Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-981-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2S-981-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23674-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Skolininkas
A. A.
Kategorijos
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-981-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23674-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 99.7; 122.4; 125.11.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-6475-945/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditorės UAB „Būsto valda“ pareiškimą dėl 716,21 Lt (207,43 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gruodžio 15 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt (4,05 Eur) žyminio mokesčio, 181,5 Lt (52,57 Eur) advokato pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko A. A.

Skolininkui du kartus išsiuntus procesinius dokumentus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, dokumentai nebuvo įteikti (gavėjas pašto siuntų neatsiėmė). Esant nežinomai skolininko gyvenamajai ir darbo vietai, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi kreditorei buvo nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

2015 m. vasario 4 d. pareiškimu kreditorė informavo teismą, kad vienintelė žinoma skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta pareiškime, kreditorė negali nurodyti kitos vietos, kur skolininkui galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti kreditorei 2,89 Eur žyminį mokestį. Sprendė, kad, palikus nenagrinėtą pareiškimą, kreditorei CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis, iš sumokėto žyminio mokesčio sumos (4,05 Eur) išskaičiuojant valstybės civilinėje byloje turėtas 1,16 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įskaitymo ir žyminio mokesčio grąžinimo, išspręsti klausimą iš esmės ir grąžinti kreditorei visą sumokėtą žyminį mokestį (4,05 Eur), panaikinti nutarties dalį, kuria iš kreditorės priteista 1,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad šioje civilinėje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o kreditorės procesinis elgesys buvo tinkamas, nes kreditorė per teismo nustatytą terminą teismą informavo apie vienintelę žinomą skolininko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir tai, kad, pareiškimą palikus nenagrinėtą, grąžinimas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 5 p.), CPK nėra numatytas žyminio mokesčio dalies išskaičiavimas už valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kreditorei turėtų būti grąžintas visas sumokėtas žyminis mokestis (4,05 Eur).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš kreditorės valstybei priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditorės UAB „Būsto valda“ reikalavimai skolininko A. A. atžvilgiu. Kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas du kartus buvo išsiųsti skolininkui kreditorės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su AB „Lietuvos paštas“ žymomis, kad skolininkas neatsiėmė pašto siuntų (b. l. 14, 15). Teismui neradus duomenų apie skolininko darbovietę, 2015 m. sausio 22 d. nutartimi kreditorei buvo nustatytas 10 dienų terminas patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu. Teismo nutartis kreditorei buvo įteikta 2015 m. sausio 29 d. (b. l. 24). Nepraleisdama teismo nustatyto termino, kreditorė 2015 m. vasario 4 d. teisme gautu pareiškimu informavo teismą, kad vienintelė žinoma skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta pareiškime, kreditorė negali nurodyti kitos vietos, kur skolininkui galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, skolininkas neinformavo kreditorės apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra žinomos skolininko gyvenamoji ir darbo vietos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 431 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti kreditorei 2,89 Eur žyminį mokestį, grąžintiną žyminį mokestį sumažindamas iš kreditorės valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad iš kreditorės nepagrįstai valstybei buvo priteistos procesinių dokumentų išlaidos ir šia suma sumažintas kreditorei grąžintinas žyminis mokestis.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš kreditorės valstybei 1,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir šia suma sumažindamas kreditorei grąžintiną žyminį mokestį, šios savo išvados nemotyvavo, t. y. nevertino, ar kreditorės procesinis elgesys buvo tinkamas, priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apsiribodamas atitinkamų CPK straipsnių nurodymu. Taigi iš teismo nutarties nėra aišku, kokį kreditorės elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip procesiškai netinkamą, dėl kurio buvo pagrindas iš jos valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kreditorės procesinio elgesio tinkamumas įvertintinas apeliacinės instancijos teisme.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl kreditorės nesąžiningumo byloje (nepagrįstai pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo), proceso vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes skolininkas yra jai skolingas už suteiktas paslaugas, apylinkės teismas nenustatė, kad pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų ar yra aiškiai nepagrįstas, todėl išdavė teismo įsakymą, nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų ir teismui kreditorei nustačius terminą skolininko gyvenamajai vietai patikslinti arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu, kreditorė nustatytu terminu informavo teismą apie tai, kad nežino kitos skolininko gyvenamosios vietos adreso.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreditorės elgesį laikyti netinkamu ar nerūpestingu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai kreditorę įpareigojo atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 94 str. 1 d.).

Taip pat akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo 1,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal CPK 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kolegialių institucijų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šioje byloje išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš kreditorės negalėjo būti priteistos ir dėl šios priežasties.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai iš kreditorės valstybei priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Kadangi iš kreditorės valstybei priteista procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma buvo išskaičiuota iš kreditorei grąžintino žyminio mokesčio sumos, pastarąją sumą atitinkamai sumažinant, apeliacine tvarka patikrintos nutarties dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo pakeistina, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedant kreditorei grąžinti visą jos sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 4,05 Eur (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ (įmonės kodas 132125543) grąžintino žyminio mokesčio sumą padidinant iki 4,05 Eur (keturių eurų 5 ct).

Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.

Teisėja Virginija Lozoraitytė