- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-44-354-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00195-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- N. B.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių;pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. spalio 3 d.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
N. B. nuteista už tai, kad 2008 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos laikė svetimus, I. J. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus išduotos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, N. B. nuteista už tai, kad 2008 m. rugsėjo 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, AB „Šiaulių bankas“ Radviliškio filialo patalpose, esančiose Radviliškyje, Aušros aikštė 1, pasinaudodama išgalvoto asmens – D. M., vardu ir pavarde bei nurodydama neegzistuojantį asmens kodą, užpildė banko mokėjimo nurodymą D. M. vardu, kuriuo į I. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įnešė 10 Lt grynaisiais, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymą, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikė AB „Šiaulių bankas“ Radviliškio filialo klientų vadybininkei V. K..
Be to, N. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spaio 1 d. iki 2008 m. spalio 3 d., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kompiuterio pagalba prisijungus prie Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo I. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jam išduotus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, neteisėtai atliko septynias finansines operacijas:
2008 m. spalio 1 d. iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus esančios I. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0.01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę;2008 m. spalio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. sąskaitą pervestų 1500 Lt pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, 1200 Lt;2008 m. spalio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. sąskaitą pervestų 1500 Lt pervedė į P. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, 300 Lt;2008 m. spalio 1 d. apie 18.44 val. iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus esančios I. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2.00 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę;2008 m. spalio 1 d. iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus esančios I. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0.10 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę;2008 m. spalio 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. sąskaitą pervestus 400 Lt pervedė į P. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke;2008 m. spalio 3 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)" į I. J. sąskaitą pervestus 400 Lt pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.
Be to, N. B. nuteista už tai, kad 2008 m. spalio 1 d., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama vieningą tyčią užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, panaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo I. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kompiuterio pagalba prisijungė prie Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus elektroninės bankininkystės sistemos ir kredito bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ save identifikavo kaip I. J. bei jo vardu sudarė paskolos sutartis – su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį 1500 Lt paskolai gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į I. J. sąskaitą 1500 Lt, 2008-10-01 1200 Lt iš I. J. sąskaitos pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ir 300 Lt iš I. J. sąskaitos pervedė į P. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 400 Lt paskolai gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į I. J. sąskaitą 400 Lt, juos 2008-10-03 iš I. J. sąskaitos pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 400 Lt paskolai gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į I. J. sąskaitą 400 Lt, juos 2010-10-02 iš I. J. sąskaitos pervedė į P. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DnB Nord banke, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1500 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 400 Lt, viso 2300 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji N. B. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ar įskaityti bausmę nuo 2011 m. spalio 13 d. į atliekamos bausmės laiką, o pagal BK 214 str., 215 str. ir 182 str. 1 d. išteisinti.
Skunde apeliantė teigia, kad ji nesinaudojo I. J. banko dokumentais ir jokių piniginių operacijų jo vardu neatliko. Pažymi, kad I. J. ji nepažįsta ir pastarojo neapgavo. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad teisme nebuvo apklaustas P. J., į kurio sąskaitą taip pat buvo pervedavmi pinigai.
Skunde nuteistoji nurodo, kad ji tais pinigais nepasinaudojo ir materialinės naudos neturėjo, nes viską atiduodavo A., kurio ikiteisminio tyrimo metu niekas net neieškojo.
Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad 2008 m. spalio 1 d. ji teistumų neturėjo, buvo pradėjusi dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Be to, nuteistoji pažymi, kad ji augina du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu yra su tėvu, ir jai paskirta bausmė yra per didelė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji N. B. ir jos gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, atitinkamai teisingai kvalifikuodamas apeliantės padarytas veikas pagal BK 214 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis), 215 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas) ir 182 str. 1 d. (svetimo turto įgijimas apgaule savo ir kitų naudai), BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu tik tam tikrose dalyse, atitinkamai N. B. mano, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., savo kaltės dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo įvykdymo neginčija ir teigia, kad teismo nubausta buvo per griežtai. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Iš apeliacinio skundo turinio, nuteistosios N. B. teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų ir paaiškinimų (5 t., 186–187 b. l.) matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų kai kurių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, todėl analizuoti jas dar sykį šioje nutartyje nėra pagrindo. Apeliantė neneigia, kad neteisėtai disponuojant nukentėjusiajam I. J. ,,Nordea Bank Finland Plc“ išduotais elektroninių mokėjimo priemonių ir naudotojo tapatybė patvirtinančiais duomenimis (vartotojo kodu ir slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais), pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, prisijungiant per nuteistosios gyvenamoje vietoje (Radviliškyje, (duomenys neskelbtini)) įrengtą internetinę prieigą (IP adresas (duomenys neskelbtini)), buvo inicijuotos ir atliktos 7 finansinės operacijos – kredito bendrovėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) identifikuojantis kitu asmeniu, t. y. nukentėjusiuoju I. J., pastarojo vardu sudarius kredito bei paskolų sutartis su minėtomis kredito bendrovėmis ir, bendrovėms pagal sutartis pinigines lėšas pervedus į I. J. banko sąskaitą, po ko, vėlgi, neteisėtai naudojant nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, piniginės lėšos buvo pervedamos atitinkamomis proporcijomis į N. B. banko sąskaitą ir į P. J. banko sąskaitą. Apeliantė net neneigia to, kad pervestas pinigines lėšas į jos banko sąskaitą, esančią AB ,,Šiaulių bankas“, ji išgrynino pati, tačiau tvirtina, kad visus paminėtus neteisėtus veiksmus, susijusius su svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų neteisėtu disponavimu, panaudojimu, atliko ne ji, o nenustatytas asmuo, vardu A. (pravardė ,,(duomenys neskelbtini)“), jokių svetimų pinigų savo naudai neužvaldė, o atidavė juos tam pačiam A., jokios naudos iš to neturėjo, nes ja, paprasčiausiai, buvo pasinaudota. Tačiau byloje surinkti bei ištirti įrodymai paneigia ir taip nelogiškas nuteistosios versijas ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos kaltės, padarius visas skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Jau minėta, kad N. B. savo kaltės dėl to, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. AB „Šiaulių bankas“ pristatydama save išgalvoto asmens – D. M. – vardu ir pavarde ir užpildydama banko mokėjimo nurodymą, į I. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 10 Lt, taip suklastodama dokumentą ir pateikdama jį AB „Šiaulių bankas“ vadybininkei, neneigia. Tačiau dėl visų paskesnių nusikalstamų veiksmų, susijusių su disponavimu, naudojimu I. J. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, neteisėtų finansinių operacijų iniciavimu ir atlikimu, paskolų sutarčių sudarinėjimu su kredito bendrovėmis, apgaulės būdu piniginių lėšų užvaldymu, kaltę verčia kitiems asmenims – nenustatytam A. ir kitiems jos neįvardijamiems asmenims. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad nusikalstami veiksmai, kuriuos apeliantė pripažįsta, ir paminėti vėlesni veiksmai, dėl kurių savo kaltės nepripažįsta, sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina tiesioginį N. B. dalyvavimą nusikalstamo sumanymo įgyvendinime.
Iš tikrųjų, byloje nėra nustatyta, jog nuteistajai I. J. būtų perdavęs savo elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, leidžiančius elektroniniu būdu (internetu) disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tiek nukentėjusysis I. J., tiek N. B. konkrečiai nurodė, kad jie vienas kito nepažįsta ir nėra matęsi (1 t., 9 b. l.). Byloje taip pat nenustatyta, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis N. B. įgijo I. J. ,,Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, P. J. bankinės sąskaitos duomenis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tais duomenimis ji disponavo, kas savaime patvirtina, jog tuos duomenis apeliantė įgijo.
Iš teisiamajame posėdyje N. B. duotų parodymų reiktų suprasti, kad ji 2008-10-01–2008-10-03 prie ,,Nordea bank finland Plc“ I. J. internetinės bankininkystės neprisijunginėjo, jokių piniginių operacijų neatlikinėjo, piniginių lėšų į P. J. sąskaitą nepervedinėjo. Pasak apeliantės, ji gyveno su M. B., jos namuose įrengta internetine prieiga leisdavo naudotis M. B. draugui A. ir nežiūrėjo, į kokius internetinius tinklapius jis jungėsi ir ką darė. Šiuo atveju būtina atklreipti dėmesį į svarbią aplinkybę – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. B. nurodė, kad jos sugyventinis M. B. 2008 m. birželio 13 d. mirė (2 t., 162–163 b. l.), o teisiamajame posėdyje, atsakydama į prokuroro užduodamus klausimus, teigė, kad savo banko kortelėmis leisdavo naudotis M. B.. Atsakydama į gynėjos klausimus, tvirtino, kad jos elektroninių mokėjimo priemonių duomenys (PIN kodai, slaptažodžiai), leidžiantys elektroniniu būdu (internetu) disponuoti jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, buvo stalčiuje, M. (M. B.) tai žinojo ir galėjo tais duomenimis pasinaudoti. Iš tokių dviprasmiškų nuteistosios teiginių reiktų daryti išvadą, kad N. B. sugyventinis M. B. naudojosi pastarosios banko kortelėmis ir žinojo, kur laikomi apeliantės duomenys, leidžiantys elektroniniu būdu (internetu) disponuoti jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, o M. B. draugas A., naudodamasis jos internetine prieiga, vedė į jos banko sąskaitą pinigus. Tokia išvada prasilenktų su elementaria logika, nes M. B. dalyvavimas apeliantės deklaruojamoje veikloje tada, kada buvo įvykdyti N. B. inkriminuoti nusikaltimai, neįmanomas dėl ankščiau pačios nuteistosios įvardintos priežasties – mirties.
Pirmiausia pažymėtina, kad tą pačią dieną (2008-10-01), kai I. J. bankinėje sąskaitoje buvo užskaityti N. B. klastojant dokumentus įnešti 10 Lt, buvo kreiptąsi į kredito bendroves dėl paskolų suteikimo – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervestas 0.01 Lt registracijos mokestis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervestas 2.00 Lt registracijos mokestis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“‚ atsiskaitomąją sąskaitą pervestas 0.10 Lt registracijos mokestis, ir tą pačią dieną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. sąskaitą pervedus 1500 Lt, dalis tų pinigų (1200 Lt) buvo pervesta į N. B. sąskaitą, o dalis (300 Lt) į P. J. sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. sąskaitą 2008-10-02 pervedė 400 Lt ir tą pačią dieną tie pinigai buvo pervesti į P. J. bankinę sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. J. bankinę sąskaitą 2008-10-03 pervedus 400 Lt, tą pačią dieną tie pinigai buvo pervesti į N. B. bankinę sąskaitą (1 t., 79–86 b. l.). Inicijuojant minėtas finansines operacijas visą laiką buvo jungiamasi iš internetinės prieigos, įrengtos N. B. namuose Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) (2 t., 34–35; 109 b. l.). Pagal N. B. iškeltą versiją, ji apie minėtas finansines operacijas nieko nežinojo, tačiau iš nuteistosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš I. J. sąskaitos pervesti pinigai – 1200 Lt, 400 Lt, apibūdinti, kaip ,,atlyginimas už darbą“, netrukus, naudojant AB ,,Šiaulių bankas“ apeliantei išduotą banko kortelę ir, aišku, naudotojo identifikavimo duomenis, buvo išgryninami Radviliškyje bankomate pačios nuteistosios (1 t., 162–175 b. l.; 2 t., 3-19 b. l.). Šio fakto neneigė nei apeliantė, tai patvirtina ir kiti objektyvios kilmės įrodymai – fotonuotraukos, padarytos prie bankomato, N. B. išgryninant pinigus (2 t. 45-50 b. l.). Visi šie dėsningi procesai, pradedant dokumentų klastojimu ir baigiant pinigų išgryninimu bankomate, be tiesioginio N. B. dalyvavimo, neįgijus I. J. elektroninių mokėjimo priemonių duomenų, leidžiančių elektroniniu būdu (internetu) valdyti jo banko sąskaitą, nedisponuojant apeliantės elektroninių mokėjimo priemonių ir naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis (vartotojo kodu ir slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais), pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, nebūtų įmanomi įgyvendinti. Akivaizdu, kad apeliantės veiksmai buvo nuoseklūs ir tiksliniai nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Byloje nustatytos objektyvios nusikalstamo nuteistosios veikimo aplinkybės atskleidžia BK 182 str. 1 d. 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų subjektyviosios pusės požymius – veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį šioje dalyje, kaip prašo N. B., nėra teisinio pagrindo.
Savo skundu apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas P. J. ir nenustatytas jos minimas A.. Dėl tokių skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, kad nustatinėti asmenį – A. (pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“), apie kurį nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu nieko konkretaus nenurodė, būtų beprasmiška ir apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė teisingą savo poziciją dėl to. Pasisakant apie P. J., pažymėtina, kad apklausti minimą asmenį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu N. B. ar kitas proceso dalyvis neprašė (5 t., 186–188 b. l.), savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokias aplinkybes pastarasis galėtų patvirtinti arba paneigti. Byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų N. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl papildomų duomenų kaupimas nagrinėjamu atveju yra nebūtinas.
BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai atitinkamai BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, apeliantę apibūdinančius duomenis į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantė skunde teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija mano priešingai.
N. B. per trumpą laiką įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš jų – du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Apeliantė savo skunde akcentuoja, kad visus jai inkriminuotus nusikaltimus ji padarė būdama neteista. Apylinkės teismas atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas bausmę. Tačiau būtina pažymėti, kad N. B. 2008-09-30–2008-10-03 baudžiamuosius įstatymus pažeidė jau ne pirmą kartą – baudžiamojon atsakomybėn ji buvo patraukta 1995 m. lapkričio 6 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. vasario 15 d. (5 t., 39–44 b. l.). Maža to, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų darymo metu N. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 1 d. (5 epizodai), ir toje baudžiamojoje byloje jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas. Tačiau tai N. B. pozityvaus poveikio nepadarė, ji toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus ir jos atžvilgiu buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantę ir suponuoja išvadą, kad jai inkriminuoti nusikaltimai nėra atsitiktinis neigiamas poelgis – tai dėsningas jos elgesio padarinys dėl neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo.
Viena iš bausmės paskirčių yra kalto asmens nubaudimas. Baudžiant kaltininką, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, į ką dabar savo skundu apeliuoja N. B.. Vien tai, kad apeliantė dirbo, turi mažamečių vaikų, nei jos kaltės, nei padarytų veikų pavojingumo nemenkina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, konstatuoja, kad N. B. apylinkės teismas teisingai nustatė bausmės rūšį, paskyrė ne per dideles laisvės atėmimo bausmes ir ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, kaip prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė bausmės, atliekamos pagal kitą teismo nuosprendį, apie kurį savo skunde užsimena apeliantė. Tokiam sprendimui (įskaityti bausmę) nebuvo pagrindo, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama su kitu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistosios N. B. apeliacinį skundą atmesti.