Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 8 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2-me sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 31 d., nenustatytą valandą, nenustatytoje vietoje nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – 0,4210 g metamfetamino, kurioje yra 0,0871 g (20,7 %) gryno metamfetamino, ir augalinės medžiagos – tabako, kuriame pridėta 2,8638 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – 5-Fluoro-AKB48, kuriame yra 0,0429 g (1,5 %) gryno 5-Fluoro-AKB48, kurias neteisėtai laikė už kelnių juosmens užkištame cigarečių pakelyje, iki kol 2016 m. liepos 31 d., 14 val., įstaigos 2-o sektoriaus pareigūnai dalinės asmens kratos metu surado ir paėmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Savo kaltę jis pripažino visiškai, be to, yra jauno amžiaus, turi šeimą, jo žmona laukiasi, taigi, jis turi jai padėti. E. A. teigia norintis grįžti į visuomenę, pas šeimą, nori įsidarbinti ir padėti šeimos nariams, o ne būti išlaikomas valstybės.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. A. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu ir, nepažeisdamas BK 64 straipsnio nuostatų, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę pripažįstant E. A. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu. Todėl nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo tomis pačiomis aplinkybėmis bausmę švelninti. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad E. A. anksčiau teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė bausmės, paskirtos už tyčines nusikalstamas veikas, atlikimo metu. Šie duomenys, taip pat tai, kad ir pataisos įstaigoje nuteistasis yra neigiamai charakterizuojamas – buvo daugiau nei 30 kartų baustas drausmine tvarka (du kartus už psichotropinių medžiagų vartojimą), leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, antivisuomeninės nuostatos apeliantui buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, E. A. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už nesunkų nusikaltimą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, o paskirta galutinė trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti E. A., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų E. A. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų kontekste jo atsakomybę švelninančiomis nelaikytinos ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo šeiminės padėties (sutuoktinė laukiasi). Be to, pastebėtina, kad byloje nėra jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Dėl išdėstytų priežasčių E. A. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 35,67 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. A. neišieškotinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.