- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- AS-556-19-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos ,,Autospastogė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos ,,Autospastogė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos ,,Autospastogė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacija ,,Autospastogė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2 punkte esantį įrašą ir 4.7. punktą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2. ir 4.7. punktus aiškiai pažeistos metalinių garažų bendrijų narių konstitucinės teisės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos „Autopastogė“ skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 str. 2 d. 1 p., 110 str., 111 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklės, kurias įpareigoti pakeisti prašo pareiškėjas, laikytinos norminiu teisės aktu, todėl byloje kilęs ginčas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjimo ypatumai numatyti ABTĮ šešioliktame skirsnyje. Vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, t. y. asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalimi, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi skunde keliami reikalavimai tik dėl įpareigojimo iš dalies panaikinti ir pakeisti Valstybinės žemės nuomos taisyklių atitinkamas punktus, pareiškėjas nereiškia jokio kito reikalavimo, susijusio su jo pažeistomis teisėmis, skundas laikytinas abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą apibrėžtą asmenų, turinčių teisę su abstrakčiu prašymu kreiptis į administracinį teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, todėl Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos „Autopastogė“ skundas negali būti priimtas nagrinėti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Asociacijos „Autopastogė“ įstatų 2.1. punkte - asociacijos tikslai - pasakyta, kad asociacija privalo ginti metalinių garažų bendrijų interesus valstybinio ir miesto savivaldybės valdymo institucijose bei teismuose.
2. Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacija „Autopastogė“, gindama visų Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų, jų narių pažeistas teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasi Konstitucijos 6 straipsniu bei ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, prašymu kreipėsi į teismą.
3. Pareiškėjas prašyme pakankamai aiškiai nurodė, kokiu būdu yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra civilinė byla dėl tų pačių teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kada iš 13-tosios metalinių garažų bendrijos prašoma išreikalauti 4 procentus valstybinės žemės nuomos mokesčių. Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasakyta, kad pažeistos teisės turi būti atkurtos į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
4. Teismui suteikta teisė, esant reikalui, pačiam patikslinti pareiškėjo prašymą arba pasiūlyti tai padaryti pačiam pareiškėjui, o ne atsisakyti priimti prašymą ištyrimui. Taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad nepatenka į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą asmenų ratą. Konstitucija nenumato išimčių dėl kreipimosi į teismą ginant savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2 punkte esantį įrašą ir 4.7. punktą. Taigi ginčas byloje iš esmės kilęs dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių teisėtumo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnis pateikia norminio akto sąvoką (norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei – 2 straipsnio 13 dalis).
Pareiškėjo skundžiamas teisės aktas akivaizdžiai patenka į norminio teisės akto sąvoką.
Norminių administracinių aktų teisėtumą reglamentuoja specialios teisės normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnis), kuriomis būtina vadovautis sprendžiant klausimą dėl norminio teisės akto panaikinimo. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (ABTĮ 92, 110, 111, 112, 116 straipsniai).
Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnis) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis teisės aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas šiame skunde išdėstė tik reikalavimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir šiuo skundu neinicijavo ginčo dėl konkrečių savo teisių pažeidimų (skunde nesuformulavo jokių papildomų reikalavimų dėl konkrečių pažeistų savo teisių gynimo).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos ,,Autospastogė“ skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.2 punkte esantį įrašą ir 4.7. punktą.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas su tuo pačiu skundo reikalavimu jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2008 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus miesto metalinių garažų bendrijų asociacijos ,,Autospastogė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.