Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-675-1037/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-675-1037/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34485-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
J. R.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-675-1037/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34485-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.4.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,kaltinamajam J. R.,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.50 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,95 promilių girtumas), tarp jo ir jo gyvenimo partnerio A. S. kilusio konflikto metu, tyčia mesdamas į jį stiklinę ir pataikydamas jam į kaktą bei tuo padarydamas jam lanko formos žaizdą ir keturias mažesnes žaizdas kaktos srityje, nežymiai sužalojo A. S.

Kaltinamasis J. R. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad nelabai viską pamena. Pasak kaltinamojo, viskas vyko tą dieną, kaip ir nurodė prokurorė. Kaip nurodė kaltinamasis, iš pradžių su partneriu konfliktavo žodžiu, paskui sukilo agresija ir toliau jis nepamena kaip viskas vyko, nes buvo gerokai išgėręs. Kaip nurodė kaltinamasis, jis neneigia, kad taip galėjo padaryti, nes daugiau ten nieko nebuvo, tik jis, nukentėjusysis ir kaimynė B. Pasak kaltinamojo jis su nukentėjusiuoju kartu gyvena kaip partneriai – homoseksualūs asmenys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. jo namuose vyko išgertuvės, kurių metu jis, jo sugyventinis J. R. ir jų kaimynė B. vartojo alkoholį. Jis ir J. R. buvo neblaivūs. Jiems sėdint prie stalo, J., nieko nesakęs, paėmė savo stiklinę ir ją metė jam į kaktą. Jam iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvyko policija ir greitoji pagalba, jis buvo išgabentas į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jam buvo susiūta kakta. Dėl suduoto smūgio, jis juto fizinį skausmą. Šiuo metu jis savo sugyventiniui pretenzijų neturi, yra jam atleidęs, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 24-25).

Iš liudytojos B. P. matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, vakare, tikslios datos nepamena, ji svečiavosi pas A. ir J. Šie vartojo alkoholį ir buvo labai girti. Jai atėjus, jie pradėjo ginčytis. Konflikto metu J. paėmė nuo stalo stiklinę ir apipylė A. stiklinėje buvusiu skysčiu. Tada stiklinę padėjo ant stalo. Po to jis vėl iškart paėmė stiklinę, metė ją ir pataikė A. į kaktą. A. rankomis užsiėmė už kaktos ir išbėgo iš kambario į bendro naudojimo koridorių. Tada ji išėjo į savo namus (b. l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. G 1508/2019 (03) nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir jų padarymas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui (b. l. 65).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. R. tyčia mesdamas stiklinę ir pataikydamas su ja į kaktą savo gyvenimo draugui padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinimas buvo pareikštas ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas su tokia prokuroro kvalifikacija nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Taigi, LR BK 140 straipsnio 2 dalį įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. BK 248 straipsnyje numatyta, kas yra šeimos nariai. Šioje teisės normoje nurodoma, kad be sutuoktinio šeimos nariu pripažįstamas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatydamas kvalifikuotą sudėtį dėl fizinio skausmo sukėlimo siekė apginti artimą ryšį, kuris susiklosto tarp asmenų ir yra grindžiamas vienas kito supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba. Toks ryšis gali susiklostyti ne vien tik sudarius santuoką, bet ir savanoriškai prisiimant vienas kito atžvilgiu įsipareigojimus grįstus atitinkamomis vertybėmis. Sprendžiant, ar asmenys gyvena kartu neįregistravę santuokos kaip šeima apibrėžia ne įstatymų sukurtas partnerystės sąvoka kaip teisinė forma, o kartu gyvenančių asmenų santykių turinys.

Tokio pobūdžio vertinimą patvirtina gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nusikaltimą padaręs asmuo prieš kartu gyvenantį asmenį atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Paprastai ši teisės norma taikoma tais atvejais, kai smurtas yra susijęs su smurtu artimoje aplinkoje.

Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį artimą aplinką sudaro asmenys, kuriuos sieja arba praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai. Taip pat artima aplinka pripažįstami asmenys, kurie kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Kaip matyti iš šios teisės normos, joje išskiriamas turinys, o ne forma. Įstatymas neapibrėžia ir lyties asmenų, kurie kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Dėl to, teismo vertinimu, vien tik tai, kad šiuo konkrečiu atveju nusikaltimas padarytas homoseksulioje poroje nekeičia ir neturėtų keisti teisinio vertinimo, nors tai ir reikštų kaltinimo sunkinimą nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu. Pagal Konstitucijos 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogus negali turėti jokių privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmens parodymų, jie gyvena kaip pora, puoselėja vienas kito atžvilgiu artimus emociniu ir fiziniu ryšiu grįstus santykius. Šis jų santykių turinys savo pobūdžiu atitinka tokius santykius, kurie puoselėjami tarp artimų asmenų. Dėl to teismas nepripažindamas tokių santykių net ir baudžiamojoje justicijoje diskriminuotų asmenis lyties, įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Toks teisingumo vykdymas nebūtų susijęs su asmenų lygybe prieš įstatymą, priešingai jis būtų diskriminacinis ir neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų esminių principų, kurie gina prigimtines žmogaus teises ir laisves.

Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau šie pažeidimai nėra susiję su smurtu. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Viešųjų darbų bausmės minimalus dydis yra vienas mėnuo, o maksimalus 1 metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo J. R. veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad asmuo ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdaus gailesčio teismas neįžvelgė. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl to kaltinamajam skiriama šiek tiek didesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį išdirbti po 30 valandų per mėnesį.

Kaltinamasis J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuo 00 val. 10 min. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 16 val. 47 min. (b. l. 105; 110). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas vieną dieną, kuri prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 47–48), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 62,74 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. S. palikti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti po 30 valandų per mėnesį.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti po 30 valandų per mėnesį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiną vienos dienos sulaikymą, kuris prilyginamas šešioms viešųjų darbų valandoms.

Stiklo šukes saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą (Nr. 0003851) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. S. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo J. R. 62,74 Eur civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Teisėjas Tomas Pukšmys