Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00011-2008-0

NUTARTIS

2012 m. sausio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d.1 p., Ž. I. išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 epizodai), 228 str. 2 d. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. I. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos ir tuo padarė didelės žalos valstybei, t.y. jis, buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju (vadovu), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą UAB „BTA draudimas“ priklausantį turtą, inscenizavo savo automobilio „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio ir galinio bamperių bei apdailos juostų vagystę, t.y. iki 2007-11-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nuėmus nuo minėto automobilio bamperius bei apdailos juostas, 2007-11-30, (duomenys neskelbtini) viršininkui T. B., (duomenys neskelbtini), pateikė pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kuriame nurodė: „2007-11-29 ryte pastebėjau, kad man priklausančio automobilio „MERCEDES BENZ“ S350 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis dingo automobilio priekinis ir galinis bamperiai bei apdailos juostos. Automobilis draustas Casco BTA draudimu“, ir šio pranešimo pagrindu, 2007-11-30, (duomenys neskelbtini), gavęs jam adresuotą pažymą „Dėl apgadinto automobilio“, reg. Nr. 87-LN-S-1381, patvirtintą (duomenys neskelbtini)antspaudu, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie priekinio ir galinio bamperių bei apdailos juostų vagystę nuo jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) ją tą pačią dieną pateikė UAB „BTA draudimas“, Verkių g. 29, Vilnius, kurioje 2007-07-10 Sausumos transporto priemonių draudimu, draudimo polisas TPD Nr. 016013, buvo apdraustas jo minėtas automobilis, bei 2007-11-30, į UAB „BTA draudimas“ pranešimo apie įvykį blanką įrašė duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir savo automobilį pateikė UAB „BTA draudimas“ ekspertui A. C. apžiūrai, po ko pasirašė transporto priemonės apžiūros – defekacijos aktą (bylos Nr. TPD/07/02963). Vėliau, (duomenys neskelbtini)T. B. atostogų metu, laikinai eidamas minėtos policijos nuovados viršininko pareigas, 2008-04-01 į UAB „BTA draudimas“ 2008-03-17 raštą „Pakartotinas paklausimas dėl eismo įvykio patvirtinimo“, reg. Nr. P8/922, parengė ant (duomenys neskelbtini) blanko atsakymą „Dėl draudiminio įvykio patvirtinimo“, kuris buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) „Informacinių siunčiamųjų dokumentų registracijos žurnale 87-LNS“, reg. Nr. 87-LN- S-307, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dėl bamperių ir apdailos juostų vagystės nuo jam priklausančio automobilio yra atliekamas tyrimas, bei kurį pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini)viršininko pavaduotojui E. L., po ko minėtą raštą pateikė UAB „BTA draudimas“. Tokiu būdu, Ž. I. apgaule pasikėsino gauti draudimo išmoką ir įgyti savo naudai svetimą UAB „BTA draudimas“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 8829,77 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtai draudimo bendrovei kilus įtarimams dėl galimo įvykio inscenizavimo, draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta. Šiais savo veiksmais Ž. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Taip pat Ž. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-11-30, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „BTA draudimas“ patalpose, Verkių g. 29, Vilnius, suklastojo tikrą dokumentą – į UAB „BTA draudimas“ pranešimo apie įvykį blanką įrašė duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. „2007-11-29 atvažiavau pas savo sesę, adresu (duomenys neskelbtini), ir likau pas ją nakčiai ir 2007-11-30 apie 8 val. išėjęs į kiemą pastebėjau, kad man priklausančio automobilio „MERCEDES BENZ“ S350 valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra pavogti priekinis ir galinis bamperis, priekinis valst. Nr. ir apdailos juostos“, ir tą pačią dieną jį panaudojo, pateikdamas UAB „BTA draudimas“ Žalų administratorei R. V., siekdamas gauti draudimo išmoką. Šiais savo veiksmais Ž. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Taip pat Ž. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-04-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), minėtos policijos nuovados viršininko T. B. atostogų metu, laikinai eidamas viršininko pareigas, į UAB „BTA draudimas“ 2008-03-17 raštą „Pakartotinas paklausimas dėl eismo įvykio patvirtinimo“, reg. Nr. P8/922, parengė ant (duomenys neskelbtini)blanko atsakymą „Dėl draudiminio įvykio patvirtinimo“, kuris buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini)„Informacinių siunčiamųjų dokumentų registracijos žurnale 87-LNS“, reg. Nr. 87-LN-S-307, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dėl bamperių ir apdailos juostų vagystės nuo jam priklausančio automobilio yra atliekamas tyrimas, bei kurį pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini)viršininko pavaduotojui E. L., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdamas UAB „BTA draudimas“, siekdamas gauti draudimo išmoką. Šiais savo veiksmais Ž. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Taip pat Ž. I. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini)inspektorių veiklos grupės tyrėju (vadovu), tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą apgaule pasikėsindamas savo naudai įgyti svetimą – UAB „BTA draudimas“ turtą – pinigines lėšas – 8829,77 Lt, o būtent, inscenizavo savo automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio ir galinio bamperių bei apdailos juostų vagystę, t.y. iki 2007-11-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nuėmus nuo minėto automobilio bamperius bei apdailos juostas, 2007-11-30, (duomenys neskelbtini)viršininkui T. B., (duomenys neskelbtini), pateikė pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą nurodydamas, jog „2007-11-29 ryte pastebėjau, kad man priklausančio automobilio „MERCEDES BENZ“ S350 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis dingo automobilio priekinis ir galinis bamperiai bei apdailos juostos. Automobilis draustas Casco BTA draudimu“, ir šio pranešimo pagrindu, 2007-11-30, (duomenys neskelbtini), gavęs jam adresuotą pažymą „Dėl apgadinto automobilio“, reg. Nr. 87-LN-OS-1381, patvirtintą (duomenys neskelbtini)antspaudu, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie priekinio ir galinio bamperių bei apdailos juostų vagystę nuo jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ją tą pačią dieną pateikė UAB „BTA draudimas“, Verkių g. 29, Vilnius, kurioje 2007-07-10 Sausumos transporto priemonių draudimu, draudimo polisas TPD Nr. 016013, buvo apdraustas jo minėtas automobilis, bei 2007-11-30, į UAB „BTA draudimas“ pranešimo apie įvykį blanką įrašė duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir savo automobilį pateikė UAB „BTA draudimas“ ekspertui A. C. apžiūrai, po ko pasirašė transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktą (bylos Nr. TPD/07/02963), bei, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir siekdamas, kad jam būtų išmokėta draudimo išmoka, (duomenys neskelbtini)viršininko T. B. atostogų metu, laikinai eidamas minėtos policijos nuovados viršininko pareigas, 2008-04-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)nuovados patalpose, (duomenys neskelbtini)., į UAB „BTA draudimas“ 2008-03-17 raštą „Pakartotinas paklausimas dėl eismo įvykio patvirtinimo“, reg. Nr. P8/922, parengė ant (duomenys neskelbtini)blanko atsakymą „Dėl draudiminio įvykio patvirtinimo“, kuris buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini)„Informacinių siunčiamųjų dokumentų registracijos žurnale 87-LNS“, reg. Nr. 87-LN- S-307, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dėl bamperių ir apdailos juostų vagystės nuo jam priklausančio automobilio yra atliekamas tyrimas, bei kurį pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini)viršininko pavaduotojui E. L., po ko minėtą raštą pateikė UAB „BTA draudimas“, ir šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo policijos pareigūno kaip valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei. Šiais savo veiksmais Ž. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d.

Prokurorės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai Ž. I. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas teisingai nurodė, kad Ž. I. kaltė, pasikėsinus apgaule įgyti svetimą turtą, įrodinėjama draudimo bendrovės darbuotojų A. C. ir A. Ž. parodymais, liudytojo V. Z. parodymais. Iš šių liudytojų parodymų seka, kad pavogti automobilio bamperius nepadarant jokių sugadinimų automobiliui neįmanoma. Draudimo bendrovės darbuotojui A. C. apžiūrint Ž. I. automobilį, pastarasis jokių pastabų nepareiškė, jokių kitų automobilio sužalojimo ar kitų detalių vagystės, nei buvo užfiksuota akte, nenurodė. A. C. transporto priemonės defektacijos akte pažymėjo tik bamperių ir apdailos juostų trukumą ant automobilio. Bagažinės dangčio ir variklio gaubto apgadinimo, jų užraktų ar spynelių sugadinimo faktas nebuvo nustatytas. Atmestina ta aplinkybė, kad Ž. I., pastebėjęs, jog apgadintas variklio gaubtas ar bagažinės dangtis, sugadinti jų užraktai ir spynelės, ar kitos automobilio detalės, to nenurodytų draudimo atstovui, nes ir kreipimosi į draudimo bendrovę tikslas – patirtų nuostolių atlyginimas. Todėl teigti, kad buvo kokie nors automobilio apgadinimai, nėra jokio pagrindo ir nėra jokių objektyvių duomenų. Nors liudytojas P. K., kurio vadovaujamame autoservise buvo remontuojamas Ž. I. automobilis, parodė, kad automobilio apgainimai buvo padaryti (nulaužti bamperiai, prie priekinio bamperio buvo truputį apgadintas kapotas, bamperis buvo nusuktas, galinis bamperis ir šoninės apdailos buvo visiškai išlaužtosir kt.), tačiau šių P. K. nurodytų automobilio apgadinimų negalėjo nepastebėti automobilį prieš tai apžiūrėjęs draudimo bendrovės darbuotojas A. C.. Tokiu būdu, turėtų būti preziumuojama, kad jokių automobilio apgadinimų nebuvo, o automobilio detalių vagystė inscenizuota.

Taigi, prokurorės manymu, teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes. Teismas nepagrįstai patikimais laiko liudytojo P. K. parodymus. Ž. I. ir P. K. yra draugai, mokėsi vienoje klasėje, ir dėl automobilio remonto Ž. I. kreipėsi būtent į P. K. vadovaujamą autoservisą. Ž. I. paaiškino, kodėl kreipėsi į draugo vadovaujamą autoservisą – UAB „Judestos autocentras“. Tačiau UAB „Judestos autocentras“ nepateikė draudimo bendrovei dokumentų, pagrindžiančių detalių, reikalingų Ž. I. automobilio remontui įsigijimą, nėra aišku, kur ir kokia kaina jos buvo įsigytos ir ar iš vis buvo įsigytos. P. K. parodė, kodėl draudimo bendrovei nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, paaiškindamas, kad detalės galėjo būti pirktos iš sąvartynų, užsakytos iš Lenkijos, Vokietijos. Buvo įdėtos naudotos detalės, dėl to gali nebūti dokumentų. Priekinis bamperis kainavo 1700 Lt. Tokiu būdu, turėtų būti preziumuojama, kad tai vienas iš apgaulės būdų, nuslėpti tikrąją įsigytų detalių kainą arba nuslėpti faktą, kad tos detalės iš viso nebuvo įsigytos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Ž. I. pasinaudojo jam palankaus autoserviso paslaugomis nusikalstamiems tikslams.

Be to, prokurorė pažymi, kad kaltinamojo Ž. I. automobilyje įrengta signalizacija. Apie jos suveikimą ar sugedimą nėra jokių duomenų. Nuimant bamperius, juos nulaužiant, signalizacijos suveikimas neišvengiamas. Ir tai būtų ne momentinis signalizacijos suveikimas, o ištisinis, kol daromas poveikis automobiliui. Jei šiuo atveju bamperiai būtų nuimti ne pagal remonto technologiją, tai būtų likę automobilio apgadinimo požymiai, kuriuos būtų užfiksavęs draudimo bendrovės darbuotojas, apžiūrėjęs automobilį.

Prokurorė atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu Ž. I. parodymus davė tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pirmosios apklausos metu 2008-08-26 Ž. I. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Taigi, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, Ž. I. pasirinko tokią poziciją, kurios nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Tai, kad kaltinamasis nekeitė parodymų, negali būti preziumuojama, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis Ž. I., kaip policijos pareigūnas, neva aptikęs detalių vagystę nuo automobilio, ir suvokdamas įvykio vietos apžiūros reikšmę ir svarbą, neiškvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą, o kaip parodė teisme, aptikęs detalių vagystę nuo automobilio, su automobiliu atvažiavo į darbovietę (Lentvario policijos nuovadą), kur parašė pareiškimą dėl vagystės (t. 3, b.l. 50). Tačiau šiuos jo parodymus paneigė Lentvario policijos nuovados viršininkas R. B., teisme parodęs, jog Ž. I. į darbą neatvažiuodavo nuosavu automobiliu, nes važinėjo tarnybiniu transportu, kurį laikė prie savo namų ir jog po detalių vagystės jo nuosavo automobilio jis nėra matęs (t. 3, b.l. 63).

Be to, teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, kad liudytojas E. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog nepamena, kas jam pateikė pasirašyti 2008-04-01 raštą draudimo bendrovei. Tai galėjo padaryti arba T. B., arba Ž. I.. Kaip matyti iš 2010-11-09 teismo posėdžio protokolo, E. L., atsakydamas į prokurorės pateiktus klausimus, parodė, kad minėtą raštą jam pateikė pasirašyti būtent pats Ž. I.. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. B. negalėjo pateikti E. L. pasirašyti šio rašto, nes laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2008- 04-03 atostogavo, o Ž. I. ėjo nuovados tyrėjo (vadovo) pareigas.

Prokurorės teigimu, visos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės rodo, kad bamperių ir apdailos juostų vagystė nuo kaltinamojo Ž. I. automobilio buvo inscenizuota. Ž. I., būdamas policijos pareigūnas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, pasikėsino apgaulės būdu, suklastodamas tikrus dokumentus, į juos įrašydamas duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir tikrovės neatitinkančius duomenis, bei juos pateikdamas „BTA draudimas“ atsakingiems darbuotojams, įgyti svetimą – UAB "BTA draudimas“ turtą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintasis Ž. I. prašo atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį palikti nepakeistą. Ž. I. teigimu, prokuratūra savo kaltinimą grindžia prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Išteisintojo teigimu, tyrėjai net nebandė tirti automobilio dalių vagystės inscenizavimo fakto kaip tokio. Nebuvo aiškinamasi nei kada, nei kur, nei kas, nei kokiomis aplinkybėmis nuėmė dalis nuo automobilio „MERCEDES BENZ“, kur tos dalys yra dabar ir ar jos buvo vėliau panaudotos to paties automobilio remontui.

Iš bylos medžiagos visiškai aišku, kad šių dviejų aplinkybių valstybiniam kaltinimui įrodyti nepavyko. Draudimo bendrovės ekspertų – liudytojų A. C. ir A. Ž. duoti parodymai, kuriais prokuratūra rėmėsi pirmos instancijos teisme, bei remiasi apeliaciniame skunde, negali būti laikomi patikimais įrodymais. Ž. I. automobilį apžiūrėjęs A. C., pasak jo, spynų atskirai neapžiūrėjo ir jų nefotografavo, nes Ž. I. neva nenurodė, kad jos yra pažeistos. Tokia eksperto pozicija nėra logiška ir suprantama, nes įtardamas, jog vagystė gali būti inscenizuota, jis privalėjo išsamiai apžiūrėti, nufotografuoti ar kitaip užfiksuoti įtartinas apžiūrimo automobilio vietas, bet to kažkodėl nepadarė. A. C., jei tikėti jo parodymais duotais teisme, apžiūros metu net nebuvo pradaręs nei variklio gaubto, nei bagažinės, nors spynų mechanizmai yra būtent ten, o ne automobilio išorėje. Taip pat pažymėtina (tai teisme patvirtino ir pats liudytojas), kad A. C. neturi tinkamo išsilavinimo (studijavo žemės ūkį, nežino kas yra trasologija), spręsti apie įsilaužimo pėdsakus ir jų buvimą. Kitas liudytojas – vyresnysis ekspertas A. Ž. teisme parodė, kad pats mano automobilio neapžiūrėjo ir jį matė tik fotonuotraukose, iš kurių bei pavaldinio A. C. žodžių padarė išvada, kad vagystė galėjo būti inscenizuota, nes nuotraukose nesimatė spynų, variklio gaubto ir bagažinės apgadinimų, o neapgadinus šių dalių, liudytojo nuomone, priekinio bei galinio bamperio nuimti neįmanoma. Tačiau A. Ž. dėl savo žinių stokos nesugebėjo teismui nurodyti kitų būdų, kaip neapgadinus spynų, variklio gaubto ir bagažinės būtų galima nuimti automobilio „MERCEDES BENZ“ bamperius, nors tokios galimybės ir neatmetė. Jis parodė, kad tokį būdą galėtų žinoti tokius automobilius remontuojantys meistrai. Toks meistras buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme – tai automobilį apžiūrėjęs ir remontavęs liudytojas P. K.. Jis parodė, kad Ž. I. automobilio galinis bamperis buvo išlaužtas, ant automobilio liko jo plastiko likučiai, matėsi laužimo žymės (jos, beje, matosi ir draudimo eksperto darytose fotonuotraukose); variklio gaubto dažai buvo nubrozdinti ir apgadintas variklio gaubto atidarymo lynas, kuris remonto metu buvo atstatytas į vietą. Liudytojas taip pat nurodė bamperių vagystės metu galimai panaudotą variklio gaubto atidarymo būdą – į plyšį tarp gaubto ir bamperio įkišamas smailus daiktas, kuriuo užkabinamas ir traukiamas lynas, atidarantis variklio gaubtą.

Liudytojo P. K. parodymai nėra paneigti kokia nors kita bylos medžiaga, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė juos patikimais. Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai dėl Ž. I. pažinties su P. K. yra tik prielaidos, kurios ne tik, kad nieko nepagrįstos, bet ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismui buvo nurodyta, kad UAB „Judestos autocentras“ buvo įtrauktas į draudiko pateiktą rekomenduojamų autoservisų sąrašą. Būtent todėl jį Ž. I. ir pasirinko. Automobilį suremontavus, oficialiai apmokėjo serviso pateiktas sąskaitas, kurios, kaip teisme patvirtino draudiko ekspertai, buvo su jais suderintos. Duomenų apie tai, kad su UAB „Judestos autocentras“ ar jos vadovu P. K. būtų susitaręs įvykdyti kokią nors nusikalstamą veiką byloje nėra.

Taip pat atsikirtime Ž. I. teigia, jog beveik kiekvieno turtinio nusikaltimo sudėties požymis, kurį privalu įrodyti baudžiamojoje byloje – tai svetimo turto paėmimo neatlygintinumas. Tačiau iš šioje byloje nustatytų faktų neaišku, kokiu būdu, Ž. I. ketino praturtėti draudimo bendrovės sąskaita. Nustatyta, kad po vagystės jis kreipėsi į draudimo bendrovės pasiūlytą autoservisą, kur apvogtas automobilis buvo suremontuotas. Už remontą autoservisui oficialiai sumokėjo savais pinigais. Taigi, jei draudimas jam šiuos pinigus būtų grąžinęs, išeitų, jog vienintelę naudą, kurią gautų jis, tai nemokamas automobilio remontas. Turint tvarkingą, tai yra neapgadintą ir neapvogtą automobilį, jį specialiai apgadinti ar apvogti bei imtis sukčiavimo vien tam, kad automobilį nemokamai suremontuoti ir vėl turėti tvarkingą automobilį – šitoks sukčiavimo motyvas sunkiai paaiškinamas sveiko žmogaus logika. Tačiau būtent tokio nusikaltimo padarymu jis yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti, išteisintasis Ž. I. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, tinkamai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. I. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino kaltinamojo, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl Ž. I. kaltės nebuvimo.

Remiantis LR BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek Ž. I. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.

Iš Ž. I. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis buvo kaltinamas pasikėsinimu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Pagal kaltinimą, Ž. I. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis inscenizavo savo automobilio „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini) priekinio ir galinio bamperių bei apdailos juostų vagystę, pranešė policijai apie šį žinomai nebūtą nusikaltimą ir, gavęs pažymą su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie neva įvykusią vagystę ir dėl vagystės atliekamą tyrimą, kartu su automobiliu pateikė draudimo bendrovei apžiūrai ir paprašė atlyginti padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. I. kaltė, pasikėsinus apgaule įgyti svetimą turtą, valstybinio kaltinimo buvo įrodinėjama draudimo bendrovės darbuotojų A. C. ir A. Ž. bei liudytojo V. Z. parodymais. Vienintelis liudytojas A. C. Ž. I. automobilį apžiūrėjo betarpiškai. Kitų dviejų liudytojų – A. Ž. ir V. Z. parodymus galima laikyti tik netiesioginiais įrodymais, kadangi jie asmeniškai Ž. I. automobilio neapžiūrinėjo, ant jo buvusių sugadinimų nematė. A. Ž. parodė tai, ką jam buvo sakęs A. C.. V. Z. tik nurodė automobilio gamintojo rekomendacijas, kaip turi būti nuimami automobilio „MERCEDES BENZ“ priekinis ir galinis bamperis.

Nors A. C. apylinkės teisme paaiškino, jog įtarimų dėl priekinio bamperio ir apdailos juostų vagystės jam nekilo, tačiau jo žiniomis galinio automobilio „MERCEDES BENZ“ bamperio nuimti neatidarius bagažinės neįmanoma, o įsilaužimo į automobilį pėdsakų nebuvo, nebuvo nulaužtų varžtų. A. C. transporto priemonės defektacijos akte pažymėjo tik bamperių ir apdailos juostų trukumą ant automobilio. Iš byloje esančių A. C. darytų automobilio „MERCEDES BENZ“ nuotraukų, nėra galimybės nustatyti, ar automobilio priekinėje ir galinėje dalyje buvo sugadinimai, kurie gali būti susiję su priekinio ir galinio bamperio nuėmimu ne pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

Tuo tarpu Ž. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog autoserviso, kuriame jis paliko tvarkyti savo automobilį, darbuotojai sakė, kad variklio gaubto užrakto trosas buvo išstumtas iš vietos, o variklio gaubtas buvo atidarytas iš išorinės pusės. Galinis bamperis tvirtinimo vietose buvo išlaužtas. Šiuos Ž. I. parodymus patvirtina ir liudytojo P. K. parodymai. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė analogiškus parodymus, nurodydamas, jog jis apžiūrėjo Ž. I. automobilį, kai šis buvo atvarytas į jo autoservisą, ir matė, kad automobilio variklio gaubtas buvo pravertas ir apgadintas variklio gaubto atidarymo lynas. Liudytojas paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo matyti variklio gaubto apgadinimai, užkišus kokį nors daiktą, variklio gaubtą galima atidaryti. Apžiūros metu variklio gaubtas buvo atidarytas, užraktas jo nefiksavo. Liudytojo P. K. teigimu, galinis automobilio „MERCEDES BENZ“ bamperis buvo nulaužtas, kadangi buvo matyti sulaužytos bamperio tvirtinimo detalės, ant tvirtinimo varžtų buvo bamperio likučiai.

Taigi, kaltinamojo Ž. I. ir liudytojo P. K. parodymai sutampa tarpusavyje, jie betarpiškai matė automobilį, tačiau jie prieštarauja liudytojo A. C. parodymams. Vertindamas prieštaravimus, esančius tarp šių asmenų parodymų, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad Ž. I. ir P. K. parodymai byloje nėra paneigti. Kaip minėta, A. C. po įvykio darytos nuotraukos yra neinformatyvios, o liudytojai A. Ž. ir V. Z. patys asmeniškai automobilio neapžiūrinėjo, todėl šie duomenys nepaneigia kaltinamojo Ž. I. ir liudytojo P. K. parodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z. nurodė, kad tvarkingai nuimti automobilio „MERCEDES BENZ“ priekinį ir galinį bamperį galima tik atidarius variklio ir bagažinės dangčius, tačiau tai nereiškia, jog neįmanoma jų nurauti, t.y. išmontuoti ne pagal technologiją. Mano, kad galinį bamperį nurauti jo nesugadinus, neįmanoma. Taigi, šie liudytojo parodymai sutampa su Ž. I. ir P. K. parodymais apie tai, kad priekinis bamperis buvo nuimtas atidarius variklio gaubtą, o galinis automobilio „MERCEDES BENZ“ bamperis buvo nulaužtas ir sugadintas.

Atmestini prokurorės argumentai apie tai, kad Ž. I. negalėjo nenurodyti draudimo bendrovės atstovui visų automobilio apgadinimų. Iš paties Ž. I. parodymų seka, kad jis pats visų smulkių automobilio apgadinimų iš karto po įvykio nepastebėjo (išskyrus bamperių ir apdailos juostelių dingimą), apie kitus apgadinimus jis sužinojo iš autoserviso darbuotojų. Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog vairuotojas neprivalo nurodyti draudimo ekspertui visų draudiminio įvykio metu padarytų sugadinimų. Nustatyti visus sugadinimus yra eksperto pareiga. Teismas taip pat, teisingai nurodė, jog kilus įtarimui, kad vagystė galėjo būti inscenizuota, ekspertas pats privalo užfiksuoti visas esančias laužimo žymes, arba tai, kad jų nėra, užfiksuoti užraktų būklę. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo nuomone, draudimo ekspertas, jeigu jam kilo įtarimas dėl galinio bamperio vagystės, privalėjo užfiksuoti bamperio tvirtinimo detalių būklę, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta, todėl nėra galimybės paneigti Ž. I. ir P. K. parodymų apie galinio automobilio „MERCEDES BENZ“ bamperio nuėmimo aplinkybes.

Tai, kad Ž. I. ir P. K. buvo pažįstami, neduoda pakankamo pagrindo vertinti jų parodymus kaip nepatikimus. Pasirinkdamas P. K. vadovaujamą autoservisą automobilio remontui, Ž. I. nenusižengė jokiems reikalavimams, kadangi autoservisą pasirinko iš draudimo bendrovės atstovo pateikto autoservisų sąrašo. Aplinkybė, kad autoservisas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių dalių, reikalingų automobiliui suremontuoti, įsigijimą, taip pat nepatvirtina Ž. I. kaltės. Liudytojas P. K. apylinkės teisme paaiškino, iš kur buvo gautos dalys automobilio remontui. O šie jo parodymai bylos duomenimis nepaneigti. Prokurorės teiginys, jog tokiu būdu Ž. I. siekė nuslėpti tikrąją įsigytų detalių kainą arba nuslėpti faktą, kad tos detalės iš viso nebuvo įsigytos, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Prokurorės teiginiai, kad nuimant bamperius, juos nulaužiant, automobilio signalizacija turėjo veikti ištisai, atmestini. Pati prokurorė nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie signalizacijos suveikimą ar sugedimą. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, ar signalizacija buvo suveikusi, ar ne. Todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant Ž. I. kaltės klausimą.

Dėl to, kad aptikęs automobilio detalių vagystę Ž. I. neiškvietė policijos pareigūnų, o pats nuvyko automobiliu į komisariatą ir užregistravo įvykį, apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog ši aplinkybė, nors ir nelaikytina tinkamu Ž. I. elgesiu po įvykio, žinant, kad jis yra policijos pareigūnas, tačiau neįrodo jo kaltės pasikėsinime apgaule įgyti svetimą turtą.

Liudytojo R. B. parodymai taip pat nepatvirtina Ž. I. kaltės. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų apylinkės teisme, jis nebuvo visiškai tikras, ar Ž. I. įvykio dieną į darbo atvyko nuosavu automobiliu, manė, kad ne, kadangi jis turėjo tarnybinį automobilį. Tačiau, liudytojo manymu, jeigu Ž. I. tą dieną vyko į draudimą, tai vykti jis turėjo nuosava mašina. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. I. į draudimo bendrovę vyko tą pačią dieną, kuomet užregistravo įvykį policijos komisariate. Todėl R. B. parodymai Ž. I. parodymų nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose metu, patikrinus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepavyko paneigti Ž. I. ir P. K. parodymų. Prokurorės skundo argumentai dėl Ž. I. veiksmų bei motyvų yra tik prielaidos. Abejonės dėl automobilio „MERCEDES BENZ“ priekinio ir galinio bamperio išmontavimo būdų nėra pašalintos. Konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, jog visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tokiu būdu, konstatuotina, jog byloje nėra įrodytos kaltinimo aplinkybės dėl Ž. I. pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą – draudimo bendrovei priklausantį turtą, inscenizuojant savo automobilio dalių vagystę.

Apylinkės teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog nustačius, kad automobilio „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) dalių vagystė iš tikrųjų buvo, nėra Ž. I. kaltės ir dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t.y. dokumentų suklastojimo bei piktnaudžiavimo tarnyba. Kadangi neįrodyta, jog Ž. I. inscenizavo automobilio dalių vagystę, laikytina, kad 2007-11-30 pranešime draudimo bendrovei nurodyti faktai yra tikri. Taip pat, kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog bylos duomenimis neįrodyta, kad Ž. I. surašė 2008-04-01 raštą draudimo bendrovei. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus duomenis, tame tarpe liudytojų E. L. ir R. T. parodymus bei (duomenys neskelbtini)raštus draudimo bendrovei bei raštų registracijos knygą ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybės nustatyti, kas surašė 2008-04-01 raštą, tačiau tai nereiškia, kad jį surašė Ž. I.. Nenustačius Ž. I. kaltės dėl dokumentų suklastojimo, nėra ir jo kaltės piktnaudžiavus tarnyba.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški prokurorės baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytiems argumentams, į kuriuos išsamiai bei pagrįstai atsakė apylinkės teismas savo 2011-09-19 nuosprendyje. Prokurorė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų ir nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui ir kurios nebūtų aptartos apylinkės teismo nuosprendyje. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.