Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-02-13 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame PK buvo registruotas Bendrajame pagalbos centre gautas D. Ž. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. 2013-01-16 buvo gauti ir registruoti B. Z. bei D. Ž. pareiškimai apie konfliktą įvykusį (duomenys neskelbtini). B. Z., pareiškime nurodė, kad 2013-01-15 apie 10.00 val., atvykusi eilinį kartą aplankyti motinos V. K., sesers D. Ž. ji ne pirmą kartą be priežasties nebuvo įleista. Savo elgesio sesuo nepaaiškino, bendrauti atsisakė. D. Ž. pareiškime nurodė, kad 2013-01-15 atvykusi sesuo B. Z. reikalavo įleisti, beldė į langus ir duris, triukšmavo. Su seserimi nebendravo, vengdama neigiamų pasekmių, t. y. sesers keršto. D. Ž. teigė, kad šiuo metu tarp jos ir kitų giminių (sesers, jos dukrų ir anūkių) vyksta teisminiai ginčai dėl patekimo į V. K. priklausantį namą. Kol nėra galutinio teismo sprendimo, saugodama mamą ir save nuo galimų sesers ir jos šeimos narių išpuolių, nenori su ja bendrauti ir vykdydama motinos valią neleidžia į namą.

Institucija registravusi pranešimą bei pareiškėjų D. Ž. ir B. Z. pareiškimus, nustačiusi, kad visuose dokumentuose aprašoma to paties įvykio eiga, nutarė gautas medžiagas nagrinėti kartu.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja G. M., išnagrinėjusi medžiagas, 2013-02-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2013-01-15 apie 10.16 val. į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės pareigūnams į juos kreipėsi B. Z., kuri paaiškino, kad sesuo D. Ž. neleidžia į namą, esantį (duomenys neskelbtini) aplankyti sergančios mamos. D. Ž. teigė, kad sesers neįleidžia į namus vykdydama motinos valią. Apklausta namo (duomenys neskelbtini) savininkė V. K. paaiškino, kad nenori, jog dukra B. Z. ją lankytų. Patikrinimo metu papildomai apklausta B. Z. papildė savo pareiškimą teigdama, kad nuo 2012-12-19 iki 2013-01-11 ji netrukdomai lankė savo motiną V. K., kuri pokalbių metu yra sakiusi, kad neprieštarauja jos apsilankymams ir siūlė neklausyti ką kalba D. Ž.. B. Z. jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. D. Ž. pateikė patikslinimą, kad nesutarimų su seserimi priežastis yra motinos turtas. Sesuo įvairiais būdais jai keršija už tai, kad motina V. K. palikimą užrašė jai, t. y. provokuoja ginčus, o po to rašo tikrovės neatitinkančius pareiškimus policijai ir teismui. B. Z. ignoruoja motinos V. K. valią nebendrauti su ja. Institucija priėmusi nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną konstatavo, jog iš surinktos medžiagos darytina išvada, kad D. Ž., neįleisdama pareiškėjos į motinai nuosavybės teisę priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad buvo savivaliaujama pateikta nebuvo.

Teismo posėdyje B. Z. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad ji galvoja apie savo motiną. D. Ž. savo mamos neprižiūrėjo. Ji pati (B. Z.) prižiūrėjo mamą pilnai, maudydavo ją, nes namas be patogumų, o kaip dabar prižiūrima mama, ji neįsivaizduoja. Prašo panaikinti nutarimą.

Teismo posėdžio metu B. Z. įgaliota atstovė L. M. prašė skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti. Nurodė, jog 2013-01-15 įvykio aplinkybių aiškinimas atliktas neišsamiai, netinkamai ir šališkai. Akcentavo, jog močiutė V. K. savo iniciatyva ir noru be D. Ž. daromo psichologinio spaudimo niekada nepasakytų, kad nenori su visais artimaisiais bendrauti ir jų matyti, juo labiau nepasirašyti D. Ž. rašomų pareiškimų policijos įstaigai dėl neva blogo visų artimųjų elgesio močiutės atžvilgiu. V. K. yra šalių motina, jos (L. M.) močiutė, o B. Z. ir D. Ž. - seserys. Tarp šalių konfliktas vyksta dėl to, kad D. Ž. neįleidžia visų artimųjų, aplankyti močiutės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ir priklauso V. K.. Nurodo, jog dukros name gyveno kartu nuo namo pastatymo, o vėliau, 1976 m., B. Z., gavusi butą Savanorių pr., iš namo išsikėlė. D. Ž. nuo 1984 m. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), o ji pati ir motina B. Z. yra deklaravusios kitą gyvenamąją vietą. Mano, jog D. Ž. savavaldžiauja neįleisdama artimųjų giminaičių pas V. K., nors visą gyvenimą visi bendravo su močiute. V. K. nepripažinta neveiksnia, tačiau jai yra paskirtas rūpinimasis. V. K. šiuo metu neturi kito pasirinkimo elgtis kitaip, nes yra psichologiškai ir fiziškai priklausoma nuo D. Ž.. Visais atvejais, B. Z. ir artimieji, kreipėsi į policiją dėl galimybės bendrauti ir lankyti močiutę, o ne dėl turto ir kitų išskaičiavimų nei teigia D. Ž.. Konfliktus kelia tik pati D. Ž., o kuomet tyrėjai būtų kompetetingai pasielgę apklausdami močiutę, nuo pirmo neįleidimo aplankyti močiutę ir būtų išaiškinę D. Ž., kad ji neturi teisės manipuliuoti močiute ir neleisti artimųjų močiutės lankyti, nebūtų įvykęs nei vienas teismo procesas. Pažymėjo, jog 2013-01-15, kuomet jos motina (B. Z.) nebuvo įleista aplankyti V. K., D. Ž. neįleidimą motyvavo teismo sprendimu, kuriuo neva šiai yra uždrausta lankytis pas močiutę, tačiau toks dokumentas pateiktas nebuvo. Apie testamento pakeitimą jai nieko nėra žinoma, o turtas buvo padalintas1984 m.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė G. M. paaiškino, kad pagal gautus šalių pareiškimus, ji kartu su kolega V. S. bendravo su V. K., kuri buvo apklausiama 2 kartus, jos gyvenamojoje vietoje. V. K. bendravimo metu buvo veiksni. Be to, atvykusiems pareigūnams pagal iškvietimus, močiutė V. K. pasakė ko ji nori ir tai pareigūnai užfiksavo savo tarnybiniuose pranešimuose. Pirmą kartą lankantis pas V. K., kuomet atvyko nieko neįspėję, dalyvavaujant D. Ž., apklausiama močiutė, nurodė, kad turi dukras, o paklausus ar ši nori, kad būtų lankoma artimųjų, pasakė, kad ne, ir ne dėl to, kad dukros blogos, o dėl konfliktų, kurie kelia V. K. stresą. Tiek vienoje, tiek ir kitoje apklausoje V. K. pasakė, kad nenori, jog ją lankytų dukros. Po anūkių apsilankymo, antrą kartą apklausta V. K. dalyvaujant tik pareigūnams, pasakė, kad šios ateina ir kelia triukšmą, nurodė, jog “nelankė anksčiau, nereikia ir dabar”. Lankymosi metu buvo nustatyta, kad name gyvenimo sąlygos normalios, V. K. tvarkinga, sušukuota, kambarys šiltas ir tvarkingas, kambaryje jokio nemalonaus kvapo nebuvo. Dėl turtinių klausimų pareigūnai nesiaiškino, teismo apribojimo D. Ž. nepateikė. Dėl 2012-10-01 konflikto, kurio metu pagal pateiktą specialisto išvadą D. Ž. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismo posėdžio metu apklausta D. Ž. paaiškino, kad B. Z. neįvardino tikrosios priežasties, dėl ko tai vyksta. Pati B. Z., prieš šiuos įvykius slėpė, kad pasidarė raktus nuo namų, kad pasisavino visus mamos dokumentus, kad su mama nesiskaitė ir mamą norėjo išvežti į globą. Mamos testamentas kam užrašytas, ji nežino, nežino ir kam namas yra užrašytas. Teismo apribojimo, kuriuo būtų draudžiama B. Z. eiti į namą, ji neturi. Pati mama (V. K.) nenori, kad pas ją eitų ir lankytų B. Z., nes per ją nėra ramybės, o mama nori ramybės. B. Z. kelia triukšmus, nes atvykusi su savo dukrom ir dukterėčia, panaudojo smurtą jos atžvilgiu, kuri tuo metu gynė mamą. Jos reikalavo turto. Kadangi ji prižiūri mamą ir jai padeda, todėl turi ir šios įgaliojimą imti pinigus. Namas, kuriame ji gyvena su mama yra be patogumų. Mama nenori matyti nei dukrų, nei anūkų. Kadangi ji su mama visa laiką gyvena ir bendrauja, kartu sprendė ir problemas, todėl ir mamą prižiūri pagal jos valią, dėl visko su mama sutarė ir ši jai jokių pretenzijų neturėjo. 2012-10-01 prieš ją buvo panaudotas smurtas ir dėl to įvykio yra pradėtas tyrimas. Prašo atmesti skundą.

Teisme apklaustas V. S., Vilniaus miesto 2 PK tyrėjas, paaiškino, kad pažįsta B. Z. ir D. Ž., nes jam teko tirti šeimos konfliktus, kaip apylinkės inspektoriui. Šeimos konfliktai jam tapo žinomi nuo 2012 m. liepos mėn., kuomet D. Ž. kreipėsi kaltindama seserį B. Z. paėmus jų motinos V. K. dokumentus. Vėliau šie dokumentai atsirado, dėl namo dokumentų aplinkybės jam nežinomos, tačiau šalių konfliktas neišsisprendė. Vėliau buvo gauti skundai, nurodant, jog D. Ž. neįleidžia kitos sesers B. Z.. Aiškinanatis aplinkybes, apklausus pačią V. K., paaiškėjo, kad pati močiutė nebenori, kad ją lankytų giminės, gyvenentys atskirai, ir ne todėl, kad jų nemyli, tačiau nenori matyti, tik todėl, kad negirdėtų tų konfliktų, nori ramybės ir tai yra nufilmuota. V. K. buvo apklausta su policijos psichologu. Tiriant, ar V. K. nėra įtakojama kitų asmenų, ar gali atsakyti už savo veiksmus, buvo gauta pažyma, kad močiutė yra adekvati ir savo valią išreiškė pati, niekeno neįtakojama, t.y. ji pati išreiškė savo valią, kad jos nelankytų kitos dukros, anūkės, todėl D. Ž. ir neįleidžia nurodytų šeimos narių. Močiutė (V. K.) buvo apklausiama, kuomet niekas iš artimųjų nedalyvavo. Apklausiant V. K., jis, kaip pareigūnas, bandė išsiaiškinti ar močiutė nėra įbauginta, ar nėra įtakojama. Tokių išvadų daryti pagrindo nebuvo, nes V. K. pasakė, kad nori gyventi su dukra, su kuria dabar gyvena, kad ją rūpinamasi pakankamai, kad ji visko turi ir kitų giminių matyti nenori, todėl, kad jai neduoda ramybės. Lankymosi metu močiutė buvo prižiūrima, kambarys suremontuotas, šiltas, pakurentas, maistu ji parūpinta, aprengta, blogo kvapo nebuvo. Ji silpna dėl sveikatos, tačiau pati atsisėda, pasirašo, girdi, supranta, šneka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007). Asmenys civilinėmis teisėmis, laisvai naudojasi savo nuožiūra, tačiau įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos nustatyta tvarka gali būti apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2-3dalys, 1.138 straipsnis).

Išnagrinėjus administracinės bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus teisme, neginčytinai nustatyta, kad V. K. yra gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), savininkė. Iš byloje esančio B. Z. pareiškimo matyti (b.l.12), kad ji 2013-01-15 eilinį kartą be jokios priežasties nebuvo įleista į namus pas mamą V. K.. Iš BPC įvykio atskaitos (b.l. 10), bei policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-01-15 apie 10.16 val., pagal gautą D. Ž. pranešimą, į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės pareigūnams A. Š. ir A. D., B. Z. paaiškino, kad sesuo D. Ž. jos neleidžia į namą, esantį (duomenys neskelbtini) aplankyti sergančios mamos. Pabendravus su D. Ž., ši paaiškino, kad sesers neįleidžia į namus motinos noru. Paklausus V. K. ar ji tikrai nenori, kad jos aplankyti ateitų dukra B. Z., ji atsakė, kad nenori, kad ji ateitų (b.l. 11). Pareiškėja tvirtindama, kad policijos pareigūnai neišsamiai atliko tyrimą, nurodo, kad kelis kartus, kuomet ji buvo įleista pas motiną, ši prašė ją lankyti dažniau, tuo tarpu į vietą atvykę pareigūnai nenurodė tarnybiniame pranešime kaip jiems V. K. pasakė nenorinti, kad dukra B. Z. ją lankytų. Tokie pareiškėjos argumentai atmestini, jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, siekiant išsiaiškinti tarp šalių kilusį ginčą, bei šalims nurodant skirtingas aplinkybes, šie tiesiogiai apklausė V. K., kuri išreiškė savo valią, nurodydama, jog nenorinti, kad dukra B. Z. ją lankytų. Netikėti tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje nėra nustatyta, kad šie pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisme apklaustų liudytojų tyrėjų V. S. ir G. M. paaiškinimais nustatyta, kad tiriant ankstesnius analogiško turinio pareiškimus, jog D. Ž. neleidžia B. Z. patekti į motinos namus jos aplankyti, pareigūnai bendravo su namo savininke V. K., kuri nurodė, kad nenori, jog ją lankytų giminės gyvenantys atskirai ir ne todėl, kad jų nemyli, tačiau nenori matyti, tik todėl, kad negirdėtų tų konfliktų, nori ramybės. Šiuos pareigūnų paaiškinumus apie V. K. valią, patvirtino ir savo tarnybiniame pranešime į vietą 2013-01-15 atvykę pareigūnai A. Š. ir A. D., tai patvirtinama ir byloje esančia filmuota medžiaga, iš kurios akivaizdu, jog V. K. išreiškė savo valią, kad nenori matyti kitų lankytojų, žino, pažįsta savo dukras, savo anūkes, išvardino vardais ir paminėjo paskutinėje apklausoje, kad nenori jų matyti, bet ne todėl, kad nemyli ar kad jie blogi žmonės, ar kažką daro, o todėl, kad seserys, kuomet susitinka, tarpusavyje pešasi, o močiutė nori ramybės. Taip pat pažymėtina, jog ši V. K. valia yra žinoma ne tik kartu su ja gyvenančiai D. Ž., bet ir B. Z., teismas tokią išvadą daro dėl to, jog teisme nagrinėjant skundą, bei pasiūlius šalims peržiūrėti byloje esantį vaizdo įrašą, abi šalys pareiškė, jog nepageidauja peržiūrėti vaizdo įrašą, o su laikmena yra susipažinę. Nors B. Z. teigia, jog V. K. tokią savo valią išreiškia tik todėl, kad yra garbaus amžiaus ir senatvinio neįgalumo, dėl ko visiškai fiziškai ir psichologiškai priklausoma nuo D. Ž., taip darant psichologinę įtaką, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o teismui, susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais, tokių abejonių taip pat nekilo, todėl nėra pagrindo netikėti ir nesiremti policijos pareigūnų užfiksuotais V. K. paaiškinimais, dėl ko spręstina, kad D. Ž., neįsileisdama pareiškėjos į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų bei duotų paaiškinimų matyti, kad faktiškai V. K. gyvena su savo dukra D. Ž., kuri rūpinasi senyvo amžiaus motina, todėl vykdydama jos valią ir priima su ja susijusius sprendimus, tuo tarpu besąlygiškos išvados, jog į namus B. Z. neįleista piktybiškai, trukdant susitikti su motina, daryti negalima.

Taip pat iš pateikto skundo bei duotų šalių paaiškinimų teisme seka, kad tarp giminaičių yra kilęs ginčas ne tik dėl galimybės matytis su V. K., ją prižiūrėti ir pan., tačiau ir turtinio pobūdžio ginčiai. Teismas pažymi, jog tokie ginčiai turėtų būti išspręsti civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu teismo sprendimais būtų nustatytos galimybės įgyvendinti proceso šalių teises, ir numatytas pareigas užtikrinant šių teisių įgyvendinimą, bei dėl to galimą atsakomybę už jų nevykdymą. Tokių duomenų ginčo šalys teismui nepateikė. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingi privatūs ginčai tarp asmenų, nes Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja G. M. nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai 2013-02-13 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl B. Z. skundas atmestinas, naikinti nutarimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nustatytais faktais, o B. Z. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog aplinkybes fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingas įvykio aplinkybes. Įrodymai byloje surinkti ir užfiksuoti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

Pareiškėjos B. Z. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos G. M. 2013-02-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.