- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- A-900-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02443-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-1906160 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui taikytos 3 104,81 Eur dydžio sankcijos, 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui visą priklausančią sumą, t. y. 15 941,64 Eur, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo 2016 m. gegužės 25 d. paraiškoje užfiksuoti tokie patys, kaip ir 2015 m. deklaruoti plotai, dėl kurių pareiškėjui nebuvo skirtos jokios sankcijos. Pareiškėjas teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) neinformavo jo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalį, ir dėl šių aplinkybių pareiškėjas deklaravo ginčo žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai). Nurodytiems žemės sklypams Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40-548/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nuomoti tretiesiems asmenims.
3. Pareiškėjas 2017 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išaiškinti Sprendimo 6, 7, 8 ir 9 punktus, kadangi pareiškėjui nebuvo aišku, kuo remiantis atsakovas taikė sankcijas. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. liepos 13 d. atsiuntė pareiškėjui atsakymą į prašymą ir nurodė motyvus dėl taikytos sankcijos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog remiantis Tarnybos pateikta informacija, jog K. D. išnuomotus žemės sklypus pareiškėjas deklaravo, nors neturėjo žemės valdymo dokumentų, o K. D. nebuvo pateikusi raštiško atsisakymo naudotis žemės sklypais ar sutikimo juos subnuomoti. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turėjo turėti ir pateikti žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Už paraiškos ir kitų duomenų pateikimą atsako paraiškas pateikę asmenys. Pareiškėjas be teisėto pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos leidimo deklaravo valstybinės žemės sklypų plotus, kurie nuomos sutartimis išnuomoti K. D.. Buvo nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis.
6. Be to, nustatytas ir kitas pažeidimas – pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymas. Atsakovas nustatė, kad didžiausi skirtingų pasėlių plotai yra 49,17 ha ir 27,22 ha, o iš viso ariamosios žemės yra 79,39 ha. Nors pareiškėjas atitinka pirmąją sąlygą žalinimo išmokai gauti, antroji sąlyga nėra tenkinama, t. y. du didžiausi pagal plotą pasėliai užima daugiau kaip 95 proc. Atsakovo vertinimu, paraiška neatitinka pasėlių įvairinimo reikalavimo. Atsakyme į prašymą atsakovas pateikė išsamią informaciją dėl susidariusios situacijos ir pateikė detalius skaičiavimus.
Šalies argumentai
7. Atsakovo nuomone, pareiškėjas būdamas sąžiningas turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir teikti teisingus duomenis. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentūrą su prašymu pateikti išsamų sprendimą. Jis kreipėsi, prašydamas plačiau pakomentuoti atsakovo raštą. Pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko ir jam yra aišku dėl ko pritaikytos sankcijos.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjo Paraiškos kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 2,38 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, lauke Nr. 2 deklaruotas 2,03 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, kurie patenka į kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,00 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,16 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,87 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,11 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo gauti Tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. sausio 12 d. raštai apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai.
10. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. birželio 2 d. Sprendimu pareiškėjui skyrė 12 836,83 Eur dydžio galutinę paramos sumą, t. y. pritaikė 451,57 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, 943,69 Eur sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą, sankciją programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą ir 986,98 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą.
11. Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. liepos 13 d. rašte (toliau – ir Atsakymas) pateikė informaciją apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai, taip pat nurodė argumentus dėl pareiškėjui taikytų sankcijų dėl Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų bei dėl pasėlių įvairinimo reikalavimų nesilaikymo.
12. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2006 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 68.4 papunkčiu, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams turi teisę sumažinti mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.
13. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 4.20 punktą ir 57.1.3 papunktį, pažymėjo, kad pareiškėjas, deklaruodamas valstybinės žemės sklypus, turėjo pagrįsti Paraiškoje deklaruotos žemės naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą. Pareiškėjas nei Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nei teismui tokių duomenų nepateikė. Atsakovas, gavęs Tarnybos pateiktus duomenis dėl pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų ginčo žemės sklypų, pareiškėjui nepaneigus Tarnybos pateiktų duomenų, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. neteisingai deklaravo šiuos plotus, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,38 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,03 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantį į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,00 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,16 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,87 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,11 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypo, kurio kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), ribas. Nurodyti valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti K. D.. Pats pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčijo.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Tarnyba, neįspėjusi, savavališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su pareiškėju, nepaneigia Tarnybos pateiktų duomenų teisingumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir Tarnybos santykiai, kilę iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, šioje byloje nevertinami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-40-548/2017, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau, teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės, vertinant Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40-548/2017 netenkino pareiškėjo ieškinio dėl Tarnybos atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Byla apeliacine tvarka šiuo metu neišnagrinėta (civilinė byla Nr. 2A-2029-254-2017). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo santykiai su Tarnyba dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo šioje byloje nepaneigia Tarnybos pateiktų duomenų dėl ginčo žemės sklypų išnuomojimo K. D..
15. Teismas akcentavo, kad valstybės institucijos, spręsdamos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teismas nurodė, kad taikytinas Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas remdamasis Aprašo 2 punktu, nurodė, kad pareiškėjui galėjo būti suteikta teisė laikinai naudotis ginčo sklypais, jeigu asmuo, kuriam teisėtai buvo suteikta galimybė naudotis žemės sklypais, raštu atsisako jais naudotis. Byloje nustatyta, kad K. D. raštu nebuvo atsisakiusi teisės naudotis žemės sklypais, kuriuos pareiškėjas Paraiškoje deklaravo. Minėtame Apraše nereglamentuota galimybė subnuomoti valstybinės žemės sklypus. Tokia galimybė įtvirtinta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 18 punkte. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Tarnyba būtų davusi sutikimą pareiškėjui subnuomoti ginčo žemės sklypus. Kadangi pareiškėjas nepateikė valstybinės žemės naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, teismas sutiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros pozicija, kad pareiškėjas be teisinio pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo deklaravo valstybinės žemės sklypų plotus, kurie nuomos sutartimis yra išnuomoti K. D.. Tik pateikęs nuomos sutartis dėl žemės sklypų nuomos ar subnuomos bei rašytinius atsisakymus, pareiškėjas galėjo pagrįsti teisėtą žemės sklypų naudojimo ar valdymo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas konstatavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo teisinį pagrindą, gavusi Tarnybos informaciją, kurios duomenų teisingumo pareiškėjas neginčijo, bet kėlė klausimą dėl, jo manymu, nepagrįsto valstybinės žemės nuomos sutarties, nutraukimo, priimti Sprendimą, kuriuo taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjas skunde neginčijo nurodytų sankcijų sumų teisingumo, todėl teismas dėl jų vertinimo nepasisakė. Atsakyme pareiškėjui detaliai nurodyta, kaip apskaičiuotos taikytos sankcijos ir pateiktas detalus paraiškos vertinimas.
17. Teismas akcentavo, kad už pateiktų duomenų teisingumą atsako būtent pats pareiškėjas (Taisyklių 97 punktas). Paraiškoje šį įsipareigojimą pareiškėjas patvirtino raštu.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtą sankciją dėl žalinimo išmokos, atsižvelgė į Taisyklių 4.38 papunktį, 25.2 papunktį, 86 punktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas atitiko pirmąją žalinimo išmokai gauti būtiną sąlygą (pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau), tačiau jis neatitiko antrosios sąlygos (du didžiausi pagal plotą pasėliai turi užimti 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto), o šiuo atveju užima 96,22 proc. Pareiškėjas skunde argumentų dėl šio pažeidimo nenurodė. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, sutiko su padarytomis išvadomis ir konstatavo, kad pareiškėjui tinkamai pritaikyta sankcija dėl žalinimo išmokos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde detaliai aprašė faktines aplinkybes, kurios susijusios ne tik su Sprendimu, bet ir atsakovo pateiktu Atsakymu, bei nurodė nesutikimo su paskirta sankcija argumentus, todėl byloje vertinama Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų visuma (Sprendimas ir Atsakymas). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam šiuo metu nežinomi ar nepakankami Sprendimo motyvai. Teismo vertinimu, panaikinus Sprendimą dėl motyvų nepakankamumo, kai pareiškėjui jie jau yra žinomi ir jis šiuo aspektu Sprendimo neginčija, toks teismo sprendimas būtų formalus ir neišsprendžiantis ginčo iš esmės. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra neatsiejamai susijęs su Atsakyme išdėstytais argumentais, kurie pareiškėjui žinomi. Teismas konstatavo, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti ginčą, vertinami tiek Sprendimas, tiek ir Atsakymas kaip betarpiškai tarpusavyje susiję dokumentai.
20. Teismas, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių bei valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui visą priklausančią sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skundas šiuo sprendimu atmestas, todėl jis neįgijo teisės prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
22. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti Paraiškoje deklaruotos žemės naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, žemės naudojimo ar valdymo teises įrodantys dokumentai yra 2016 m. ir 2017 m. žemės mokesčio deklaracijos bei 2016 m. spalio 31 d. kvitas, nurodantis, kad buvo mokėti nuompinigiai už valstybės žemės nuomą. Pareiškėjo nuomone, šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, kadangi 2017 m. žemės mokesčio deklaracija pareiškėjui buvo pateikta prieš pat pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Šie rašytiniai įrodymai yra itin reikšmingi, siekiant patvirtinti žemės sklypų valdymo teisėtumo faktą. Taigi, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo ištirti šiuos naujus įrodymus – 2016 m. deklaraciją už žemės mokestį, 2017 m. deklaraciją už žemės mokestį ir mokėjimo kvitus.
24. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nepažeidė CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjas žemės plotus naudojo pagal sutartyje numatytą paskirtį ir mokėjo žemės nuomos mokestį. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalį, nes neinformavo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, kaip reikalauja teisės aktais.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui, savo parašu patvirtinus, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, buvo žinoma, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra gali paprašyti jo pateikti žemės valdymo ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus, o, nustačius reikalavimų nesilaikymo faktą, taikyti sankcijas pagal teisės aktų nuostatas.
28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad naudojimo ar valdymo teises įrodantys dokumentai yra žemės mokesčio deklaracija. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas teigia, kad nereikia laikytis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, nes pasak jo, žemės valdymo pagrindas gali būti bet koks dokumentas ar išrašas (šiuo atveju pateikiama žemės nuomos mokesčio deklaracija, kuri Nacionalinės mokėjimo agentūros nuomone, negali būti laikoma teisėtą žemės valdymą pagrindžiančiu dokumentu), o teisėto valstybės turto – valstybinės žemės teisėto nuomininko sutikimas apskritai nereikalingas. Tokia pozicija prieštarauja Taisyklių 18 punktui.
29. Pareiškėjas siekdamas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotas privalėjo laikytis nustatytų reikalavimų, jei K. D. subnuomojo ginčo sklypus pareiškėjui, turėjo būti gautas rašytinis nuomotojo sutikimas, t. y. kadangi žemės sklypai yra valstybiniai, jų nuomotojas buvo Tarnyba, kuri ir išduoda nurodytus leidimus subnuomoti žemę. Pareiškėjas be teisėto pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo Paraiškoje deklaravo valstybinės žemės sklypų plotus, kurie nuomos sutartimis yra išnuomoti K. D.. Atsakovas pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra priimdama Sprendimą vadovavosi ne tik teisės aktais, bet ir kompetentingos institucijos – Tarnybos pateikta informacija.
Atsiliepimas
30. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu ištirti naujus įrodymus ir prašo jį atmesti. Nacionalinė mokėjimo agentūra pažymi, kad ginčas byloje yra kilęs dėl 2016 m. pateiktos Paraiškos, o ne dėl 2017 m. teiktos paraiškos, todėl teiginiai, kad neva nebuvo galima pateikti 2016 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijos ankščiau, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, kad 2016 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija neatspindi ir jokiu būdu negali būti laikoma ginčo žemės sklypų savininkės, t. y. valstybės, sutikimo, kad pareiškėjas galėtų naudotis valstybine žeme. Nacionalinė mokėjimo agentūra laikosi pozicijos, kad šiam ginčui yra taikytinas imperatyvus viešosios teisės režimas. Nagrinėjamos bylos kontekste viešosios teisės principas itin aktualus. Atsakovas pažymi, kad valstybinė žemė nėra privati pareiškėjo ar K. D. nuosavybė, kad jie valstybine žeme galėtų disponuoti visiškai nevaržomai, t. y. kadangi tai valstybinė žemė, apimanti viešąjį interesą, Tarnyba turi žinoti, kas ta žeme naudojasi ir kokiu būdu naudojasi. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad konkrečiam asmeniui patikint valstybinę žemę, šis ja galėtų disponuoti kaip asmenine nuosavybe.
31. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad pareiškėjo argumentai, jog žemės sklypų nuomos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai buvo pripažinti pagrįstais Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi, yra nesusiję su šia byla. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl Sprendimo, o ne dėl nutraukiamų žemės nuomos sutarčių. Nacionalinė mokėjimo agentūra nėra kompetentinga spręsti žemės nuomos sutarčių sudarymo ir nutraukimo klausimus, kadangi tokia teisė yra suteikta Tarnybai. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl atsakovas, skirdamas išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai.
32. Atsakovas primena, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija įpareigojo Tarnybą patikrinti, ar nėra atvejų, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri asmenims išnuomota valstybinės žemės nuomos sutartimis, naudojimą deklaravo ne tie asmenys, kuriems ši žemė buvo išnuomota. Taip yra ir šiuo atveju – valstybinė žemė buvo išnuomota trečiajam asmeniui (K. D.), tačiau šį sklypą deklaravo pareiškėjas. Atitinkamai, Tarnyba vykdydama pavestas funkcijas informavo tiek atsakovą, tiek Žemės ūkio ministeriją apie susidariusią situaciją, kuomet pareiškėjas deklaruoja valstybinės žemės sklypus, kurie yra išnuomoti kitam asmeniui.
Šalies argumentai
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl konkrečiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jis turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-1906160 dalies, kuria pareiškėjui taikytos 3 104,81 Eur dydžio sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad pareiškėjas, deklaruodamas žemės sklypus, turi pagrįsti paraiškoje nurodomų žemės sklypų naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą, 2016 m. metais deklaruoti ginčo žemės sklypų plotai buvo išnuomoti kitam asmeniui ir ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Tarnyba taip pat nėra davusi sutikimo subnuomoti pareiškėjui ginčo žemės sklypus. Be to, paraiška neatitiko pasėlių įvairinimo (žalinimo) reikalavimų.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kvestionavo teismo išvadą, kad jam tenka pareiga pagrįsti paraiškoje deklaruotos žemės naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą. Prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius ginčo žemės sklypų naudojimo ar valdymo teises – 2016 m. ir 2017 m. žemės mokesčio deklaracijos bei 2016 m. spalio 31 d. mokesčio sumokėjimo kvitą.
37. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Tarnybos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas 2016 m. neteisingai deklaravo šiuos plotus, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,38 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,03 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantį į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,00 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,16 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,87 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,11 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Tarnyba nurodė, kad minėti valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti kitam asmeniui – K. D..
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, plačiau pasisako dėl tų aplinkybių, kurias apeliaciniame skunde akcentuoja pareiškėjas, t. y. dėl teisėto pagrindo naudoti bei valdyti deklaruojamus žemės sklypus bei naujai pateikiamų įrodymų reikšmės.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016, 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje eP-41-629).
40. Nagrinėjamu atveju aktuali neteisingo deklaravimo sąvoka yra pateikta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2006 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija), 4.20 punkte: “Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas”. Pagal Taisyklių 57.1.3 papunktį, deklaruojantieji valstybinėje žemėje privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako būtent pats deklaruojantis asmuo (Taisyklių 97 punktas). Paraiškoje šį įsipareigojimą pareiškėjas patvirtino raštu. Atitinkamai ir pareiga įrodyti teisme teisėto deklaruojamos žemės naudojimo ar valdymo faktą tenka jam (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d.).
41. Pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teiginius, kad deklaruoti ginčo žemės sklypai jam yra ar buvo nuomojami. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie neteisėtą nuomos sutarčių su juo nutraukimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Priešingai, byloje nėra nuginčyti Tarnybos pateikti duomenys, kad minėti žemės sklypai yra išnuomoti kitam asmeniui – K. D..
42. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai - 2016 m. ir 2017 m. žemės mokesčio deklaracijos bei 2016 m. spalio 31 d. mokesčio sumokėjimo kvitas negali paneigti teisėtai sudarytos, galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties fakto. Žemės mokesčio deklaravimo ir jo mokėjimo duomenys yra išvestiniai, gali būti tikslinami atsižvelgiant į nuomos sutarčių sudarymo ar jų pasibaigimo aplinkybes, todėl teisėjų kolegija, esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai su kitu asmeniu, šių duomenų nevertina kaip patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl ginčo žemės sklypų nuomos.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, reglamentuojančio neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis, 2 punktą, pagal kurį žemės sklypai, suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau kartu – žemės reformos žemėtvarkos projektai), kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, taip pat suprojektuoti nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, negali būti suteikiami laikinai naudotis Aprašo nustatyta tvarka kitiems asmenims, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui negalėjo būti suteikta galimybė naudotis ginčo žemės sklypais, nes K. D. nebuvo raštu atsisakiusi jais naudotis.
44. Galimybė subnuomoti valstybinės žemės sklypus numatyta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 18 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų davusi sutikimą pareiškėjui subnuomoti ginčo žemės sklypus, taigi ir šiuo pagrindu ginčo žemės sklypai negalėjo būti teisėtai naudojami.
45. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, tik pateikęs nuomos sutartis dėl žemės sklypų nuomos ar subnuomos bei valstybinės žemės teisėtos naudotojos rašytinius atsisakymus, pareiškėjas galėjo pagrįsti teisėtą žemės sklypų naudojimo ar valdymo faktą, daro išvadą, kad Tarnyba, remdamasi Taisyklių 68.4 papunkčiu, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjui turėjo teisę sumažinti mokėtiną paramą.
46. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.