Klaipėdos apygardos teismo įsakymas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame D. G. (D. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. G. gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:

2021 m. lapkričio 12 d., apie 11 val. 5 min., automobiliu AB38527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini)., paslėpęs po pagal eksporto lydintį dokumentą 21PL371010E0586768 gabenamomis deklaruotomis prekėmis, kurių svoris – 611 kg, vertė – 22 367 Lenkijos zlotai, gabeno 1674 kg įvairaus sūrio, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 10 309,66 Eur, 87 kg sūrio ,,Ser Korolevski z kelna“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 535,83 Eur, 25 kg sūrio ,,Salami“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 154,25 Eur, 29 kg sūrio ,,Qvesto Manchego D.O.P.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 178,61 Eur, 289 kg sūrio ,,SER RYCKI MASADAM 27 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1780,00 Eur, 40 kg sūrio ,,MAESE MIGVEL P.D.O. MANCHEGO 3 MON TH 34 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 246,60 Eur, 14 kg sūrio ,,SER zoloty Baldant Z chili 50 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 86,26 Eur, 22 kg sūrio ,,Baldant ser Alpejski 180 g 50 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 135,98 Eur, 362 kg sūrio ,,SER Topiony-Wedzony 26 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 2229,58 Eur, 314 kg sūrio ,,SER CARSKI 28 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1934,26 Eur, 28 kg sūrio ,,Euroser Dairy Groun Sp 35 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 172,52 Eur, 315 kg sūrio ,,MONKI Ser Aldamer 27 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1940,35 Eur, 45 kg sūrio ,,SER CEZAR RYKI 27 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 277,05 Eur, 25 kg sūrio ,,Old Amsterdam 38 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 154,25 Eur, 169 kg sūrio ,,GRANA PADANO DOP 32 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1041,21 Eur, 209 kg sūrio ,,GRANA PADANO DOP 30 proc.“, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1286,81 Eur, iš viso gabeno 3647 kg sūrio, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 22 463,23 Eur; 24 kg lydyto sviesto („Klarovane“), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 74,68 Eur. Iš viso gabeno prekių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 22 537,91 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

Motyvuojamoji dalis

iš kaltinamojo D. G. parodymų matyti, kad jis kaltu prisipažino ir parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis AB38527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, kai yra pandemija, darbų nėra ir jis norėdamas užsidirbti pradėjo teikti kurjerio paslaugas. Savo transporto priemone, kuri yra kaip sunkvežimis ir turi krovininę dalį, iš Lenkijos į Rusiją vežė prekes. Jis yra įdėjęs skelbimą apie teikiamas pervežimo paslaugas interneto puslapyje ,,Avito“. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 11 val. ryto skelbime nurodytu numeriu paskambino asmuo, kuris yra nurodytas jo po patikrinimo muitinei pateiktuose ,,sūrio“ sąskaitose. Jo pavardė (duomenys neskelbtini) šio asmens nepažįsta, taip pat nežino, iš kokio telefono numerio jis skambino. Pokalbio metu susitarė, kad jis 2021 m. lapkričio 12 d. iš Lenkijos miesto Braniewo į Rusijos miestą Kaliningradą parveš sūrio krovinį, kuris dokumentų neturės. Kur Kaliningrade reikės iškrauti krovinį, tiksliai nepasakė. Susitarė, kad, kai grįš iš Lenkijos, susiskambins ir pasakys, kur reikės nuvežti ir iškrauti prekes. Sutikdamas pervežti krovinį suprato, kad krovinį per valstybės sieną reikės vežti kontrabanda. Prekes, kurios buvo deklaruotos, parvežti buvo užsakęs kitas asmuo. Tad važiuodamas parvežti krovinio, kuris buvo deklaruotas, jis kartu parvežė ir sūrio krovinį. 2021 m. lapkričio 11 d. apie 7 val. ryto jis su savo automobiliu iš Kaliningrado išvažiavo į Lenkiją. Rusijos ir Lenkijos sieną kirto poste „Gžexodki“. 2021 m. lapkričio 11 d. apie 8 val. ryto sutartoje vietoje Braniewo mieste prie nuosavo namo (namo ir gatvės pavadinimo nežino ir neprisimena), kurjeris mikroautobusu ,,Renault Master“ atvežė sūrį. Persikrovęs sūrį jis nuvažiavo į įmonę, kur jam pakrovė krovinį, kuris buvo deklaruotas. Deklaruotą krovinį įmonė ,,Zone 39“ pakrovė taip pat tame pačiame Braniewo mieste. Ten jam davė ir prekių sąskaitą, kuri buvo pridėta prie eksporto deklaracijos, ir eksporto deklaraciją. Visas deklaruotas krovinys į jo automobilį netilpo. Tada jis paskambino savo draugui A. G. (A. G.) telefono numeriu +(duomenys neskelbtini)ir paprašė, kad atvažiuotų padėti pargabenti krovinį. Į Lenkiją jis atvažiavo per porą valandų su automobiliu ,,Fiat Ducato“. Jam atvažiavus, į jo automobilį sukrovė likusias prekes ir jie išvažiavo. Kadangi savo krovinio dalį jis pakrovė į A. G. mašiną, ant tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščio (toliau – CMR) užrašė jo pavardę. Iš Lenkijos Braniewo miesto abu kartu su A. G. išvažiavo Suvalkų kryptimi. Jis važiavo savo automobiliu, o A. G. – savo. Važiavo per Suvalkus, o ne pro ten, kur atvažiavo į Lenkiją, nes asmuo, kuris užsakė deklaruoto krovinio pervežimą, pokalbio metu buvo nurodęs, kad reikia grįžti per Panemunės kelio postą, nes Rusijos pusėje lauks žmogus, kuris deklaruos krovinį. 2021 m. lapkričio 12 d. ryte abu kartu su A. G. atvažiavo į Lietuvą. Prieš pat sieną jie nuvažiavo nuo kelio į aikštelę ir visas prekes sukrovė į jo automobilį. Sūrį sukrovė automobilio krovininės dalies priekyje, o paskui jį apkrovė deklaruotomis prekėmis. Kai jie krovė prekes, pro juos pravažiavo muitinės automobilis. Atvažiavus į Panemunės kelio postą jis nuėjo į muitinės postą, muitininkui pateikė savo, automobilio ir prekių, kurios buvo deklaruotos, dokumentus. Muitinės pareigūnas patikrino dokumentus, pradėjo forminimą. Iš muitinės posto salės jis kartu su pareigūnu nuėjo prie mašinos. Jis atidarė ,būdelę, pareigūnas apžiūrėjo prekes, nieko įtartino nepastebėjo. Muitinės poste nuėjo į tualetą, o išėjęs iš tualeto susitiko muitinės pareigūnus, kurie pravažiavo pro juos, kai perkrovė prekes. Pamatęs tuos muitinės pareigūnus jis pasimetė, išsigando. Pareigūnai jam nurodė vykti pasitikrinti rentgeno kontrolės sistema. Kai muitinės pareigūnai patikrinę prekes nustatė, kad gabena sūrio gaminius, jis A. G. paprašė, kad jis susisiektų su asmeniu, kuris prašė parvežti sūrį iš Lenkijos į Rusiją, ir paprašytų, kad jis atsiųstų sūrio dokumentus. Jis žinojo, kad A. G. žino šio asmens telefono numerį. Į A. G. telefoną atsiuntė sūrio sąskaitas, o pastarasis šias sąskaitas persiuntė jam. Jis šitas atsiųstas sąskaitas pateikė muitinei. Jo asmens apžiūros metu buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai. Vienas telefonas POCO, kitas FLY. Mobiliojo ryšio telefonas FLY buvo su lenkišku numeriu, kurio mintinai nežino, PIN kodo nėra. Šį telefoną turėjo, kad pigiau susisiektų su lenkais, nes važiavo į įmonę pasiimti krovinio. Kito mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kodas 0811. Kaltinamasis nurodė, kad nusikaltimą padarė, nes jo labai sunki materialinė padėtis, – mama serga, žmona šiuo meta nedirba, net neturi pinigų, kad galėtų leisti vaiką į darželį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Kaltinamasis nurodė sutinkantis, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Taip pat sutiko, kad jo kaip užstatas į Lietuvos generalinės prokuratūros sąskaitą įnešti 4700 eurų būtų skirti jam paskirtai baudai sumokėti. Likusią baudos dalį prašo leisti sumokėti per 9 mėnesius, mokėjimą išdėstant dalimis (b. l. 150–152).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įvertinus anksčiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. G. suvokė, jog, nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis D. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra, reali žala dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos valstybei nebuvo padaryta (1 t., b. l. 113).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–4 dalimis, kaltinamajam D. G. skirtina BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda, kuri atitinka bausmės paskirtį ir iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažintina 1/3 ir paskirtina galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 16.10 val. iki 2021 m. lapkričio 13 d. 16.13 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (t. 2, b. l. 13–14, 64–65). Galutinė bausmė skirtina 138 MGL (6900 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis D. G., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė jo įneštą 4700 eurų užstatą skirti baudai sumokėti. Šis prašymas tenkintinas ir vadovaujantis BPK 133 straipsnio 7 dalimi užstatas (4700 eurų) su įtariamojo sutikimu paskirtinas paskirtai baudai sumokėti.

Kaltinamasis D. G. taip pat prašė likusios baudos dalies sumokėjimą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad nei jis, nei jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, taip pat turi prižiūrėti sergančią motiną, augina vieną nepilnametį vaiką, tad jo finansinė padėtis yra sunki. Prokurorė pareiškime teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tokiam kaltinamojo prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu jis nedirba, turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, duomenų apie jo šeimos pajamas ar turimą turtą byloje nėra, nustatomas devynių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti ir sunaikinti kontrabandos dalyką – sulaikytas nedeklaruotas prekes. Taip pat prašo konfiskuoti automobilį „Peugeot Boxer AB38527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacijos pultelį su rakteliu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto – BK uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato – konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios priemonės tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais. Turto konfiskavimas reglamentuotas BK 72 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad kitam (t. y. ne kaltininkui) fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kontrabanda per valstybės sieną gabenami daiktai, t. y. kontrabandos dalykas, teismų praktikoje pripažįstami konfiskuotinu turtu. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones ir iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pvz., 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant klausimą dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo, antai EŽTT byloje Ismayilov prieš Rusiją (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas ir kt.) muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020).

Nagrinėjamu atveju D. G. nusikalstama veika pasireiškė per valstybės sieną gabento sūrio ir lydyto sviesto krovinio nedeklaravimu. Tokio pobūdžio krovinio, kuris gali būti gabenamas per Lietuvos Respublikos sieną, kiekis nėra ribojamas, o gabenimas tampa neteisėtas, jei krovinys nedeklaruojamas. Esminė aplinkybė sprendžiant neteisėtai gabento krovinio konfiskavimo klausimą yra tai, kad šis krovinys priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui, kuris turėjo tikslą įsigyti Lenkijoje sūrio ir sviesto, o kaltinamajam buvo pavesta šį krovinį pargabenti į Kaliningradą. Tai reiškia, kad šiuo atveju sūris ir sviestas, kaip kontrabandos dalykas, iš teisėto savininko gali būti konfiskuoti tik esant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir jų pagrindu nustatytais faktais, daro išvadą, kad 2021 m. lapkričio 10 d. kaltinamajam paskambinęs ir nurodęs parvežti sūrio krovinį iš Lenkijos į Kaliningradą asmuo žinojo, kad krovinys nebuvo tinkamai įformintas. Taigi teisėtas krovinio savininkas žinojo apie tai, kad bus daroma baudžiamojo įstatymo uždrausta veika (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl yra pagrindas konfiskuoti krovinį, kuris buvo paimtas iš jį gabenusio ir nepateikusio muitinės kontrolei kaltinamojo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot Boxer AB38527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajam (b. l. 64–65). Atsižvelgiant į tai, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam D. G. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena (CD) su informacija, gauta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 140 MGL (7000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-11-12 iki 2021-11-13, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginti 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 138 MGL (6900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 7 dalimi užstatą (4700 eurų) skirti paskirtai baudai sumokėti.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Įspėti nuteistąjį D. G., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, automobilį „Peugeot Boxer AB38527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti. Užvedimo raktelį ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su automobiliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti nedeklaruotas prekes – 1674 kg įvairaus sūrio, 87 kg sūrio ,,Ser Korolevski z kelna“, 25 kg sūrio ,,Salami“, 29 kg sūrio ,,Qvesto Manchego D.O.P.“, 289 kg sūrio ,,SER RYCKI MASADAM 27 proc.“, 40 kg sūrio ,,MAESE MIGVEL P.D.O. MANCHEGO 3 MON TH 34 proc.“, 14 kg sūrio ,,SER zoloty Baldant Z chili 50 proc.“, 22 kg sūrio ,,Baldant ser Alpejski 180 g 50 proc.“, 362 kg sūrio ,,SER Topiony-Wedzony 26 proc.“, 314 kg sūrio ,,SER CARSKI 28 proc.“, 28 kg sūrio ,,Euroser Dairy Groun Sp 35 proc.“, 315 kg sūrio ,,MONKI Ser Aldamer 27 proc.“, 45 kg sūrio ,,SER CEZAR RYKI 27 proc.“, 25 kg sūrio ,,Old Amsterdam 38 proc.“, 169 kg sūrio ,,GRANA PADANO DOP 32 proc.“, 209 kg sūrio ,,GRANA PADANO DOP 30 proc.“, 24 kg lydyto sviesto („Klarovane“).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną (CD) palikti saugoti byloje.

Nuteistasis D. G., nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti prašymą Klaipėdos apygardos teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.