Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-463-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
1-463-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-36462-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Algirdas Matuiza
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-463-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-36462-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,prokurorams Ingridai Gureckienei ir Linui Gružui,kaltinamajai E. K.,kaltinamojo gynėjams advokatams Algirdui Matuizai ir Eglei Matuizaitei,nukentėjusiajai R. P.,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, pradėjusi vykdyti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2016 m. gegužės 5 d., apie 13.34 val., Vilniuje, Laisvės pr. – Viršuliškių g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad „< ... > prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, ir 104 punkto reikalavimus, numatančius, kad „persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi < ... >“, t. y. vairuodama transporto priemonę, rikiuodamasi iš trečios eismo juostos į antrą, užkirto kelią antra eismo juosta „2G“ maršrutu važiavusiam autobusui „Mercedes Benz 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. Š., dėl ko autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Dėl staigaus stabdymo autobuse nugriuvo ir susižalojo keleivė R. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi E. K., kuri yra kaltinama neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. K. parodė pilnai pripažįstanti savo kaltę. Kaltinamajame akte nurodytu laiku, t. y. 2016-05-05, apie 13.34 val., automobiliu „Fiant Panda“ važiavo Laisvės pr., trečia eismo juosta, greitis nebuvo didelis, apie 20-30 km/h, matomumas geras, švietė saulė, kelio danga - asfaltas, sausa. Jai reikėjo persirikiuoti į antrą juostą, matė, kad joje važiuoja didelis 2G maršruto autobusas. Pradėjo rodyti posūkį ir pamačiusi tarpą, kurį įvertino kaip pakankamą įvažiuoti, atliko persirikiavo manevrą ir antra juosta nuvažiavo tolyn. Prie sankryžos jai užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, ji sustojo. Pamatė, kaip autobusas sustojo (vėliau matė, kad jis buvo kiek pasisukęs, šiek tiek įvažiavęs į pirmą eismo juostą), atbėgo to autobuso vairuotojas ir ją užsipuolė, šaukdamas, kad ji kalta, sakė, kad jis neprisiims kaltės, nes tai per ją viskas nutiko ir daugiau nieko nepaaiškinęs nuėjo. Tuomet ji įjungė avarinį signalą ir nuėjo iki autobuso aiškintis, kas čia atsitiko. Visi keleiviai jau buvo išėję, sėdėjo tik nukentėjusioji R. P., kuri laikėsi už kaklo, sakė, jog dėl autobuso stabdymo nugriuvo, Netrukus atvyko greitoji, jai uždėjo kaklo įtvarą ir išvežė į ligoninę. Kaltinamoji pabrėžė, jog po įvykio paprašė tyrėjos, kad ši duotų nukentėjusiosios telefoną, po ko jai skambino daugmaž kas dešimt dienų, nuolat klausė, kaip jos sveikata, bet nukentėjusioji jai nieko neaiškino, tik minėjo, kad gydosi. Vėliau ne kartą bandė tartis su nukentėjusiąja dėl susitaikymo, tačiau to padaryti nepavyko, R. P. vis nesakė, koks laikas jai būtų patogus, o po to nurodė, kad taikytųsi tik tuo atveju, jei kaltinamoji sumokėtų 4 000 eurų sumą. Ji siūlė nukentėjusiajai 1 000 eurų, daugiausia 1 500 eurų, nes būtų pardavusi automobilį, bet nukentėjusioji nesutiko. Kaltinamoji E. K. parodė nuoširdžiai besigailinti dėl įvykio, kuris kilo jai klaidingai įvertinus atstumą persirikiavimui. Atsiprašė nukentėjusiosios (tą padarė ne kartą), tačiau neturėjo jokių finansinių galimybių sumokėti nukentėjusiosios prašomus 4 000 eurų. Tokie pinigai jai per dideli, tuo metu mokėsi, dabar ieškosi darbo, išlaiko tėvai ir draugas. Pareikšto civilinio ieškinio atlyginti negalėtų, jos automobilis buvo draustas, mano, kad jeigu teismas nuspręs, kad nukentėjusiajai išmokėta draudimo išmoka yra nepakankama, žalą turėtų sumokėti draudimo bendrovė (b. l. 157-162).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji E. K. taip pat savo kaltę pilnai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, jos parodymai, kurie iš esmės yra analogiški teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, užfiksuoti apklausos protokole (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. P. parodė 2016-05-05, apie 13.30 val., važiavusi „2G“ autobuse nuo Karoliniškių stotelės link prekybos centro „Mada“ Laisvės prospektu, Vilniuje. Autobuse buvo nemažai keleivių, ji sėdėjo netoli vidurinių autobuso durų. Autobusui artėjant link sankryžos su Viršuliškių gatve, t. y. link prekybos centro „Mada“, ji atsistojo, kadangi ruošėsi išlipti. Atsistojusi dešine ranka įsitvėrė į turėklą, kairėje rankoje laikė krepšį. Autobusas, artėdamas link sankryžos su Viršuliškių gatve, staigiai stabdė ir ji neišsilaikiusi nukrito. Kodėl autobusas stabdė, nežino. Priekyje jos stovėjusi moteris dėl autobuso staigaus stabdymo taip pat nukrito, ant jos nukrito dvi pagyvenusios moterys, stovėjusios už jos. Autobusui sustojus, vairuotojas išėjo iš vairuotojo kabinos ir paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Keletas žmonių, kurių ji suskaičiavo septynis, pakėlė rankas. Vairuotojas paprašė, kad nukentėjusieji palauktų, kadangi yra iškviesta policija ir greitoji pagalba. Jis pasakė, kad greta važiuojantis automobilis autobusui užkirto kelią, todėl autobuso vairuotojas staigiai stabdė. Visi žmonės, kurie kėlė rankas esantys nukentėję, išėjo, pasiliko tik ji. Po kurio laiko į autobusą atėjo mergina, kaip vėliau suprato, lengvojo automobilio vairuotoja, ir paklausė, kas nutiko. Ji atsakė, kad autobusui staigiai stabdant nukrito. Daugiau su minėta mergina nebendravo. Atvykusi greitoji pagalba ją pristatė į ligoninę (b. l. 24-25).

2016-08-10 S. R. P. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 35)

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P., atsakydama į klausimus dėl civilinio ieškinio, pažymėjo, kad dėl eismo įvykio metu patirto kaklo slankstelio lūžio patyrė didelį skausmą, kuris tebevargina ją ir dabar, nors anksčiau dėl kaklo skausmo jokių nusiskundimų neturėjo. Skausmas yra didžiulis, reikalingos nuskausminamosios injekcijos. Lydi baimė važiuoti autobusu, jaučia kiekvieną nelygumą, ilgą laiką negalėjo dirbti. Jos darbas fizinis, dirba reanimacijos skyriuje, dėl eismo įvykio prarado 35 proc darbingumo. Iki eismo įvykio turėjo nusiskundimų tik dėl stuburo (radikulopatija), tačiau ne dėl kaklo skausmo (b. l. 157-162).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas V. Š. parodė, kad 2016-05-05, apie 13.30 val., vairavo maršrutinį autobusą „Mercedes Benz 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutu „2G Stotis –Santariškės“. Važiavo Laisvės prospektu nuo Karoliniškių mikrorajono pusės link sankryžos su Viršuliškių g. Minėtame kelio ruože yra penkios eismo juostos viena važiavimo kryptimi. Jis važiavo antra eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, t. y. autobusų juosta. Kelio danga – sausas asfaltas. Autobusą vairavo apie 40km/val. greičiu. Staiga jam iš kairės, iš trečios eismo juostos, sukdamas į dešinę, kelią užkirto lengvasis automobilis „Fiat Panda“, mėlynos spalvos. Jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir suko į dešinę, kadangi dešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Jis staigiai stabdė, kadangi automobilis „Fiat Panda“ įsuko į jo eismo juostą prieš pat jo vairuojamo autobuso priekinę dalį, iki lengvojo automobilio buvo minimalus atstumas. Lengvasis automobilis „Fiat Panda“ nuvažiavo į priekį nesustodamas. Jis signalizavo garso signalu. Kai sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, „Fiat Panda“ vairuotoja sustojo, tada jis pribėgo ir paklausė, ar pastaroji žino, ką padarė. Vairuotoja atsiprašinėjo. Jis ją atsivedė prie autobuso ir iškvietė policiją bei medikus. Autobuso keleiviai sakė, kad nukentėjo viena autobusu važiavusi keleivė. Keleivei, kaip vėliau paaiškėjo R. P., skaudėjo kaklas. Greitosios medicinos pagalbos medikai nukentėjusiąją R. P. išvežė į ligoninę, o pareigūnai įformino eismo įvykį (b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad R. P. nustatytas stuburo kaklinio šešto slankstelio kūno kompresinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, t. y. Laisvės pr. – Viršuliškių g. sankryža (b. 1. 10). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog 2016-05-05 Laisvės pr. – Viršuliškių g. sankryžoje, Vilniuje, įvykusiame eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusas „Mercedes Benz 405“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti nebuvo (b. l. 11).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenimis, eismo įvykio dieną automobilis „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas ADB „Gjensidige“.

Šalies argumentai

Teisme nukentėjusioji R. P. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamosios priteisti 5 000 Eur sumą, o iš draudimo bendrovės – 3 900 Eur (b. l. 116-137).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji E. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 101 ir 104 punktų reikalavimus, numatančius, jog prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, vairuodama automobilį „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasi iš trečios eismo juostos į antrą, užkirto kelią antra eismo juosta „2G“ maršrutu važiavusiam autobusui „Mercedes Benz 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko autobuso vairuotojas V. Š. buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tokio staigaus stabdymo metu autobuse nugriuvo ir susižalojo keleivė R. P.. Eismo įvykio metu nukentėjusioji autobuso keleivė R. P. dėl stuburo kaklinio šešto slankstelio kūno kompresinio lūžio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios E. K. kaltė pilnai įrodyta jos pačios, taip pat nukentėjusiosios R. P., liudytojo V. Š. parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamoji E. K. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. E. K. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastaroji pilnai pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K. kartu su gynėja pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos tėvą R. K. (b. l. 170-196).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji E. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 79), vieną kartą bausta administracine tvarka dėl su KET nesusijusio pažeidimo, bauda sumokėta, nuobauda seniai negaliojanti (b. l. 80), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, išreiškė ne formalų, o nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Nors 2017-03-13 teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į prokurorės klausimą, ar sutinka atlyginti nukentėjusiosios prašomą neturtinę žalą, kaltinamoji E. K. atsakė neigiamai (b. l. 197-200), tačiau, kaip matyti iš ankstesnių jos parodymų, tokia jos pozicija yra grindžiama iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties išplaukiančiomis nuostatomis, numatančiomis draudimo bendrovės pareigą atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą. Pažymėtina, jog iš kaltinamosios parodymų matyti, kad iš esmės ji ir pati nevengė pareigos atlyginti žalą, apklausiama parodė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu ne kartą siūlė nukentėjusiajai pagalbą, atsiprašė jos, pagal galimybes siūlė padengti padarytą žalą. Jos galima sumokėti suma (1 000 eurų arba pardavusi automobilį būtų galėjusi duoti nukentėjusiajai 1 500 eurų, nes daugiau tiesiog neturėjo) nukentėjusiajai netiko, pastaroji išreiškė kategorišką sąlygą – sumokėti ne mažiau nei 4 000 eurų, kas jai pagal savo finansines nebuvo įmanoma. Nukentėjusioji R. P. teisme neneigė, kad jos reikalavimas buvo būtent toks, neneigė ir to, jog kaltinamoji jai siūlė nurodyto dydžio sumas. Teisme kaltinamoji E. K. pabrėžė esanti kalta, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala, tačiau pasisakydama dėl civilinio ieškinio nurodė, kad, jos vertinimu, nukentėjusiosios prašoma suma yra per didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra pervedusi nemažą išmoką. Jeigu neturtinė žala bus priteistina, tai ją turi atlyginti draudimo bendrovė (b. l. 157-162). Taigi nors formaliai kaltinamoji pati ir nesutiko atlyginti prašomą neturtinę žalą, tačiau sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės svarbi aplinkybė yra ta, kad dėl automobilio „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią pareiga atlyginti kaltininko veiksmais padarytą žalą teko draudimo bendrovei, neviršijant draudimo sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalį (visa turtinę ir didžiąją dalį neturtinės) jau atlygino draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ (b. l. 70). Tai, jog nukentėjusioji R. P. nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuotos ir atlygintos žalos dydžiu ir prašo papildomai priteisti tiek iš draudimo bendrovės, tiek ir pačios kaltinamosios neturtinę žalą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamoji nevykdė savo pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, ši pareiga priklauso civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuo atveju pagrindo pačiai eismo įvykio kaltininkei atlyginti žalą nėra (vėlesniais teismo argumentais priteistinas neturtinės žalos dydis neviršys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos), kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Kaltinamoji E. K. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, vairuodama transporto priemonę būti ypatingai atidi, laikytis Kelių eismo taisyklių, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamoji E. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąją E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklaustas R. K. nurodė esantis kaltinamosios tėvas, jų tarpusavio santykiai artimi, dukra iš esmės gyvena kartu (nebent apsistoja Vilniuje pas močiutę), dažnai pasikalba, dukra juo pasitiki, įsiklauso į jo nuomonę. Po eismo įvykio skyrė papildomą dėmesį į eismo saugumą, aiškino dukrai, kaip saugiai važiuoti, kartu su ja vairavo. Prašo dukrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam laiduojant (b. l. 171, 197-200). Vertindamas, ar R. K. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog pastarasis praeityje neteistas (b. l. 176), dirbantis (b. l. 177-183, 196), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 175). Negalima nepastebėti to, jog R. K. yra baustas administracine tvarka, iš viso 3 kartus, visais atvejais dėl KET pažeidimų (b. l. 173-174). Ši aplinkybė nėra nereikšminga, juo labiau, kad R. K. prašosi būti laiduotoju atleidžiant dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, padarytą eismo saugumui. Visgi faktas dėl praeityje padarytų kelių KET pažeidimų negali būti vertinamas formaliai. Teisme R. K. pažymėjo vairuojantis nuo 1990 m., kas rodo, jog pastarasis turi ilgametį vairavimo stažą. Per tokį laikotarpį padaryti keli KET pažeidimai neleidžia šio asmens laikyti kaip nepatikimo ar linkusio ignoruoti eismo saugumą. Visos administracinės nuobaudos yra seniai nebegaliojančios, padaryti pažeidimai nėra išskirtinai šiurkštūs, baudos sumokėtos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti R. K. tinkamu laiduotoju, kuris būdamas kaltinamosios tėvu turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką dukrai.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąją E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. K. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotojas užstatą mokėti sutiko), laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 metams (mažesniam už įstatyme numatyto laidavimo termino vidurkį).

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę (per kelių metų vairavimo stažą nė karto nebausta dėl KET pažeisimų), eismo įvykio metu buvo blaivi, darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 5 000 Eur iš eismo įvykį sukėlusios kaltinamosios E. K. ir 3 900 Eur iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ (b. l. 116-120, 121-137). Prašymas dėl nurodytos žalos rūšies atlyginimo grindžiamas tuo, jog draudimo anksčiau atlygintas neturtinės žalos dydis yra nepakankamas, išmokėta 1 100 eurų suma neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Eismo įvykio metu patirtų traumų pasekmes tebejunta iki šiol, ją nuolat kamuoja kaklo skausmas, kurio iki įvykio niekada nebuvo patyrusi. Sutriko miego kokybė, dėl traumuoto kaklo tapo skausminga gulėti, ilgą laiką jautėsi nepailsėjusi. Buvo priversta vaikščioti pas gydytojus, kentė skausmingas procedūras, turėjo leistis vaistus, apie 4 mėnesius nešioti kaklo įtvarą, ilgą laiką išbuvo nedarbingume. Iki eismo įvykio buvusi pilnai sveika ir darbinga, prarado dalį darbingumo, dėl ko nebegali kokybiškai dirbti. Be to, gydymas tebesitęsia iki pat šiol (b. l. 116-120, 157-162).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai R. P. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (dėl stuburo kaklinio šešto slankstelio kūno kompresinio lūžio). Nors nukentėjusioji nurodo iki eismo įvykio niekada nežinojusi, ką reiškia kaklo skausmai, po avarijos buvo ir yra priversta kentėti didelį kaklinės dalies skausmą, prarado dalį darbingumo, su tokiais argumentais sutikti negalima. Priešingai nei tvirtina nukentėjusioji, iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, jog pastarajai yra diagnozuoti daugybiniai stuburo, tame tarpe ir kaklinės dalies, sutrikimai (išlyginta kaklo lordozė, C3/4, C4/5 diskozė, C/6 osteochondrozė, pradinė spondilioartrozė, medialinės protrūzijos ir kt.) (b. l. 121-127, 153). Šie stuburo kaklinės dalies ir kiti stuburo pakitimai yra degeneracinės kilmės, iš esmės niekaip nesusiję su eismo įvykiu. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. P. kelių etapų reabilitacija pirmiausia buvo taikoma dėl nervų šaknelių ir rezginių suspaudimo sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ir tik kaip gretutinė diagnozė medicininiuose dokumentuose nurodyta stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimas (b. l. 130-131, 132, 134). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu patirtas sužalojimas iš esmės neturėjo jokios įtakos nukentėjusiosios darbingumo praradimui. Atsakydama į teismo paklausimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba informavo, jog R. P. darbingumo lygio vertinimas atliktas pagal medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus TLK-10 AM kodus: G54.2 (kaklo nervų šaknelių ligos), M50.1 (kaklo diskų liga su radikulopatija), M48.0 (stuburo stenozė) ir E03.8 (kita patikslinta hipotirozė). Kadangi asmens darbingumo lygis vertinamas ne dėl vienos konkrečios diagnozės, o kompleksiškai įvertinant visus darbingumo lygiui darančius organizmo funkcijų sutrikimus ir socialinį faktorių, t. y. veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus, konkretaus susirgimo, mažinančio darbingumo lygį, išskirti nėra galimybės. Apie tai, kokią traumą R. P. patyrė eismo įvykio metu, darbingumo lygio vertinimą atlikusi tarnyba apskritai jokios informacijos neturėjo (b. l. 168). Tokiu būdu kaip objektyviai nepasitvirtinę atmetami nukentėjusiosios teiginiai dėl to, kad ji iki eismo įvykio neturėjo jokių su kakline dalimi susijusių nusiskundimų, juo labiau, kad nedarbingumą prarado dėl eismo įvykio metu patirto stuburo kaklinio šešto slankstelio lūžio. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ištiktos traumos patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, buvo priversta vykti į medicinos įstaigos, negalėjo dirbti, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos ir draudimo bendrovė išmokėjo R. P. 1 000 eurų dydžio neturtinę žalą, taip pat 314,38 turtinę žalą, apimančią gydymo išlaidas, kelionių į gydymo įstaigas išlaidas, taip pat negautas pajamas. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas pažymi, jog civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės neturtinei žalai nustatyti. Išskyrus anksčiau nurodytus nepasitvirtinusius teiginius, teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti jokių papildomų duomenų. Pažymėtina, jog sprendžiant neturtinę žalą, be kita ko, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 eurų iki nepilnai 3 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių ir daro išvadą, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ADB „Gjensidige“ be jau išmokėtos sumos dar 260 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo R. K., gim. 1970 m. gegužės 4 d., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminą su 750 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-463-932/2017 dėl E. K. nutraukti.

Išaiškinti R. K., kad 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio užstatą jis turi įnešti per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią bet kuriame banke (gavėjas – Vilniaus miesto apylinkės, įmonės kodas 302942160).

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Gjensidige“ priteisti nukentėjusiajai R. P. 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti E. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė