- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-277-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00245-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. L.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties K. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. L. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 950 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad 2020 m. spalio 17 d. 01.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilių girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. L. byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nekyla. K. L. versija, kad jis automobilio nevairavo, vairavo kitas asmuo, paneigta nuosekliais policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, vaizdo ir garso įrašais. Konstatavęs šią išvadą teismas sprendė, kad patenkinti skundą ir panaikinti Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovas advokatas Erikas Rugienius (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; skirti byloje vaizdo įrašo teismo vaizdų ekspertizę, ekspertui užduodant klausimą: per kurias automobilio duris (priekines ar galines) išlipo asmuo (K. L.), dėvintis šviesios spalvos striukę, užfiksuotas vaizdo įraše (laikotarpis įraše nuo 02.15 val. iki 02.25 val.), pabėgęs į priekį ir pasukęs kairėn už greta augusio medžio (krūmo)?; ekspertizę pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminius proceso teisės (įrodymų vertinimo taisyklių) pažeidimus, o bylą nagrinėjęs teisėjas dar prieš bylos nagrinėjimą galimai buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl K. L. kaltės. Dėl to buvo priimta neteisėta ir visiškai nepagrįsta nutartis.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei su juo automobiliu vykę asmenys pateikė visiškai skirtingas įvykio versijas. Pareigūnai teigė, kad matė, kaip automobilį vairavo būtent K. L., kai 2020 m. lapkričio 4 d. paaiškinime K. L. parodė, kad sėdėjo gale per vidurį, iš dešinės sėdėjo T. V., iš kairės – M. B., priekyje keleivio pusėje – D. M.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. B., D. M., E. N. ir T. V.. Taip pat K. L. ir kartu su juo automobiliu vykusių liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Nepaisant to, teismas šias reikšmingas aplinkybes ignoravo, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų paaiškinimams, po įvykio surašytam tarnybiniam pranešimui ir, neva, nepriekaištingai pareigūnų regai, nors byloje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad vienas iš pareigūnų dėvi akinius. Teismas nutartį motyvavo deklaratyviais ir prieštaringais teiginiais, kurie iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat nepagrįstai, kaip nepatikimus, vertino liudytojų M. B., D. M., E. N. ir T. V. duotus parodymus.
3.3. Skunde nurodoma, kad pareigūnų galimybės matyti per kurias automobilio duris (priekines ar galines) išlipo K. L., turėjo būti vertinamos iš įvykio metu buvusių aplinkybių perspektyvos, t. y. ką matė ar galėjo matyti pareigūnai tamsiu paros metu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 2020_1017_013905_416 (02.23 val.), kuriame užfiksuota, kaip pareigūnai kviečia prieiti vieną iš liudytojų, matyti, kad įvykio vietoje yra aklina tamsa, gatvės neapšviestos, kviečiamo asmens, kuris yra vos už kelių metrų, nesimato, kol pareigūnai nepakelia žibintuvėlio. Faktą, kad įvykio metu buvo aklina tamsa, patvirtina ir vaizdo įrašas 2020_1017_013406_415 (02.16 val.), kuriame užfiksuotas D. M., sakantis pašviesti, nes nemato. Taigi akivaizdu, kad įvykyje dalyvavusiems pareigūnams praktiškai buvo neįmanoma įžiūrėti, per kurias automobilio duris išlipo K. L., kadangi išlipant jis dar nebuvo apšviestas automobilio žibintais, automobilis buvo aklinoje tamsoje ir tik šiek tiek matėsi šviesą atspindintys automobilio galiniai žibintai. Tai taip pat turėjo neigiamos įtakos matomumui, kadangi pareigūnai galimai šių žibintų buvo akinami. K. L. davė nuoseklius parodymus apie tai, kurioje automobilio vietoje sėdėjo, jo nurodytą aplinkybę, kad vairuotojas E. N., išlipęs iš automobilio, pasileido bėgti, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog pareigūnams privažiavus prie automobilio, E. N. jau buvo nubėgęs kelias dešimtis metrų.
3.4. Skunde pažymima, kad pareigūnai net nepastebėjo bėgančio tikrojo vairuotojo nepaisant to, kad jis tiesiogiai buvo apšviestas priekinėmis automobilio šviesomis, kai tuo tarpu policijos pareigūnų automobilio šviesoms apšvietus sustojusį automobilį matyti, kad visi asmenys, tame tarpe ir K. L., jau išlipę. Pastebima, kad policijos pareigūnams niekaip nebuvo galima įžiūrėti kokius nors asmenis, kol neįsuko į gatvę, kurioje stovėjo E. N. vairuojamas automobilis. Šios aplinkybės užfiksuotos ir skundžiamoje nutartyje, kur nurodyta, kad pareigūnai savo dėmesį buvo sukoncentravę į vairuotojo vietą ir veiksmus, antrojo nubėgusio nuo automobilio asmens nepastebėjo.
3.5. Skunde nurodoma, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek 2020 m. spalio 17 d. M. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės apie pareigūnų galimybę matyti, kaip buvo stabdomas ir sustojo automobilis ir iš jo išlipo 4 asmenys, paneigtos byloje esančiais įrodymais, o būtent vaizdo įrašu (duomenys neskelbtini)_chl_main_20201017012400_20201017013000_R_FF, kuriame užfiksuota, kad prieš pareigūnams įsukant į šalutinį kelią, automobilis jau stovėjo, o jo vairuotojas jau buvo užgesinęs variklį, išjungęs šviesas ir nubėgęs kelias dešimtis metrų. Įvykio metu buvo aklina tamsa. Taip pat minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnams įsukant į šalutinį kelią, iš automobilio buvo išlipęs ir prie jo stovėjo M. B., kuris per tas pačias galines kairiąsias automobilio dureles buvo išleidęs K. L. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad K. L. išlenda būtent iš už M. B., t. y. išlipus jam, išlipa ir gale per vidurį sėdėjęs K. L. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pro automobilį važiuojant pareigūnams, vaizdo įraše užfiksuota, jog buvo atidarytos būtent galinės automobilio durys, o iš automobilio iššokęs pirmas ir gerokai toliau nubėgęs E. N. priekines automobilio duris buvo uždaręs. Teismo padaryta išvada, kad stabdomas automobilis pareigūnų regėjimo lauke judėjo santykinai nedideliu greičiu ir visiškai sustojo, yra klaidingos, akivaizdžiai prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams. Pagal teismo pateiktą išvadą, E. N., užfiksuotas nuo automobilio nubėgęs kelias dešimtis metrų, turėjo iššokti iš dar važiuojančio automobilio ir iš esmės akimirksniu atsiduria už keliasdešimt metrų, kas iš esmės prieštarauja elementariai logikai. Iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad K. L. iš automobilio išlipo vienas iš paskutinių.
3.6. Skunde pažymima, kad visi byloje apklausti liudytojai davė priesaiką sakyti tiesą, todėl vertinti visų jų parodymus, kaip nepatikimus ir melagingus, nėra jokio pagrindo. Byloje nebuvo nustatytas M. B., T. V., D. M. ir E. N. suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl teismo išvada dėl minėtų liudytojų parodymų, kaip nepatikimų, vertinimo, yra nepagrįsta. K. L. atsakomybėn buvo patrauktas tik dėl to, kad išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti ir buvo preziumuota, kad gali bėgti tik vairuotojas. Dėl šios priežasties dar iki bylos nagrinėjimo teismas buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl K. L. kaltės. Dėl to visi argumentai buvo atmesti, byla nagrinėta paviršutiniškai, skundžiama nutartis motyvuota deklaratyviais, kitiems bylos įrodymams prieštaraujančiais teiginiais. Nei Institucija, nei teismas visiškai nesiaiškino pirmojo bėglio vaidmens šioje situacijoje. Jeigu vadovautis logika, kad bėgti turėjo vairuotojas, tai kas buvo kitas bėglys, gal jis taip pat vairuotojas. K. L. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad bėgo, nes nesupratęs, kas įvyko, išsigando ir afekto būsenoje pasileido bėgti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas 2020_1017_012344_234, kuriame K. L. pasivijusiems pareigūnams sako, kad „mes bėgom ne dėl to, kad jūs stovit“, o pareigūnams paklausus, ko bėgo, atsakė, kad išsigando. Taip pat užfiksuotas ir K. L. nustebimas, kad kiti automobilio keleiviai nebėgo. Užfiksuota ir tai, kad K. L. teigia, jog nesupranta, kodėl bėgo, buvo stresas. Visi asmenys neigė, kad vairavo K. L. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai. K. L., būdamas afekto būsenoje, manė, kad protokolas bus rašomas už bėgimą, bet supratęs, kad yra įtariamas kaip automobilio vairuotojas, dėl to akivaizdžiai nustebo. Visi byloje surinkti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad vairavo ne K. L., o E. N..
3.7. Skunde nurodoma ir tai, kad iš bylą nagrinėjusio teismo pozicijos galima spręsti, kad dar iki apklausiant liudytojus, teismas buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl K. L. kaltės ir kartu su juo vykusių liudytojų parodymų patikimumo. Liudytojams posėdžio metu primygtinai ir nuolat buvo primenama atsakomybė už melagingų parodymų davimą, t. y. juos galimai netiesiogiai buvo bandoma paveikti duoti parodymus, pagrindžiančius Institucijos ir teismo išankstinį nusistatymą dėl K. L. kaltės. Galimą išankstinę nuomonę dėl K. L. kaltės patvirtina ir deklaratyvūs, su byla ir joje esančiais įrodymais, nesusiję argumentai apie nepriekaištingą pareigūnų regą, liudytojų nepatikimumą. Išvadą apie galimą teismo šališkumą pagrindžia ir atsisakymas skirti teismo ekspertizę, kuri iš esmės pašalintų tarp liudytojų policijos pareigūnų ir kitų liudytojų parodymų esančius prieštaravimus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš pareigūnų tarnybinio automobilio priekyje sumontuotos vaizdo kameros matyti, kad K. L. iš esmės iš automobilio išlipo tuo pačiu metu, kai pareigūnai įsuko į šalutinį kelią, dėl to posūkio pradžioje buvo fiksuojamas jo, lipančio iš automobilio, šešėlis. Išanalizavus vaizdo įrašą su vaizdo įrašams skirta žiūrėti kompiuterine programa nustatyta, kad ir be specialių žinių matyti, jog K. L. išlipa būtent per galines automobilio duris, tačiau vaizdo įraše matyti tik jo šešėlis. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų ir visų kitų liudytojų parodymai skiriasi iš esmės bei matant netiesioginius požymius dėl teismo galimo šališkumo ir išankstinio nusistatymo, spręstina, kad tik nepriklausomo eksperto nuomonė iš esmės galėtų įtikinti teismą, kad K. L. minėto įvykio metu automobilio nevairavo. Prašymas atlikti ekspertizę buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau nepaisant to, kad yra akivaizdūs prieštaravimai asmenų parodymuose, teismas atsisakė skirti ekspertizę nurodydamas, kad K. L. vaizdo įraše mato stovintį prie automobilio priekinio kairės pusės sparno, nors per atidarytas kairės pusės galines dureles nebuvo galimybės matyti priekyje esantį vaizdą. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir užkirto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kadangi byloje esančių, vienas kitam prieštaraujančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai dėl K. L. kaltės. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nepašalino prieštaravimų.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko E. G. atsiliepime prašoma K. L. atstovo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, kad teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma, kuri neabejotinai patvirtina K. L. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl K. L. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigiama, kad jokių kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, nutartis paremta tik prielaidomis.
6. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, sutikti su apelianto argumentais dėl neteisingo įrodymų vertinimo neturi pagrindo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo K. L. versija ir ją patvirtinančiais liudytojų parodymais, neteisingai vertino vaizdo įrašus, be pagrindo vadovavosi policijos pareigūnų parodymais juos laikydamas neabejotinai teisingais, nepašalino esminių prieštaravimų ir nutartį pagrindė tik prielaidomis. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs samprotavimai dėl byloje surinktų įrodymų, jų turinio bei aplinkybių, kurias šie įrodymai patvirtina ar paneigia, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl K. L. kaltės nekeičia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas K. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą klausimą, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
8. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. 2020 m. spalio 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir vėlesnio proceso metu K. L. neigė vairavęs automobilį, nagrinėjant bylą apylinkės teisme tvirtino, kad automobilį vairavo kitas asmuo – E. N.. Tokia pati versija pateikiama ir skunde apygardos teismui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti kartu su K. L. automobiliu važiavę E. N., M. B. ir T. V. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad jis nevairavo, vairavo E. N., kuris pirmas pabėgo, patvirtino. Tokios pačios aplinkybės dėl automobilį vairavusio asmens yra nurodytos ir 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2020 m. lapkričio 12 d. rašytuose T. V., K. L., D. M., M. B., E. N. paaiškinimuose. Nors K. L. nurodytą aplinkybę, kad jis nevairavo automobilio, jį vairavo E. N., patvirtino tiek E. N., tiek kiti kartu automobiliu važiavę asmenys, pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto manymui, pagrįstai K. L. ir jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymus vertino kaip siekį išvengti (padėti išvengti) administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, nutartyje nurodė išsamius, byloje esančiais duomenis pagrįstus tokio vertinimo motyvus.
9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl K. L. ir liudytojų E. N., M. B. ir T. V. parodymų vertinimo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad administracinį nusižengimą užfiksavę ir su K. L. bei minėtais liudytojais betarpiškai bendravę policijos pareigūnai M. Ž. ir R. R. dėl automobilį vairavusio asmens nurodė priešingas, negu minėti asmenys, aplinkybes. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti M. Ž. ir R. R. patvirtino abu matę, kaip sustojus automobiliui atsidarė automobilio vairuotojo durelės ir pro jas išlipęs vairuotojas pasileido bėgti, o pasivijus jį paaiškėjo, kad tai yra pažįstamas asmuo – K. L. Netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų asmeninį suinteresuotumą byloje, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nėra, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. M. Ž. ir R. R. neneigė, kad K. L. jiems yra pažįstamas, tačiau nei šie liudytojai, nei pats K. L. neteigė, kad juos sietų konfliktiški santykiai, nenurodė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą abejoti liudytojų M. Ž. ir R. R. paaiškinimų objektyvumu. Be to, minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys.
9.1. Aplinkybė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo ir pradėjo bėgti būtent K. L., nurodyta tą pačią dieną, t. y. 2020 m. spalio 17 d., vyriausiojo patrulio M. Ž. surašytame tarnybiniame pranešime. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad iš vairuotojo vietos išlipo mėlynos spalvos džinsiniais rūbais apsirengęs vyras, maždaug 25 m. amžiaus, trumpai kirptais plaukais, iš karto pradėjo bėgti, o jį pasivijus, vairuotojas buvo atpažintas kaip K. L. Šios tarnybiniame pranešime nurodytos, liudytojų M. Ž. ir R. R. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtintos aplinkybės atitinka ir byloje esančius vaizdo ir garso įrašus iš tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros bei vaizdo kamerų, naudojamų policijos patrulių. Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros įraše fiksuota, kaip šviesiai apsirengęs vyras nuo automobilio kairio šono bėga į kairę pusę. Iš patrulių naudojamų vaizdo kamerų įrašo matyti, kad pasivejamas tas pats šviesiais rūbais apsirengęs asmuo, kuris, kaip paaiškėja, yra K. L. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys vaizdo ir garso įrašai ne paneigia K. L. versiją, o priešingai – ją patvirtina, tačiau sutikti su tokiu vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo.
9.2. Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros įraše (duomenys neskelbtini)_ch1_main_20201017014000_R-FF iš tikrųjų pats vairuotojo išlipimo iš automobilio momentas nėra matomas. Tačiau ši aplinkybė darant išvadas dėl K. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą skundžiamoje nutartyje yra įvertinta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog policijos tarnybinio automobilio priekyje įrengtos vaizdo kameros įraše vairuotojo išlipimo iš automobilio momentas nėra aiškiai matomas, savaime nepaneigia pačių pareigūnų galimybės pamatyti šį momentą, apie kurį šiuo atveju liudytojai M. Ž. ir R. R. davė nuoseklius parodymus, kurie jokiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Apeliaciniame skunde abejojama policijos pareigūnų galėjimu matyti vairuotojo išlipimo iš automobilio momentą, akcentuojant tamsų paros metą, apšvietimo trūkumą bei tai, kad vienas iš pareigūnų buvo su akiniais, tačiau šios apelianto abejonės yra paremtos tik prielaidomis ir subjektyviu byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios K. L., ir nutylint jo kaltę neabejotinai patvirtinančius, skundžiamoje nutartyje visapusiškai išanalizuotus ir laikantis ANK reikalavimų įvertintus bylos duomenis.
9.3. Byloje esantis policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad pareigūnų galimybės matyti, kas vyksta prie sustojusio automobilio, taigi – ir matyti iš vairuotojo vietos išlipantį asmenį, niekas neribojo. Įraše fiksuota, kad pareigūnai važiuoja įjungę ilgąsias šviesas, posūkio į kairę manevro pradžioje 01:26:16 sustojęs automobilis, nors ir ne visiškai, bet jau yra apšviestas, 01:26:17 automobilis ir prie jo esantys asmenys pareigūnų tarnybinio automobilio ilgosiomis šviesomis apšviesti visiškai ir tuo pačiu metu – 01:26:17 jau matoma, kaip šviesiai apsirengęs vyras (būtent K. L. vilkėjo šviesios spalvos džinsinius rūbus) nuo automobilio kairės pusės bėga į kairę. Vertinant šį vaizdo įrašą, kaip liudytojų M. Ž. ir R. R. parodymus patvirtinantį įrodymą, pažymėtina, kad vaizdo kamera fiksuoja tik automobilio priekyje esantį vaizdą, todėl vien tik ta aplinkybė, kad šiame vaizdo įraše išlipimo iš vairuotojo vietos momentas nėra aiškiai užfiksuotas, nereiškia, kad šio momento negalėjo matyti pareigūnai, kurių galimybės stebėti aplinką nebuvo ribotos. Kaip minėta, abu pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, vienareikšmiškai tvirtino matę iš automobilio vairuotojo vietos išlipusį šviesiai apsirengusį asmenį, kurį iš karto vijosi ir kurį pavijus paaiškėjo, kad tai yra K. L. Abejoti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo ne tik dėl šios nutarties 9 punkte aptartų aplinkybių, bet ir dėl to, kad faktą, jog automobilį vairavo būtent K. L., šiuo atveju patikimai patvirtina ir pareigūnų naudojamų vaizdo kamerų vaizdo ir garso įrašai, juose fiksuotas pareigūnų, K. L. ir kitų automobiliu važiavusių asmenų pokalbio turinys, kuris apeliaciniame skunde iš viso nutylimas.
9.4. Įrašuose fiksuoto pokalbio turinys, kuris aprašytas ir vaizdo failų Nr. 012406-413, 012344-234 stenogramose, patvirtina, kad iš pradžių K. L. neneigė, kad būtent jis vairavo automobilį – K. L. prašo nefilmuoti, neforminti, siūlo „forminti“ ką nors kitą (draugelį, R., M.), ne kartą jam yra primenama, kad viskas filmuojama, kad įrašai nėra ištrinami, tačiau K. L. ir toliau bando susitarti, M. B. siūlo „forminti“ jį, K. L. pritaria, siūlo sumokėti baudą, vėl primenama, kad viskas filmuojama ir tik K. L. nepavykus susitarti su pareigūnais jo „neforminti“, o „forminti“ kitą asmenį, jis pradeda neigti vairavęs, nurodo, kad sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Skunde teigiama, kad K. L. manė, jog protokolas jam bus rašomas dėl bėgimo, o supratęs, kad bus rašomas protokolas dėl automobilio vairavimo, iš karto nurodė automobilio nevairavęs, tačiau vertinamo pokalbio turinys teikia pagrindą manymui, kad K. L. suprato dėl kokios pažeidimo yra sulaikytas ir kokio pažeidimo prašo „neforminti“. K. L. prašant neforminti ir bandant susitarti, kad protokolas būtų surašytas kitam asmeniui, M. Ž. ne kartą įspėja, kad yra filmuojama, įrašas neištrinamas, kad vaizdo įraše yra fiksuota kaip jis (K. L.) iššoka iš vairuotojo pusės, tačiau K. L. ir toliau bando susitarti. Be to pažymėtina, kad pokalbio su pareigūnais M. Ž. ir R. R. metu, taip pat ir administracinio nusižengimo protokole, nei K. L., nei su juo automobilyje važiavę M. B., T. V. ir D. M. nenurodė, kad automobilį vairavo E. N.. Priešingai – buvo bandoma susitarti su pareigūnais, kad protokolas būtų surašytas vienam iš prie automobilio buvusių asmenų, tarp kurių E. N. jau nebuvo. Nelogiška ir neįtikima, kad K. L. ir kiti su juo buvę asmenys, žinodami, kas vairavo automobilį, būtų jo neįvardinę, o bandę susitarti su pareigūnais prašydami ištrinti vaizdo įrašą, protokolą surašyti kuriam nors iš prie automobilio buvusių asmenų. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas dėl K. L. ir kartu su juo važiavusių asmenų parodymų, kaip siekio išvengti administracinės atsakomybės (padėti tokios atsakomybės išvengti), vertinimo.
9.5. Konstatavus šią išvadą aplinkybė, kad pareigūnai R. R. ir M. Ž. nepastebėjo iš automobilio išlipusio ir nubėgusio E. N., K. L. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir jo administracinės atsakomybės nešalina. Tuo labiau, kad teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti R. R. ir M. Ž. paaiškino, kad antrojo nuo automobilio nubėgusio asmens nepastebėjo dėl to, kad visą dėmesį buvo sukoncentravę būtent į automobilio vairuotojo vietą ir vairuotojo, kiuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo K. L., veiksmus. Skunde nurodomos aplinkybės, kad tai, jog E. N. jau buvo nubėgęs tam tikrą atstumą, leidžia manyti, jog būtent jis vairavo automobilį, esant aukščiau patartų duomenų visumai, vertintinos tik kaip niekuo nepagrįsta apelianto prielaida, kurią pirmosios instancijos teismo ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai patikimai paneigia.
10. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl K. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nekyla. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, vairuotojai. K. L. blaivumas buvo patikrintas galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu, jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Nors po administracinio nusižengimo protokolo surašymo teiktuose paaiškinimuose ir vėliau teisme K. L. tvirtino automobilio nevairavęs, vairuotoju nurodė E. N., o pats E. N. ir kiti kartu automobilyje važiavę asmenys tai patvirtino, ši iškelta versija yra patikimai paneigta liudytojų M. Ž. ir R. R. nuosekliais, abejonių dėl patikimumo nekeliančiais parodymais, juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – tarnybiniu pranešimu, vaizdo ir garso įrašais, administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota padaryto administracinio nusižengimo esmė. Skunde akcentuojama, kad liudytojai M. B., T. V. ir E. N. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jie nurodė tokias pačias aplinkybes, todėl netikėti jų parodymais nebuvo pagrindo. Tačiau atmetant šiuos argumentus pažymėtina, kad šių liudytojų parodymų, nors iš esmės ir sutampančių, jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepavirtina, o priešingai – juos paneigia. Ši aplinkybė, taip pat liudytojus ir K. L. siejantys draugiški, kolegiški tarpusavio santykiai, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui nesivadovauti šių asmenų parodymais ir nelaikyti jų paneigiančiais liudytojų M. Ž. ir R. R. nurodytas, kitiems bylos įrodymams neprieštaraujančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įrodymus ištyrė ir įvertino pagal ANK nustatytas taisykles, t. y. tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje palygindamas juos tarpusavyje, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų byloje surinktų įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo naudai liudijusių asmenų parodymų atmetimo argumentus. Byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip ir daryti priešingas, negu skundžiamoje nutartyje, išvadas apygardos teismas neturi pagrindo.
11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, be pagrindo netenkino prašymo paskirti tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašo vaizdų ekspertizę. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymima, kad vien tai, jog nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymas dėl papildomų įrodymų rinkimo nebuvo patenkintas, nereiškia, kad įrodinėjimo procesas šiuo atveju turėjo esminių trūkumų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. K. L. administracinio nusižengimo byloje jo kaltei pagrįsti įrodymų surinkta pakankamai, esminiai prieštaravimai nustatyti nebuvo, todėl atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą pirmosios instancijos teismas proceso pažeidimų nepadarė. Prašymas skirti byloje esančio vaizdo įrašo ekspertizę siekiant nustatyti, per kurias automobilio duris išlipo K. L., yra reiškiamas ir apeliaciniame skunde. Tačiau apeliantui skunde nenurodžius jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ar kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, apeliacinio nagrinėjimo metu taip pat nenustačius aplinkybių, teikiančių pagrindą abejoti skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu, tenkinti šį prašymą taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta, policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše K. L. išlipimo iš automobilio momentas nėra aiškiai užfiksuotas, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta kitais pirmosios instancijos teismo visapusiškai ištirtais, objektyviai įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog K. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o jo atstovo skunde dėstomi teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios išvados nepaneigia.
12. Skunde keliamas ir bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo klausimas. Iš skundo turinio spręstina, kad apeliantas teismo galimą šališkumą sieją su K. L. nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu taip pat tuo, kad buvo atmestas prašymas byloje paskirti ekspertizę, kuri, apelianto teigimu, būtų pašalinusi šioje byloje esančius prieštaravimus. Šių aplinkybių apygardos teismas nelaiko įrodančiomis teismo šališkumą.
13. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Konstatuoti, kad buvo pažeistas nešališkumo principas, nepakanka bylos proceso šalių/dalyvių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde tokie duomenys nepateikiami, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas ne taip, kaip juos vertina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar kiti proceso dalyviai, taip pat teikiamų prašymų atmetimas, savaime nėra ir negali būti aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, byloje nėra. Nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, taip pat ir teisė reikšti nušalinimą. Procesas vyko laikantis rungimosi principo. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra nustatytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos ar kiti proceso pažeidimai. Be to, teismas argumentuotai atsakė į visus esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Taigi abejoti teismo nešališkumu šiuo atveju nėra pagrindo, o apelianto teiginiai, kad teisėjo šališkumą rodo priesaikos sakyti tiesą priminimas liudytojams, taip siekiant įtakoti jų parodymus, yra niekuo nepagrįsta, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta prielaida.
14. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. K. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir K. L. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįstą, todėl ją naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinio skundo netenkinti.