Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. rugsėjo 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 14 d., apie 07.35 val., Radviliškio rajone, Skėmių kaime, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje viršijo leistiną greitį 46 km/h (esant leistinam maksimaliam greičiui 50 km/h, važiavo 96 km/h greičiu).

Institucijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą A. K. nubaustas 700 litų bauda.

A. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje važiavo automobilių kolonoje antras, todėl vien dėl šios priežasties kelia abejonių skundžiamo nutarimo išvados apie viršytą greitį, kadangi pirmasis automobilis policijos pareigūnų nebuvo stabdomas. Be to, pareiškėjui kilo abejonės, ar greičio matavimo prietaisas pagal savo technines galimybes galėjo nustatyti nuvažiuojančio automobilio greitį ir ar tokiu būdu negalėjo būti pateikti kito pažeidėjo duomenys, kadangi šiame prietaise nefiksuojami pažeidimo padaryme dalyvavusios transporto priemonės techninės ir kitos charakteristikos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo.

Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų – liudytojų E. B. ir R. B. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas, pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį gyvenvietėje ir važiuodamas 96 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimą, pagal kurį gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Pareiškėjo skundo argumentai, jog policijos pareigūnai galėjo išmatuoti ne jo, bet kito automobilio greitį, kad greičio matavimo prietaiso techninės galimybės neleidžia tinkamai identifikuoti pažeidimą padariusį asmenį laikytini nepagrįstais. Pareiškėjo argumentai grindžiami ne leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o prielaidomis ir spėlionėmis. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“, Nr. 0802054, yra techniškai tvarkingas, pagal techninę charakteristiką juo galima naudotis matuojant tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, greičio matavimo diapazonas nuo 20 iki 250 km/h, o maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m.. Policijos pareigūnai, nustatę pažeidimą, darbui su nurodytu matavimo prietaisu tinkamai instruktuoti, todėl abejoti parodymų tikslumu nėra pagrindo. Pažeidimas nustatytas vykdant policijos pareigūnams savo tiesiogines pareigas ir nenustačius aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų nešališkumu ar objektyvumu, todėl atmesti liudytojų E. B. bei R. B. parodymus ir jais netikėti nėra jokio pagrindo (ATPK 257 str.). Pareiškėjo liudytojų E. N., R. A. ir A. Z. parodymai paties pažeidimo fakto nepaneigia ir aukščiau aptartiems įrodymams neprieštarauja. Be to, liudytojai važiavo kitu automobiliu, pareiškėjas važiavo jiems iš paskos, greitis buvo matuojamas nuvažiuojančios transporto priemonės, todėl jų parodymai tiesioginės reikšmės pažeidimo nustatymui neturi. Aptartų aplinkybių pagrindu laikė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų bei norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, reikalavimų ir tinkamai įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei A. K. asmenybę. Pareiškėjo kaltė įrodyta leistinais įrodymais, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 str.).

III.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsakė į pareiškėjo klausimus, kokioje tiksliai vietoje, kokiu laiku ir ar tikrai to automobilio greitis buvo užfiksuotas. Teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų – pareigūnų – prieštaringais liudijimais, o ne pareiškėjui naudingais įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais. Nemotyvavo, ką bendro turi pareiškėjo asmenybė su nagrinėjama byla. Nurodo, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu jis iškart nesutiko. Jis greičio neviršijo ir gyvenvietėje policijos stabdomas nebuvo. Prie policijos automobilio nieko nebuvo, t. y. niekas nematavo greičio. Tai patvirtino ir liudytojai E. N., R. A.. Automobilius, kurių grupėje apeliantas važiavo, policijos automobilis pasivijo už mažiausiai dviejų kilometrų nuo tariamos įvykio vietos. Pareigūnų aiškinimuose apie įvykį trūksta logikos, jų parodymai prieštaringi. Remiasi ATPK 248, 252, 257 straipsnių bei 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nurodo, kad pareiškėjo liudytojų parodymai nepatvirtino ir nepaneigė buvus KET pažeidimą, nes liudytojai atsakė tik į jiems užduotus klausimus. Kai kuriose anksčiau nagrinėtose bylose pareiškėjas yra pareiškęs nepasitikėjimą teisėju Gintautu Koriaginu, todėl kyla įtarimas, kad teisėjas priėmė sprendimą vadovaudamasis asmeniniu nusistatymu. Prideda nagrinėjamo įvykio vietovės žemėlapį ir kosminę nuotrauką su paaiškinimais bei prašo teismą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl pateikto žemėlapio ir kosminės nuotraukos tikrumo. Nurodo, kad teismo posėdyje pateiktuose patrulių parodymuose ir tarnybiniame E. B. 2008 m. rugsėjo 14 d. pranešime yra įvykio aprašymo prieštaravimų. Liudininkas R. B. patvirtino, kad buvo grupė iš dviejų automobilių, judėjusių viena kryptimi, o E. B. nurodė, kad kitų pravažiuojančių automobilių nebuvo. E. B. teigia, kad stovėjo su patruliniu automobiliu Skėmių kaimo pagrindinėje sankryžoje, nuo Šeduvos pusės kelią užstojo mokyklos pastatas, o iš R. B. pasisakymo matosi, kad niekas netrukdė matuoti greičio. Mažai tikėtina, kad patruliai tarnybiniu automobiliu ir įjungtais švyturėliais vijosi apeliantą per visą gyvenvietę. Liudytojas E. N. parodė, kad patrulinis automobilis stovėjo maždaug nuo miestelio vidurio labiau į miestelio galą (į Kėdainių pusę). Labiau tikėtina, kad būtent nuo ten patruliai pradėjo važiuoti link automobilių kolonos, o ne nuo sankryžos, nes ji yra priešingam gyvenvietės gale (į Šeduvos pusę). Pažymi, jog niekas negali paneigti, kad buvo parodytas užfiksuotas kito automobilio greitis, nes jeigu greičio matuoklio atmintyje yra anksčiau užfiksuotų duomenų, nuspaudus operatyvinio valdymo centrinį mygtuką juos galima iškelti į displėjų (Greičio matuoklio instrukcijos 14 p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 800 Lt, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo 600 iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), policijos pareigūno E. B. 2008 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. B. bei R. B. duotais parodymais (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolas (b. l. 62?64), Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas (b. l. 65?67)).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos, apeliantas jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pareigūnų naudotu matavimo prietaisu buvo užfiksuotas ne jo automobilio greitis, o pirmosios instancijos teismas kitokios išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. pasirėmęs tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais.

Nagrinėjamu bylos aspektu pasakytina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais policijos pareigūnus (betarpiškai stebėję pažeidimą asmenys), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, byloje nenustatyta, tokių nenurodė ir apeliantas, todėl tokie parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką.

Iš byloje esančio greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ techninio aprašymo ir naudojimosi instrukcijos (b. l. 22?39) matyti, jog ginčo atveju naudotu prietaisu „Berkut R“ galima matuoti greitį tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių, grafiniame displėjuje fiksuojamas laikas ir greitis, leidžiama paklaida ± 1 km (kas šiuo atveju veikos kvalifikacijos nekeičia). Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančios KET pažeidimų suvestinės (b. l. 12?16) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra ne kartą baustas už greičio viršijimą, taigi greičio matavimo prietaisų charakteristikos jam turėjo būti gerai žinomos.

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl apelianto teiginių, inter alia jo išreikštų abejonių, jog jo vairuotos transporto priemonės greitis buvo pamatuotas netinkamai, joje buvo pasisakyta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog liudytojai E. N., R. A. ir A. Z. važiavo kitu automobiliu, o pareiškėjas jiems iš paskos, pareigūnai matavo nuvažiuojančio automobilio greitį, todėl jų parodymai tiesioginės reikšmės pažeidimo nustatymui neturi.

Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto teiginys, jog buvo išmatuotas ne jo vairuotos transporto priemonės greitis, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, ir laikosi nuomonės, kad apeliantas tokiu būdu siekia išvengti administracinės atsakomybės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai grindžiami ne leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o prielaidomis ir spėlionėmis.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas buvo nešališkas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, yra prieš jį nusiteikęs, tokių teiginių nepatvirtina ir nutartis, kuri priimta pirmosios instancijos teismui išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Administracinė nuobauda paskirta teisingai, ji atitinka baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.