Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-553-71/2011

Teisėjas M. Klemenis Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01466-2011-7

NUTARTIS

2011 m. spalio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atstovo advokato H. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą skolininkui A. M., kreditoriui (išieškotojui) AB DnB NORD bankui, suinteresuotam asmeniui BUAB „Aivinela“ bankroto administratoriui S. G., dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2011-06-23 teisme gautas kreditoriaus (išieškotojo) AB DnB NORD banko atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti 2011-06-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (45-48 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė būtinumo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kaip išieškojimo sustabdymas, nes jos niekaip nesusijusios su pareiškimo reikalavimais ir todėl niekaip neįtakoja tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pagrįstai sprendė, kad išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų sustabdymas neįtakoja galbūt ateityje teismo tenkintino pareiškėjos reikalavimo dėl jos nuosavybės dalies Bankui įkeistame žemės sklype nustatymo. Pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis - sustabdymas išieškojimo iš Bankui hipotekos lakštu įkeisto žemės sklypo, šioje byloje yra akivaizdžiai neadekvatus ir iš esmės pažeidžia Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus. Vykdomoji byla dėl išieškojimo iš Bankui įkeisto turto nėra pradėta, nes Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-05-19 nutartis Nr. 2-1219-304/2011 dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių dar nebuvo pateikta vykdyti antstoliui. Šioje byloje skolininkas yra ne A. M., o B UAB „Aivinela", tačiau jo skoliniai įsipareigojimai Bankui užtikrinti svetimo daikto - A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, hipoteka. Taigi, šiuose teisiniuose santykiuose A. M. yra ne skolininkas, o įkeisto turto savininkas, ir už B UAB „Aivinela" prievoles atsako tik įkeistu savo daiktu. Bankui hipotekos lakštu yra įkeistas visas žemės sklypas, įkeitimas nepasibaigs ir hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė nukreipti skolos išieškojimą į visą ši turtą taip pat išliks galioti net ir pripažinus nuosavybės teisę pareiškėjai į dalį įkeisto žemės sklypo, todėl nėra jokios procesinės būtinybės, numatytos CPK 667 str., nustatyti A. M. ir pareiškėjos V. M. nuosavybės dalis įkeistame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja V. M. neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) , iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, ir laiko, kad jos niekaip nesusijusios su pareiškimo reikalavimais ir todėl niekaip neįtakoja tinkamo teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje esantys Hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) (8-13 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (4-7 b. l.) patvirtina, kad visas žemės sklypas, į kurio ½ dalį teismo prašoma nustatyti nuosavybės teisę pareiškėjai, yra įkeistas Bankui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas yra nenuginčytas, todėl galiojantis. Byloje nėra duomenų, kad Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-05-19 nutartis Nr. 2-1219-304/2011, kuria nutarta parduoti iš varžytynių šiuo lakštu Bankui įkeistą minėtą žemės sklypą nuosavybės teise priklausantį A. M., yra pateikta vykdymui.

Teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės gali turėti lemiamos reikšmės tolimesniems teisminiams ginčams, kad jų pritaikymas būtinas sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laiko nepagrįstais. Netgi ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, banko vykdytinų išieškojimo veiksmų pagrindas (hipotekos nutartys), išieškojimo apimtys, įkeistas turtas, iš kurio išieškoma, nepasikeis, nes hipoteka yra daiktinė teisė, ir ji seka paskui daiktą netgi pasikeitus įkeisto turto savininkui (LR CK 4.170 straipsnis, 4.171 straipsnio 9 dalis.). Hipotekai, kaip daiktinei teisei, būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Pasikeitus įkeisto turto savininkui, hipoteka įkeistam turtui, hipotekos nutartys dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo, liks galioti, t.y. įkeisto turto savininko pasikeitimas nepaneigs banko realizuotos ir įstatymų nustatyta tvarka įgytos teisės į skolos išieškojimą, taigi ir vykdymo veiksmų. Todėl pareiškėjai V. M. palankaus ar nepalankaus teismo sprendimo atveju banko teisė į skolos išieškojimą iš įkeisto turto liks nepakitusi. Todėl netgi ir įrodžius, kad bankui įkeistas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai neįtakos banko kaip hipotekos kreditoriaus teisių į jam įkeistą turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra ryšio tarp teismo sprendimo šioje byloje ir prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi šioje byloje pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas pritaikyti. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neįvertino pareiškėjos V. M. pareiškime pateikto materialinio teisinio reikalavimo neįvykdymo grėsmės.

Vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės neribotam laikui (atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo terminus) iki tol, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, sudaro pagrįstą grėsmę, kad banko kaip išieškotojo teisė atgauti skolą bus atidėta taip pat neribotam laikui. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - draudimą Bankui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto - būtų neproporcingai pažeidžiamos Banko, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teisės. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir paskirtį bei minėtas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų sustabdymas neįtakoja galbūt ateityje teismo tenkintino pareiškėjos reikalavimo dėl jos nuosavybės dalies Bankui įkeistame žemės sklype nustatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovų atstovo atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Pagal Šiaulių apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš apeliantės V. M. priteistina 5,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,95 Lt pašto išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.