- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- II-378-84/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento atstovei Oksanai Cukanovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal G. J. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2009-08-14 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus (toliau – VKTI Šiaulių departamentas) viršininko nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 137² str. 1 d. 375 litų administracine bauda už tai, kad jis 2009-07-30 patikrinus transporto priemonę „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr.06-174247 neužfiksavo 205 kodo (gabaritiniai žibintai), kuris vertinamas kaip didelis trūkumas, neužfiksavo 505 kodo (ratų tvirtinimas), kuris vertinamas kaip didelis trūkumas, neužfiksavo 212 kodo (valst. Nr. apšvietimas), kuris vertinamas kaip nedidelis trūkumas. Savo veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 27 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda G. J. savo skundu bei paaiškinimais teisme prašė teismo panaikinti VKTI Šiaulių departamento nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Pažeidėjo nuomone, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodoma, kad buvo pažeistas "Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo" 27 p. reikalavimas. Su tuo nesutinka, nes 27 p. numato: "jei kontrolinio tikrinimo metu nustatoma, kad kontrolierius privalomosios apžiūros ar pakartotinės apžiūros metu nepažymėjo, pažymėjo neteisingai ar pažymėjo neegzistuojančius transporto priemonės trūkumus, kontrolieriui taikoma teisės aktais numatyta atsakomybė, o privalomoji ar pakartotinė apžiūra atliekama iš naujo". Visiškai neaišku, kokie reikalavimai buvo pažeisti, nes 27 p. nėra numatyti jokie reikalavimai, kurių jis privalėjo laikytis. Nutarime aiškiai nesuformuluotas padarytas teisės pažeidimas, tai yra veika, už kurią numatyta atsakomybė LR ATPK 137² str. 1 d. normos dispozicijoje. Tokiu būdu suvaržytos jo teisės apsiginti. 2009-07-30 G. J. atliko automobilio techninę apžiūrą, apžiūra pradėta 13¹⁹ val. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 06-174247 G. J. užfiksavo 109 kodą (nėra avarinio ženklo), 404 kodą (netolygiai stabdo galinės ašies ratai), 701 kodą (netvarkinga išmetimo sistema). Kitų trukumų apžiūrint automobilį nenustatė, nes jų nebuvo. Išvadoje nurodė: dideli trūkumai, pakartotinė apžiūra. Užpildžius techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaita), automobilis išvyko iš UAB Šiaulių TAC Kuršėnų TAS teritorijos. Praėjus kuriam laikui į UAB Šiaulių TAC Kuršėnų TAS atvyko VKTI Šiaulių departamento pareigūnai, taip pat atvyko ir automobilis „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas automobilio kontrolinis patikrinimas, jo metu ekspertų užpildytas prie protokolo pridėtas techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) dublikatas, šioje kortelėje nurodytas techninės apžiūros atlikimo laikas įrašytas ranka 13⁵⁰ val., šis laikas nurodytas neteisingai, tai buvo atliekama apie 15 val. Atliekant apžiūrą pareigūnai matyt žinojo apie automobilio trūkumus ir juos fiksavo. Kad nedegė gabaritinis žibintas ir valstybinio numerio viena apšvietimo lemputė, G. J. kontrolinio patikrinimo metu pastebėjo. Apie tai, kad netvarkingas ratų tvirtinimas, buvo informuotas, kai automobilis buvo jau išvykęs. Patikrinti, kada ratų tvirtinimo veržlė išsukta, nebuvo galimybės, nes automobilis išvyko. Dėl apšvietimo – mano, kad išvykus automobiliui iš UAB Šiaulių TAC Kuršėnų TAS teritorijos lemputės galėjo perdegti ar paprasčiausiai nelikti kontakto atliekant kontrolinį patikrinimą, o galbūt ir specialiai išvykus automobiliui iš teritorijos tai padaryta. Dėl rato tvirtinimo veržlės – atliekant pirminę patikrą šio trūkumo nematė, ratas buvo su veržle arba ant rato buvo uždėtas rato gaubtas ir nesimatė, ar yra veržlė, ratų gaubtai atliekant techninę apžiūrą nėra nuimami. Kontrolinis automobilio tikrinimas buvo atliekamas praėjus daugiau nei valandai po G. J. atlikto tikrinimo, automobiliui išvykus iš įmonės teritorijos. „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 37 p. nurodoma, kad kontrolinis patikrinimas atliekamas įmonės ar stoties teritorijoje sustabdžius automobilį. Tuo tarpu šiuo atveju patikrintas automobilis išvyko iš stoties teritorijos ir po kiek laiko sugrįžo kartu su pareigūnais. Pareigūnai naudojo automobilį „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valdytojai D. B., kuri dirba VKTI Šiaulių departamento paslaugų administravimo skyriuje vyresniąja specialiste. Pareigūnai specialiai paruošė ir pateikė techniškai netvarkingą automobilį. VKTI Šiaulių departamento pareigūnai iš esmės kūrė savotišką administracinį teisės pažeidimą imituojantį elgesio modelį. Techninei apžiūrai tam tikslui net buvo specialiai paruošta ir panaudota transporto priemonė, kuri šioje administracinėje byloje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektas (dalykas). Šiuo atveju pareigūnai specialiai paruošė apžiūrai techniškai netvarkingą automobilį su paslėptais ar sunkiai pastebimais trūkumais, arba tuos trūkumus koregavo, todėl šie įrodymai negali būti laikomi leistinais įrodymais. Prašė objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus bei panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, nes jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o įrodymai byloje surinkti neleistinomis priemonėmis, naudojant pareigūnų paruoštą transporto priemonę.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2005-04-13 nutarimo Nr. 403 „Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių“ 4 p. nurodoma, jog keleivių ir krovinių transporto priemonių kontrolę pagal savo funkcijas turi teisę atlikti ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Pareigūnai turi teisę stabdyti mašiną kelyje ir patikrinti jos techninę būklę. Taisyklių 6.2 p. – įtarę, kad transporto priemonė gali kelti pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ar aplinkai, pareigūnai ją gali siųsti į artimiausią valstybinės techninės apžiūros įmonę privalomam patikrinimui, jeigu kontrolės vietoje neįmanoma tinkamai patikrinti. Baigėsi Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojos D. B. mašinos techninės apžiūros galiojimo laikas, ji paprašė bendradarbio, kad jis ją atliktų. R. R. galėjo nuvykti į bet kokią techninių apžiūrų stotį ir jis pasirinko Kuršėnų techninių apžiūrų stotį, R. R. yra ūkvedys. Transporto inspekcijos pareigūnai vykdė kontrolierių funkcijas, į kurias įeina tikrinti techninių apžiūrų stočių darbuotojų darbą. Kad VKTI Šiaulių departamento darbuotojos mašina po apžiūros buvo patikrinta Kuršėnuose pakartotinai transporto inspekcijos pareigūnų, buvo sutapimas. Apžiūrų kortelėje yra parašyta mašinos rida, tad ji nenuvažiavo nei kilometro, kai antrą kartą atvyko į techninių apžiūrų centrą. Mano, kad tie trūkumai negalėjo atsirasti per tokį trumpą laiką, jie iš karto nebuvo nustatyti. ATP protokole aiškiai išdėstyti pažeidimai ir kas nebuvo padaryta. Prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda - naikintina, o administracinė byla nutrauktina.
G. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už techninių apžiūrų centrų, atliekančių kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes, veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymą, tai yra padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 137² str. 1 d. Kaip matyti, LR ATPK 137² str. yra blanketinė norma ir kad administracinė atsakomybė atsiranda už techninių apžiūrų centrų, atliekančių kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes, veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymą. G. J. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 27 p. reikalavimus, tai yra „jei kontrolinio tikrinimo metu nustatoma, kad kontrolierius privalomosios apžiūros ar pakartotinės apžiūros metu nepažymėjo, pažymėjo neteisingai ar pažymėjo neegzistuojančius transporto priemonės trūkumus, kontrolieriui taikoma teisės aktų numatyta atsakomybė, o privalomosios ar pakartotinės apžiūros rezultatai anuliuojami, išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) paimama ir nuo valstybinio numerio ženklų nuimami ženklai-lipdukai. Transporto priemonė tikrinama iš naujo“. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-30 buvo atliktas transporto priemonės „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kontrolierius G. J., dirbantis Šiaulių TAC Kuršėnų TAS, neįvertino 205 kodo (gabaritiniai žibintai) trūkumo, kuris vertinamas kaip didelis trūkumas, 505 kodo ( ratų tvirtinimas) trūkumo, kuris vertinamas kaip didelis trūkumas, neįvertino 212 kodo (valst. Nr. apšvietimas) trūkumo, kuris vertinamas kaip nedidelis trūkumas, ir to neužfiksavo techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 06-174247 (b.l. 16), tai yra būdamas kontrolieriumi ir turėdamas pareigą privalomosios apžiūros metu tinkamai fiksuoti transporto priemonės trūkumus, jų nepažymėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. J. veika iš esmės atitinka LR ATPK 137² str. 1 d. dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų matyti, kad automobilis po G. J. atliktos techninės apžiūros buvo tikrinamas ne iš karto, jis buvo išvažiavęs iš valstybinės techninės apžiūros įmonės (Šiaulių TAC Kuršėnų TAS) teritorijos (tai patvirtina liudytojų parodymai duoti teismo posėdžio metu (b.l. 28, 52). Techninių apžiūrų rezultatai nesutapo, tai yra pakartotinio automobilio techninio patikrinimo metu buvo fiksuoti trūkumai, kurie nebuvo pažymėti pirminės automobilio techninės apžiūros metu (b.l. 16). Techninių apžiūrų metu buvo naudojamas VKTI Šiaulių departamento darbuotojos D. B. automobilis „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11), šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų bei pačios D. B. parodymai. Kaip matyti iš liudytojo A. Š. parodymų teismo posėdžio metu, jis būdamas VKTI Šiaulių departamento direktoriaus pavaduotoju, žinodamas, jog baigiasi jų įstaigos darbuotojos D. B. automobilio techninės apžiūros galiojimo laikas, liepė ūkvedžiui R. R. nuvaryti jį atlikti patikrą į Šiaulių TAC Kuršėnų TAS, vėliau A. Š. skambino telefonu ir tikrino, kada R. R. vairuojamam automobiliui bus atliekama techninė apžiūra (b.l. 51-52). Liudytojai R. A., A. P. nurodė, kad minėtas automobilis „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo už Šiaulių TAC Kuršėnų TAS teritorijos ribų ir laukė sustojęs pakelėje (b.l. 28). Liudytojas A. Š. taip pat parodė, jog už D. B. automobiliui atliktą kontrolinę techninę apžiūrą pinigus sumokėjo R. R., kuriuos jam išvažiuojant į Kuršėnus padavė jis, kai R. R. parvežė mokėjimo kvitą, vykdant avansinę apskaitą jis kvitą pateikė inspekcijai, todėl sumokėta pinigų suma buvo grąžinta (b.l. 52). Iš šių nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamuoju atveju VKTI Šiaulių departamento pareigūnų iš esmės buvo kuriamas savotiškas administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis. Baudžiamojoje teisėje ir baudžiamosiose bylose yra taikomas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis. Operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d. yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – tai sankcionuoti, nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis yra taikomas retai, tik ypatingais atvejais, tikslu ištirti sunkius ar sudėtingus nusikaltimus. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymo. LR Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarimu, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konstatuoja, kad „provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad pažeidžiama Konvencijos 6 str. 1 d., jeigu operatyvinė veikla pradedama prieš asmenį, kuris tyrėjams iki tol apskritai nebuvo žinomas“. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad „nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti“. Visi anksčiau paminėti principai ir reikalavimai yra skirti tiesiogiai taikyti baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų tyrimo, tačiau, taikant teisės analogiją, šie principai tinka ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. LR Konstitucinis Teismas savo 2000-12-06 nutarime yra konstatavęs, jog „konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).“ Administracinėse bylose administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis apskritai nėra numatytas ir nėra galimas. Įrodymų leistinumo principas administracinėse bylose nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus nėra liberalesnis nei baudžiamosiose bylose. Konkrečiu nagrinėjamuoju atveju, teismo nuomone, pareigūnų specialiai pasiųstas techniškai netvarkingas automobilis su paslėptais ar sunkiai pastebimais sugadinimais šioje administracinėje byloje negali būti laikomas leistinu įrodymu. Pats G. J., atlikęs techninę apžiūrą ir nustatęs tam tikrus pažeidimus bei pažymėjęs juos techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) kaip „didelius“ trūkumus, skyrė automobilio vairuotojui pakartotinę techninę apžiūrą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog byloje tinkamai ir leistina forma nesurinkta pakankamai įrodymų, kad G. J. savo veiksmais būtų padaręs konkretų ir aiškų administracinį teisės pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 137² str. 1 d. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei yra pagrindas ją panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 2 p.,
nutarė:
G. J. skundą tenkinti. G. J. 2009-08-14 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininko nutarimu pagal LR ATPK 137² str. 1 d. paskirtą nuobaudą – 375 litų administracinę baudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.