Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Gerybos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiui, būdamas nesuimtas pasislėpė iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo teismo sprendimą vykdančių pareigūnų, taip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki tol, kol 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sulaikytas Arijoje ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. perduotas į Lietuvos Respubliką pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. išduotą Europos arešto orderį (bylos Nr. ESI-36-616/2014).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. K. padarytą veiką yra numatyta BK 242 straipsnyje.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. spalio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas jam paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo laiku jam buvo lūžusi kairioji ranka ir reikėjo atlikti operaciją. Sužinojęs, kad Airijos kalėjime yra nemokamai atliekamos operacijos, išvyko į Airiją ir ten padarė tyčinę vagystę, kad jį sulaikytų policijos pareigūnai. Airijoje buvo nubaustas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam buvo atlikta rankos operacija. Pagal Europos arešto orderį buvo išvežtas į Lietuvą (82 b. l.).

V. K. kaltė padarius BK 242 straipsnyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu pradėti paieškos bylą (55 b. l.);

2014 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl nuteistojo V. K. paieškos paskelbimo, nes V. K. nerastas gyvenamojoje vietoje (56 b. l.);

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL pranešimais (7, 8, 9, 10, 11, 12, 57 b. l.);

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu (36–39 b. l.), teisiamojo posėdžio protokolu (30–34 b. l.) ir pakvitavimu, kad V. K. gavo nuosprendžio kopiją (35 b. l.);

Šiaulių apygardos teisėjos E. M. 2014 m. gruodžio 22 d. V. K. išduotu Europos arešto orderiu (bylos Nr. ESI-36-616/2014) (60–65 b. l.);

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leisti vykdyti V. K. baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnį, dėl kurio jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį (75–76 b. l.).

BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Veikos pagal BK 242 straipsnį kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Pats vengimo terminas nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. K. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, bylos aplinkybės yra aiškios, V. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti procesą baigti baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. lapkričio 13 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl prokuroro siūlomos bausmės ir jos dydžio V. K. nepasisakė (83–85 b. l.).

Skiriant bausmę V. K. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę – teistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, daug kartų baustas administracine tvarka (44–50 b. l.).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 242 straipsnyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. K., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam V. K. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirti jam 10 MGL (BBD) – 376,60 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 7 MGL (BBD) – 263,62 € (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 62 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti visą 2014 m. spalio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms su 7 MGL (BBD) – 263,62 (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 62 ct) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Išaiškinti V. K., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. K..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.