Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2022 m. birželio 7 d. nutarimu R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur dydžio bauda, nes jis 2021 m. liepos 14 d., apie 17.30 val., būdamas degalinėje „Viada“, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 30 A, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės veido kaukės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir jį įgyvendinančio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybė operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų restoranų, kavinių, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų tiekimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkino R. M. skundo ir paliko Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. birželio 7 d. nutarimą, jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

4. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padaro veiką, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai ir tokiu būdu sukelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimas yra savarankiškas administracinio nusižengimo sudėties požymis, kuris kiekvienu atveju, traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalo būti įrodytas. Sprendžiant dėl nurodyto požymio egzistavimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečią situaciją, įvertinamos turimos mokslinės žinios apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą.

5. R. M. pažymi, kad nei jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos vyriausiosios tyrėjos nutarime nebuvo nurodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas būdinamasis šio nusižengimo požymis, t. y. nebuvo nurodyta, kad R. M. savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Šis požymis ne tik nėra nurodytas surašytuose procesiniuose dokumentuose, tačiau jis niekaip nebuvo įrodytas. Šis požymis negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimo padarymo faktą.

6. Skunde sutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įrodinėjo aplinkybes, jog R. M. veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Institucijos vyriausiosios tyrėjos nutarimo nepakeitė, jame nustatytų aplinkybių nepatikslino. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ir negalėjo pakeisti Institucijos vyriausiosios tyrėjos nutarimo, nes toks pakeitimas būtų vertintinas kaip prieštaraujantis ANK 635 straipsnio 3 daliai ir teismų praktikai, nes yra draudžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tuo, kad jo veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai. Jis tikina, kad pavojų išplisti ligai kelia ir tie asmenys, kurie kaukę dėvi. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaukės dėvėjimas nešalina pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, todėl kaukės nedėvintis asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kaukės nedėvintis asmuo gali būti baudžiamas tik už nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jei pažeidimo nebūtų buvę, pavojus išplisti ligai niekur nebūtų dingęs – jis ir toliau būtų egzistavęs. Be to, mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad kaukės dėvėjimas ne tik nesumažina pavojaus išplisti užkrečiamai ligai (jau nekalbant apie visišką pavojaus eliminavimą), bet priešingai – jį net padidina. Šie tyrimai yra grindžiami tuo, kad asmenys, dėvintys kaukę, įgyja apgaulingą saugumo jausmą, kaukės dažnai dėvimos netinkamai (nėra nuolat keičiamos, jos liečiamos rankos ir panašiai).

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Skundžiamojoje nutartyje yra nurodyti motyvai, kodėl R. M. skundas nebuvo tenkintas. Vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo nesutinka su padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nėra pagrindas teigti, jog asmuo buvo neapgrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nekyla jokių ginčų dėl faktų, kad R. M. 2021 m. liepos 14 d., apie 17.30 val., būdamas degalinėje „Viada“, esančioje Dariaus ir Girėno g. 30A, Vilniuje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės veido kaukės). Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybė operacijų vadovo sprendimo „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų restoranų, kavinių, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų tiekimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Taigi dėl šių faktų apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisakys.

11. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už konkretų nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Akivaizdu, kad veikos aprašymas administracinio nusižengimo protokole turi atitikti konkrečioje ANK normoje, pagal kurią kvalifikuojama veika, nustatytus nusižengimo sudėties požymius, administracinio nusižengimo aplinkybės turi būti nurodytos tiek, kiek jos nustatytos atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais administracinio nusižengimo sudėties požymiais. Apeliaciniame skunde yra visiškai pagrįstai nurodyta, kad R. M. 2022 m. gegužės 20 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime nebuvo nurodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis, t. y., jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais, kurie atitinka BK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, buvo sukeltas pavojus išplisti ypač pavojingai ligai. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad R. M. administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas su trūkumu. Paminėtas trūkumas nebuvo ištaisytas Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. birželio 7 d. nutarimu, kas vertintina kaip šio procesinio sprendimo trūkumas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. birželio 7 d. nutarimo trūkumas, paties R. M. iniciatyva, buvo ištaisytas skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kuri yra vientisas teisės taikymo aktas, toks trūkumo ištaisymas niekaip nepažeidė teisės pažeidėjo teisių, neapribojo jo teisės į gynybą.

12. Tinkamas administracinio nusižengimo protokolo surašymas užtikrina asmens teisę į gynybą, nes asmuo yra aiškiai informuojamas, kokios veikos padarymu jis yra kaltinimas. Nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas įdingai, nėra pagrindo tvirtinti, jog R. M. kaip nors realiai buvo apsunkinta teisė į gynybą, nes yra visiškai akivaizdu, jog jis suprato, kokio pažeidimo padarymu buvo kaltinimas, nuo kokių aplinkybių jis turėjo teisę gintis, kokios aplinkybės šiuo atveju yra įrodinėtinos. Pastebėtina, kad dėl R. M. veiksmų buvo surašyti trys administracinių nusižengimų protokolai, nes dviem pirmaisiais atvejais kilo būtinybė šalinti juose nustatytus trūkumus. Visais atvejais teisės pažeidėjo veiksmai buvo kvalifikuojami pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir tik 2022 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad R. M. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, nors šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis tais pačiais duomenimis kaip ir ankstesni protokolai. Pažymėtina, kad šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi tenkino R. M. skundą ir grąžino bylą institucijai nustatytiems administracinio nusižengimo protokolo trūkumams (nebuvo nurodyti teisės aktai, kuriuos savo veiksmais pažeidė R. M.) pašalinti. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad R. M. suprato, už kokios veikos padarymą jis yra traukiamas teisinėn atsakomybėn.

13. Nepagrįstas R. M. teiginys, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo renkami ir nebuvo surinkti duomenys, jog jo veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti ypač pavojingai ligai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad duomenys, reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, buvo surinkti, t. y. buvo gauti asmenų paaiškinimai, išsireikalautas bei gautas vaizdo įrašas iš degalinės, kurioje vyko įvykis ir t. t.

14. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. R. M. neteisėtų veiksmų padarymo metu, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo įtraukta į Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą (COVID-19 liga buvo priskirta ypač pavojingoms užkrečiamos ligoms). Pagal R. M. veiksmų padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją, asmenims (su tam tikromis išimtimis) uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse buvo privalu dėvėti kaukes.

15. Nekyla jokių abejonių, kad asmuo, nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, gali sukelti pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Tai, ar konkrečiu atveju buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, sprendžiama įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą (pavyzdžiui, kontakto tarp asmenų pobūdį, šio kontakto trukmę ir pan.).

16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, visiškai pagrįstai nurodė, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą, o nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose ir tose vietose, kur nėra įmanoma užtikrinti tarp asmenų bent 1,5 m atstumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nekyla jokių ginčų, kad R. M. nevykdė pareigos uždaroje paslaugų teikimo patalpoje dėvėti kaukės, kurios dėvėjimas, be jokių abejonių, mažina galimybę plisti ypač užkrečiamai ir pavojingai ligai. R. M. be kaukės buvo uždaroje patalpoje, kurioje buvo dar du su juo nesusiję asmenys, t. y. degalinės darbuotoja ir dar vienas klientas. Įvertintina ir tai, kad tiek degalinės darbuotoja, tiek kitas klientas buvo sąlyginai nedideliu atstumu nuo teisės pažeidėjo, be to, į degalinę bet kuriuo metu galėjo užeiti ir kiti asmenys. R. M. be kaukės patalpoje buvo mažiausiai keliasdešimt sekundžių (šį faktą patvirtina vaizdo įrašas), žodžiu (COVID-19 liga gali būti perduodama per lašelius bei aerozolius, susidarančius kalbant) pakankamai intensyviai reiškė degalinės darbuotojai pretenzijas dėl reikalavimo patalpoje dėvėti kaukę. Pastebėtina, kad prie degalinėje esančios kasos buvo permatomas atitvaras, kuris taip pat sumažina bendraujantiems asmenims riziką užsikėsti COVID-19 infekcija, vis tik R. M. su degalinės darbuotoja bendravo ir pasitraukęs nuo paminėto atitvaro šoną, sukinėdamas į skirtingas puses. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju R. M. sukėlė pavojų plisti COVID-19 infekcijai, kuri jo veiksmų atlikimo metu buvo pripažinta ypač pavojinga užkrečiama liga.

17. Iš dalies sutiktina su R. M. teiginiu, kad pavojų išplisti ligai gali kelti ir kaukę dėvintys asmenys. Vis tik taisyklingas kaukės dėvėjimas tokį pavojų mažina ir, kaip jau buvo minėta, kaukė yra viena iš pagrindinių priemonių COVID-19 ligos plitimui suvaldyti. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu R. M. būtų dėvėjęs burną ir nosį dengiančią kaukę, pavojus plisti ypač pavojingai ligai, pasižyminčiai dideliu užkrečiamumu, būtų mažesnis. Teigtina, kad R. M. pasvarstymai apie tai, jog kaukę dėvintys asmenys taip pat kelia pavojų plisti ypač pavojingai užkrečiamai ligai, todėl kaukės nedėvintis asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, yra deklaratyvaus pobūdžio ir net prasilenkiantys su realybe, prieštaraujantys teismų praktikai, todėl yra nereikšmingi. Tas pats pasakytina ir apie teiginį, kad kaukės dėvėjimas ne tik nesumažina pavojaus išplisti užkrečiamai ligai, bet jį net padidina. Pabrėžtina, kad taisyklingas kaukės dėvėjimas bei kartu taikomos kitos priemonės (pavyzdžiui, asmens rankų higiena, atstumų laikymasis) neabejotinai sumažina pavojų išplisti užkrečiamai ligai, o ne priešingai.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, R. M. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.