asmeniui padarymo faktą prilygino pareiškėjo nemokumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant ar įprotis yra žalingas, atsižvelgiama į skolininko elgesio tinkamumą, pavojingumą visuomenei. Mano, kad vairavimas esant neblaiviam ir / arba neturint teisių vairuoti yra pavojinga veika ir pareiškėjas tokias veikas daro pakartotinai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas net šešerius metus nemokėjo žalos atlyginimo ir neprašė išdėstyti skolos mokėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (pareiškėjo) E. M. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant fizinio asmens bankroto byla nekeliama.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kita).
Teismas pažymi, kad žalingus įpročius būtų galima apibrėžti, kaip įprastą, pasikartojantį elgesį darantį žalą, o piktnaudžiavimą – kaip subjektinės teisės įgyvendinimą prieštaraujant jos socialinei paskirčiai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nenustatytas baigtinis sąrašas žalingų asmens įpročių, sukėlusių fizinio asmens nemokumą, sprendžia, jog tai, ar tam tikri fizinio asmens veiksmai (elgesys) gali būti pripažinti piktnaudžiavimu ir ar šie veiksmai buvo žalingi visuomenes teisėms ar teisėtiems interesams, spręstina įvertinant konkrečias bylos aplinkybes.
Bylos duomenimis, pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme iš esmės lėmė jo įsipareigojimai kreditorei AB „Lietuvos draudimas“, kurie atsirado dėl 2007 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu apeliantas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susidūrė su kitu automobiliu ir apeliantas teismo buvo pripažintas kaltu.
Taigi sprendžiant, ar apelianto visuomenės teises ar teisėtus interesus pažeidžiantys veiksmai sukeliant prieš tai minėtą eismo įvykį buvo piktnaudžiavimu ir laikytini žalingu įpročiu, reikia nustatyti šių veiksmų nuolatinį pobūdį, kartojimąsi, t. y. reikia įvertinti, ar apelianto veiksmai netinkamai naudojant didesnio pavojaus šaltinį buvo vienkartinis atvejis, ar elgesys, pasidaręs apelianto gyvenime dažnas, įprastas, pasikartojantis.
Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) turinio matyti, kad apeliantas ir iki nusikaltimo padarymo šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti ir 2007-02-21 ir 2007-08-17 buvo nubaustas baudomis pagal ATPK 130 straipsnį (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), ir 128 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti).
Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą nepažeidė materialinės teisės normų.
Teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad žalingi įpročiai kaip nemokumo pasekmė turi atsirasti ne daugiau nei trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui, o FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nėra sąlygų, ribojančių teismo galimybes vertinti ankstesnius pareiškėjo veiksmus (žalingus įpročius), lėmusius jo nemokumą.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.