Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyriausioji patrulė R. O. 2023 m. sausio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. B. už tai, kad jis 2023 m. sausio 13 d. 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę pažeidė nurodomąjį kelio ženklo Nr. 503 (vienpusis eismas) reikalavimus. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. 2023 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2910-2023 A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Nr. II-66-999/2023 A. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. 2023 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2910-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. priimtą 2023 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR~N-2910-2023, bei panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-66-999/2023 ir· administracinę bylą nutraukti, bei panaikinti A. B. paskirtą administracinę nuobaudą 80 eurų.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno padaryto procesinio pažeidimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. net nesirengė bylos objektyviai nagrinėti, buvo nusistatęs. Procesinis sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylos medžiagos įrodymų, buvo užkirstas kelias A. B. pateikti papildomus įrodymus. Byla išnagrinėta ne pilna apimtimi, pažeista eilė teisės normų, tame tarpe teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą ir teisėtą savo teisių gynimą. Teismui buvo pateikti duomenys, kad vyriausiasis tyrėjas L. B. prie administracinės bylos neprijungė visų prašomų duomenų, jų nevertino. A. B. nebuvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga. Vaizdinė bei garso medžiaga susipažinti buvo atsiųsta tik po procesinio sprendimo priėmimo. ANK 618 straipsnio 2 dalis numato, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Taigi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio nusižengimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Konkrečiu atveju vyriausiais tyrėjas L. B. nesiėmė jokių priemonių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

4.2. Skunde teigiama, kad nutarime nėra nurodyta nei vieno pagrindo, nei vienos aplinkybės ar motyvo įrodančio administracinį nusižengimą. Galimai padaryto administracinio nusižengimas grindžiamas tik tuo, jog kai prieš septynias valandas A. B. statė automobilį stovėjimo aikštelėje, jis turėjo matyti kelio ženklą Nr. 503 „Vienpusis eismas“. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo pačiu keliu paskui A. B. iš aikštelės išvažiavo ir policijos automobilis, kuris vėliau jį sustabdė. Apelianto manymu, tai patvirtina, kad eismas minėta kryptimi galimas ir nekelia jokio papildomo pavojaus. Administracinio pažeidimo protokole nurodytose gatvėse, t. y. tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje A. B. negalėjo įvykdyti minėto administracinio nusižengimo, nes minėtose gatvėse eismas nėra vienpusis, o (duomenys neskelbtini) gatve minėtu laiku A. B. nevažiavo, todėl protokole nurodyta vieta neatitinka faktinių aplinkybių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nėra aišku, kurioje vietoje neva padarytas administracinis nusižengimas, nes nei viename iš dokumentų (protokole, tarnybiniame pranešime, nutarime ir kt.) jokios koordinatės nenurodytos. Minimuose dokumentuose nėra jokių nuorodų, kad neva administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės.

4.3. Skunde pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. N-444-2744-10).

4.4. Be to, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) turgavietės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jokių ženklų, ar jokio kelio ženklinimo, nurodančių judėjimo kryptį ar ribojančių eismą kokia nors aikštelės kryptimi, nėra. Eismo reguliavimo taisyklės negali sukelti dviprasmybių ir prieštaravimų įstatymams. Kadangi judėjimo kryptimi ar kelio ženklinimo nėra jokių draudžiamų ar nurodomųjų ženklų, eismas pietine aikštelės kryptimi galimas. A. B. važiuodamas pietine kryptimi vadovavosi Kelių eismo taisyklių V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“, 520 punktu. Kelių eismo taisyklių V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“, 520 punkte „Eismo kryptys ir apribojimai" aiškiai nurodyta, kad kelio ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo kelio ženklo reikalavimai galioja ta eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos. Eismo dalyvis negali pažeisti kelio ženklo reguliuojančio priešingos krypties eismą reikalavimų. A. B. nuo pajudėjimo iš automobilio parkavimo vietos, judėjimo kryptimi nepravažiavo nei vieno kelio ženklo ar kelio ženklinimo draudžiančio judėti minėta kryptimi. A. B. važiavo pietų kryptimi stovėjimo aikštele, nes reikėjo (duomenys neskelbtini) gatve vykti į Šiaurinę miesto dalį, tačiau iš šios aikštelės išvažiuojant per šiaurės rytų kryptimi įrengtą įvažiavimą sukti į kairę draudžiama, iš šios automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimas leidžiamas tik į dešinę. Kelio ženklas nurodantis, kad galima sukti tik į dešinę įrengtas po 2022 m. lapkričio 18 d. Todėl, nenorėdamas pažeisti KET reikalavimų, automobilių stovėjimo aikštele A. B. važiavo pietų kryptimi. Apelianto nuomone, būtų nelogiška siekiant nepažeisti vieno kelio ženklo reikalavimų, sąmoningai pažeisti kelio ženklo reikalavimus, tuo labiau, kai aikštelėje stovi policijos automobilis. Į minėtą (duomenys neskelbtini) gatvės automobilių stovėjimo aikštelę, į vietą iš kurios A. B. pajudėjo 2023 m. sausio 30 d. galima atvykti per kitą įvažiavimą, per (duomenys neskelbtini) miesto turgavietę ir įvažiuojant per ten kelio ženklas dėl vienpusio eismo nėra matomas. Tai, jog vyriausiasis tyrėjas L. B. nurodė, kad nustačius jog automobilį paliko kitas asmuo situacija būtų vertinama individualiai, tik patvirtina, kad situacija yra dviprasmiška.

4.5. Taip pat teigiama, kad kelio ženklas „Vienpusis eismas“ automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės įrengtas pažeidžiant teisės normas, t. y. įrengtas per aukštai, jis yra virš 3 metrų aukštyje, todėl vairuotojas įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelė gali jo ir nepastebėti. Tai, jog kelio ženklas įrengtas 3,57 metrų aukštyje, patvirtina prie bylos pridėtos fotonuotraukos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 13 punkte numatyta, kad ne gyvenvietėse rekomenduojamas šalia važiuojamosios dalies įrengiamų ženklų aukštis – l,7 m, gyvenvietėse – 2,2 m. Tai, kad ženklas įrengtas per aukštai, pažeidžiant teisės normas patvirtino ir vyriausiasis tyrėjas, kuris teismą informavo, kad šiuo metu klausimas, kadip tai ištaisyti jau sprendžiamas. Pažymima, kad A. B. minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatė apie 7.30 val., tamsiu paros metu. Atsižvelgiant į tai, A. B. įvažiuodamas į automobilių aikštelę, kaip ir kiti vairuotojai, galėjo nepamatyti šio kelio ženklo, nes šio kelio ženklo matymas yra apsunkintas, jis įrengtas daugiau kaip pusantro karto aukščiau normos.

4.6. Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismui buvo pateikta A. B. neįgaliojo pažymėjimo kopija. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jeigu administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. A. B. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, kad, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. pažeidė kelių eismo taisykles byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Institucijos nuomonė, A. B. nenurodo, jokių aplinkybių, kurios būtų neaptartos bylos nagrinėjimo metu, nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties ir būtų pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nurodo, jog egzistuoja procesinės teisės pažeidimų dėl kurių Institucijos nutarimas ir skundžiama nutartis turi būti panaikinti.

7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Nagrinėjamu atveju, Institucija A. B. paskyrė baudą už tai, kad jis 2023 m. sausio 13 d. 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę pažeidė nurodomojo kelio ženklo Nr. 503 (vienpusis eismas) reikalavimus, tokiu būdu pažeidė KET 8 punkto reikalavimą.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nutartyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesti A. B. skundo argumentai, o teismo išvados grindžiamos byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių. Kadangi apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo išnagrinėti, ir dėl jų pasisakyta apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, bei nagrinėjant analogišką situaciją tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismuose, apygardos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

11. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešprieša transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (aktuali administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reiškia kelią arba važiuojamąją dalį, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi.

13. A. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta tarnybiniu pranešimu, protokolu, nutarimu, fotografijomis ir kita byloje esančia vaizdine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išsamiai plačiai ir išsamiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su A. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu, todėl apygardos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo motyvuotu ir labai išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, dar kartą išsamiai tų pačių motyvų nekartoja.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog iš nusižengimo byloje esančios medžiagos nėra aišku, kurioje vietoje neva padarytas administracinis nusižengimas. Su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Protokole aiškiai nurodyta, jog nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas paaiškino, kad pažeidimo padarymo vieta, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė, neturi konkretaus adreso, todėl tokiu atveju pasirenkami šalia esantys objektai. Šiuo atveju buvo nurodytos šalia esančios gatvės. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aiški administracinio nusižengimo vieta atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Ginčydamas savo kaltę, A. B. kelia versiją, jog įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę kelio ženklo nematė. Tačiau šią apelianto versiją paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę galimas tik įvažiavimu, prie kurio matomas Kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, o įvažiavimas pro kitą automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimą negalimas, nes ten stovi draudžiamasis kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, kuris draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Taigi A. B. įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę turėjo matyti kelio ženklą Kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pats A. B. nurodė, jog jis šalia dirba, apylinkės teismo padarė pagrįstą išvadą, jog aplinka pareiškėjui turi būti puikiai pažįstama ir neturi būti naujiena dėl eismo reguliavimo. Apygardos teismas apelianto argumentus, jog jis nematė minėto ženklo, laiko tik gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16. Taip pat atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, jog iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 20 d. rašto dėl informacijos matyti, kad kalio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) turgaus įrengtas, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A1-450 „Dėl Palangos miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos nutarimų patvirtinimo“ 1.3 punktu. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 13 punkte numatyta, kad ne gyvenvietėse rekomenduojamas šalia važiuojamosios dalies įrengiamų ženklų aukštis – l,7 m, gyvenvietėse – 2,2 m. tačiau, kaip matyti iš minėtos nuostatos, ji yra rekomendacinio pobūdžio. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią vaizdinę medžiagą, daro išvadą, jog net jei ženklas pastatytas aukščiau rekomenduojamo aukščio, jis yra gerai matomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog A. B. pažeidė KET 8 punkto reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia Institucijos pareigūno, priėmusio nutarimą administracinio nusižengimo byloje, šališkumo klausimą, teigia, kad pareigūnas L. B. buvo nusistatęs prieš jį, vaizdinė bei garso medžiaga susipažinti buvo atsiųsta tik po procesinio sprendimo priėmimo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

18. Pirmiausia pastebėtina tai, kad ANK yra įtvirtintas nušalinimo institutas. ANK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovų teisė reikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi, apeliantui ar (ir) jo gynėjui manant, kad administracinio nusižengimo bylą tyręs Institucijos pareigūnas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą ar (ir) įmonę, kurioje apeliantas dirba, vadovaujantis ANK 576 straipsniu buvo galimybė Institucijos pareigūnui reikšti nušalinimą nurodant nušalinimo pagrindus. Atsižvelgus į tai, kad tokia teise administracinio nusižengimo bylos tyrimo Institucijoje metu apeliantas nepasinaudojo ir nušalinimo Institucijos pareigūnui nereiškė, darytina išvada, kad vis dėlto Institucijos pareigūnas ar bet kurie jo atlikti procesiniai veiksmai nesudarė pagrindų jį ar jo elgesį vertinti kaip šališką ir tendencingą. Pareigūno šališkumo klausimas iškeltas tik jam priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Jis grindžiamas tik tuo, jog jam medžiaga atsiųsta po sprendimo priėmimo. 2023 m. vasario 9 d. raštu dėl prašymo tyrimo ir informacijos pateikimo A. B. buvo informuotas, jog jo prašymas-paaiškinimas bus nagrinėjamas bylos nagrinėjimo metu, jam taip pat buvo išaiškinta, jog jis turi teisę naudotis teisėmis ir pareigomis, numatytomis ANK 577 straipsnyje, tarp jų ir susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 32). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. vasario 3 d., atsakant į A. B. prašymą, buvo išsiųsti Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jis galėjo susipažinti su administracinės nusižengimo bylos medžiaga Iš Institucijos nutarimo matyti, kad A. B. bylos nagrinėjimo metu buvo supažindintas su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo šališkas pareigūnas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio procesinio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pareigūno šališkumą.

19. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, A. B. buvo skirta didesnė nei administracinės nuobaudos vidurkis bauda – 80 Eur. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. pateikė neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 61), iš kurio matyti, kad A. B. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, kas turėtų būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. B. atžvilgiu pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo nustatytą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti A. B. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirtą baudą iki sankcijoje numatytos baudos vidurkio, t. y. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda mažintina iki 60 Eur baudos.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. 2023 m. kovo 16 d. nutarimo teisėtumą, ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 gegužės 16 d. nutartis keičiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį:

Pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 60 Eur (šešiasdešimt eurų).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.