Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. byla Nr. 1NTA-00680-349-2009-59

2009 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Priteista solidariai iš A. B., D. Š. ir E. G. 2080,2 Lt valstybinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. G. bei D. Š., tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 21 d. apie 12 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. G. ir D. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, S. K. namuose, esančiuose Kėdainių r. sav., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį S. K., t. y. A. B. kumščiu sudavus du kartus nukentėjusiajam į galvą, D. Š. kumščiu sudavus nukentėjusiajam S. K. keturis kartus į galvą ir kitas kūno vietas, bei E. G. sudavus kumščiu keturis kartus į galvą nukentėjusiajam, tuo bendrais veiksmais padarant S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo S. K. reikalavo grąžinti 20 litų skolą ir savavališkai vykdydami tariamą teisę vykdyti teisingumą, padarė didelės žalos nukentėjusiojo S. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam paskirta bausme, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t. y. nustatydamas jos rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 1-2 d. numatytais bendraisiais bausmės paskyrimo pagrindais, atsižvelgė į bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 str. 1-3 d., teisingai taikė BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas. Apeliantas nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-01-08 nuosprendžiu, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Teismas nuosprendyje įvertino ne tik BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui: A. B. įvykdė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsintasi į valdymo tvarką ir asmens sveikatą, bet ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą: nusikaltimo padarymo aplinkybes, apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė dėl menkavertės dingsties – pritrūkęs pinigų išgertuvėms ir ketindamas atsiimti labai nedidelę kelerių metų senumo skolą, nueidamas į nukentėjusiojo namus ir kartu su dar dviem nuteistaisiais sumušdamas į galvą neįgalų, senyvo amžiaus žmogų, kuris dėl ligos ne tik visiškai negalėjo jiems pasipriešinti, bet ir apskritai nesuprato jam keliamų reikalavimų ir nepažino pačių užpuolikų, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą; be to, matydamas akivaizdžius sužalojimo požymius – sukruvintą nukentėjusiojo veidą, nesuteikė jam jokios pagalbos. Nuosprendžiu nustatyti apelianto veiksmai rodo tiek didelį jo nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymą, apsvaigus nuo alkoholio. Kadangi teismas įvertino apelianto skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo.

Apeliantas skunde akcentuoja jo jauno amžiaus (nusikalstamą veiką padarė būdamas 23 metų) ir ateities planų svarbą bausmės dydžiui. Tačiau jaunas apelianto amžius yra tik vienas jį apibūdinančių požymių, kuris negali būti prioritetiniu ir nulemti bausmės skyrimą, nevertinant kitų jo asmenybę apibūdinančių požymių, aptartų nuosprendyje: tai, kad jis jau buvo teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, naują smurtinį nusikaltimą padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nesimokė, iki nuosprendžio paskelbimo neatlygino nei dalies nusikaltimu padarytos žalos. Skunde nurodomi apelianto argumentai dėl jo ateities planų, atlikus bausmę, dirbti, jam paskirtos bausmės dydžiui įtakos neturi, tačiau jie patvirtina, kad paskirta bausme bus pasiektas vienas BK 41 str. 2 d. 4 p. numatytų bausmės tikslų – paveikti bausmę atlikusį asmenis taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų.

Įvertinus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui pagal BK 294 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.