Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., pareiškėjo atstovei advokatei Vladai Buivydienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. nustatyti giminystės ryšio faktą.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Tai – asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Be šių civilinės būklės aktų, CK 3.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos taip pat registruoja tautybės pakeitimą. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas (Lietuvos A. T. 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24).

Iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje gimimo, mirties, santuokos registravimą vykdė bažnyčia, tokius faktus įregistruodama bažnyčios knygose. Iki šios datos bažnyčioje įregistruoti faktai turi juridinę reikšmę ir teismine tvarka gali būti nustatyti. 1940 m. rugpjūčio 12 d. priimtu Metrikų įstatymu nuo tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties faktų registravimas (Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 725), ir bažnyčios įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. Taigi iki 1992 m. lapkričio 2 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, bažnyčios įregistruotas gimimas, mirtis, santuoka nesukėlė teisinių padarinių. Apie iki Konstitucijos įsigaliojimo santuokos bažnytinio registravimo teisinę reikšmę Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė 2001 m. birželio 19 d. nutartyje (Lietuvos A. T. civilinė byla Nr. 3K-3-430/2001; Teismų praktika 16, 2001).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio ( CK 3.130 str. 1 d.). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius).

CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina J. K. (L.) yra J. L. sesuo. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016-06-15 pažymos Nr. (P1-2586) P2-4819 matyti, kad Požėrės ir Laukuvos Romos Katalikų bažnyčių 1922-1927 metų metrikų knygose duomenų apie J. L., Juozapo dukters, gimimą nerasta (6 b. l.). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nustatyta, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), duomenų apie šeiminę padėtį ir tėvus nėra (7 b. l.). 2016 m. gegužės 12 d. pažymoje iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo Tryškių Romos katalikų bažnyčios 1922-1926 metų metrikų knygose duomenų apie J. L., Juozo dukters gimimą taip pat nėra (8 b. l.). Daugiau duomenų apie J. L. gimimo įrašo registraciją nėra, tačiau 1992 m. sausio 8 d. mirties akto įraše Nr. 4 (12 b. l.) yra užfiksuota, kad J. K., Juozo, mirė (duomenys neskelbtini), mirė būdama 86 m. amžiaus. Iš pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad jo motina yra J. L., Juozo (11 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdyje nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad jo motina gimė J. ir A. L. šeimoje, tačiau nėra jokio įrašo apie jos gimimą, kad J. ir A. L. šeimoje dar gimė S. L. (G.) ir pareiškėjo dėdė J. L., apie kurio krikštą nurodyta Tryškių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje, kad 1928-02-07 pakrikštytas Juozapo ir A. L. sūnus J., gim. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo motinos pavardė iš L. į K. pasikeitė jai sudarius santuoką su J. K., todėl mirties liudijime nurodyta J. K. yra ta pati J. L.. Kad tai tas pats asmuo taip pat patvirtina ir mirties liudijime nurodytas tėvavardis (J.). Kadangi nėra išlikę rašytinių įrodymų apie J. K. (buvusios L.) gimimo įrašą, jį atkurti nėra galimybių (neišlikusios bažnyčios knygos, J. L. santuokos liudijimas, iš kitų artimųjų giminaičių – J. L. gimimo liudijimo, bei kitų pareiškėjos motinos asmens tapatybės dokumentų bei civilinės būklės aktų įrašų nėra galimybių nustatyti pareiškėjos motinos pavardę – L., nes vėlesniuose dokumentuose yra nurodyta K. pavardė; abejonių, kad toks juridinis faktas (gimimas) buvo įregistruotas – nekyla, todėl įvertinus įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas J. L. gimimas, ir kad jos brolis yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėdė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. yra J. K. (L.) sūnus. Be to, šioje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. (L.) yra J. L. sesuo. Duomenis apie pareiškėjo ir J. L. giminystės ryšį patvirtina liudytojų parodymai. A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra S. L. (G.) vaikaitis. Papasakojo, kad neturi abejonių, apie artimą giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir J. L., pažymėjo, kad J. L. buvo A. L. krikštatėvis. Pareiškėjo argumentus patvirtino ir jo šeimos nariai, sutuoktinė V. L. patvirtino, kad pareiškėjas palaikė ryšius su savo dėde, teta S. G.. Pats pareiškėjas užaugo Viešvilės vaikų namuose, tačiau bendravo su savo motina J. K.. Pareiškėjo sūnus D. L. posėdžio metu nurodė, kad su savo senele J. K. palaikė ryšius vaikystėje, jam žinoma, kad pareiškėjo motina mirė slaugos namuose. Abejonių dėl giminystės ryšio nekyla, nes jo tėvas A. L. nuolat lankydavo J. L. per šventes dėdės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), palaikė ryšius iki pat dėdės mirties. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėdė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 1 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis, o J. K. (L.) yra J. L. sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėdė.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.