Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-1536-187/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
2-1536-187/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-000883-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Ieškovas
VšĮ Regioninės ligoninės
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „J.“
Advokatai
Alvydas Krištupas
Civilinė byla Nr. 2-1536-187/2017Proceso Nr. 2-47-3-000883-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,dalyvaujant:ieškovo atstovui P. V.,

atsakovės atstovei direktorei A. G. ir advokatui Alvydui Krištupui

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Regioninės ligoninės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „J.“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 tomas b. l. 1-5) prašydama priteisti iš atsakovės 10811,83 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybė (toliau - Savivaldybė) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „J.“ 2011 m. kovo 31 d. sudarė negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartį Nr. NTS-1 (toliau - ir Nuomos sutartis), kuria remiantis Savivaldybė atlygintinai perdavė atsakovei naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-5 (10,21 kv. m.), R-6 (16,47 kv. m.), R-7 (42,17 kv. m.), su dalimi bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais: R-l (31,86 kv. m.), R-3 (2,60 kv. m.), R-4 (2,68 kv. m.), kurių bendras plotas 105,99 kv. m., skirtomis viešojo maitinimo veiklai vykdyti (toliau - ir Patalpos). Nuomojamos patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. 7896-6001-3094 (žymėjimas plane 3D3p), esančiame adresu - Kalno g. 40, Telšiai, kuris panaudos teise priklauso VšĮ Regioninei Telšių ligoninei. Atsakovė siekdama patalpose užtikrinti kokybiškų viešojo maitinimo paslaugų teikimą kreipėsi į ieškovę prašydama leisti prisijungti prie pastate esančių inžinerinių tinklų/sistemų (elektros, karšto ir šalto vandens bei šildymo sistemos) ir jomis naudotis, sudarant sutartį su ieškove dėl šių paslaugų apmokėjimo. 2011 m. rugpjūčio 3 d.

tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 61 (toliau - ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo užtikrinti šalto vandens ir nuotekų šalinimo, elektros energijos, karšto vandens ir patalpų šildymo tiekimą, o atsakovė - apmokėti už suteiktas paslaugas per Sutartyje nustatytą terminą. Sutartimi nustatyta, kad mokestis už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekas, elektros energiją, atsižvelgiant į Patalpose esančių šalto vandens ir elektros energijos kontrolinių skaitiklių parodymus, apskaičiuojamas pagal šalto vandens ir elektros tiekėjų nustatytus įkainius (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Už Patalpų šildymo paslaugas mokestis apskaičiuojamas pagal faktines VšĮ Regioninės Telšių ligoninės naudojamų šildomų patalpų šildymo dujomis išlaidas, kurios proporcingai perskaičiuojamos atsižvelgiant į atsakovės nuomojamų šildomų patalpų procentinę ploto dalį (105,99 kv. m., t.y. 0,73 proc. viso šildomo ligoninės ploto) nuo viso šildomo Ieškovės patalpų ploto (Sutarties 2.3 punktas). Už sunaudotą karštą vandenį apmokama pagal karšto vandens vieno kubinio metro kainą, atsižvelgiant į nuomojamose patalpose esančių karšto vandens kontrolinių skaitiklių parodymus (Sutarties 2.3 punktas). Taip pat susitarta, kad atsakovė pateiktas sąskaitas-faktūras apmokės per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Iš pradžių atsakovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau nuo 2012 m. gegužės mėnesio atsiskaitymai už suteiktas paslaugas sutriko. 2014 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo pateiktas raštas dėl 8609,52 Eur skolos sumokėjimo. Atsakovė pripažino skolą, nurodė, kad sąskaitos - faktūros nebuvo apmokamos dėl sunkios finansinės padėties. Šalys susitarė, kad atsakovė įsiskolinimą grąžins per 24 mėn., t.y. iki 2016 m. balandžio mėnesio. Tačiau ir toliau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko 2016 m. gruodžio 31 d. buvo susidariusi 10368,24 Eur. 2017 m. sausio 10 d. su atsakove buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis per 2017 metus, pagal patvirtintą grafiką. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir 2017 m. vasario 21 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad nuo 2017 m. vasario 28 d. dienos stabdo viešojo maitinimo veiklą Patalpose. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei Susitarimu patvirtintą ir pripažintą 10368,24 Eur skolą, bei 443,59 Eur už 2017 metais sausio ir vasario mėnesį pagal Sutartį suteiktas Paslaugas, viso atsakovė skolinga 10811,83 Eur. Nesutinka su atsakove, kad patalpos buvo nešildomos ir turi būti perskaičiuota skola, nes Patalpos yra šildomo pastato viduje ir iš esmės šildomos, be to atsakovė skolą pripažino pasirašydama 2015 m. gruodžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 27, 2016 m. gruodžio 15 d. tarpusavio suderinimo aktą Nr. 25, 2017 m. sausio 10 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo grafiko patvirtinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti įsiskolinimą už šiltą vandenį ir nuotekas, karštą vandenį bei elektros energiją, likusioje dalyje (dėl mokesčio už šilumos tiekimą) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. kovo 31d. Telšių rajono savivaldybė su atsakove sudarė Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartį, kuria atsakovė išsinuomojo patalpas, kurių bendras plotas 105,99 kv. m., esančias Kalno g. 40, Telšiuose, viešojo maitinimo veiklai. Nuomos terminas - 10 metų. Sutartyje numatyta, kad atsakovė be nuompinigių, kas mėnesį taip pat moka mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. 2011 m. rugpjūčio 3 d., atsakovė su ieškove sudarė Sutartį Nr. 61, kuria buvo sutarta dėl atsiskaitymo už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją, dėl atsiskaitymo už patalpų ir vandens šildymo paslaugas. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad už patalpų šildymo paslaugas apmokama proporcingai naudojamų šildomų patalpų plotui pagal faktines vieno mėnesio išlaidas šildymui. Atsakovės šildomas plotas yra 105,99 kv. m., t.y. 0,73 proc. visų VšĮ Regioninės Telšių ligoninės pastatų šildomo ploto. 2013 m. vasario 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. 61, kuriuo šalys sutarė, kad atsakovės nuomojamose patalpose R1, R5, R6 nėra šildymo įrangos, jos šildomos tik iš dalies (šiluma patenka iš greta esančių patalpų bei patalpos apšyla nuo kavinėje veikiančios įrangos), taip pat sutarta, jog tiekėjo šildomų patalpų plotas yra 72,80 kv. m. 2017 m. sausio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. 61, kuriuo ieškovė įvertinusi atsakovės 2016 m. gruodžio 30 d. rašte nurodytas aplinkybes, jog atsakovės nuomojamose patalpose nėra šildymo įrenginių, o minėtos patalpos šyla nuo patalpų atsakovės maisto gaminimo elektrinių įrenginių, sudarė susitarimą, pagal kurį 2013 m. vasario 1 d. Papildomą susitarimą prie 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. 61, nusprendė laikyti negaliojančiu ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. 61 2.3 punktą išdėstė nauja redakcija: „Už sunaudotą karštą vandenį apmokama pagal karšto vandens skaitliukų parodymus, sunaudoto karšto vandens kiekį padauginus iš karšto vandens vieno kubinio metro kainos. Karšto vandens vieno kubinio metro kaina tvirtinama įstaigos vadovo įsakymu ir gali būti keičiama pasikeitus kuro (gamtinių dujų) kainai. Nauja sutarties 2.3 punkto redakcija taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d. suteiktoms paslaugoms.“ 2017 vasario 28 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl 2011 m. kovo 30 d. Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutarties Nr. NTS-1 nutraukimo tarp Telšių rajono savivaldybės ir atsakovės. Atsakovė nurodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai. Atsakovė sudarydama sutartį nuomojamose patalpose tikėjosi gauti šildymo paslaugą ir už ją mokėti. Atsakovė pateikė prašymą leisti prisijungti prie ieškovės pastate esančių inžinerinių tinklų, elektros, karšto ir šalto vandens bei šildymo sistemos, tačiau prie ieškovės šildymo sistemų nebuvo prisijungta ir šildymo paslaugos negavo. Atsakovė sudarydama sutartį ir prisiimdama įsipareigojimą pagal 2.3 punktą mokėti už šildymo paslaugas, tikėjosi, kad ieškovė vykdys savo įsipareigojimą - suteiks šildymo paslaugą, o ji - už suteiktą paslaugą galės tinkamai atsiskaityti. Kadangi atsakovė nuomos sutarties laikotarpiu šildymo paslaugos negavo, todėl ir neįgijo pareigos už ją sumokėti. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, jog teikė atsakovei šildymo paslaugą, koks šilumos energijos kiekis apšildo atsakovės naudojamas patalpas, nes vartotojai už gaunamą šilumos energiją, privalo mokėti kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio mokestį pagal suvartotą energijos kiekį. Ieškinyje nenurodyta, nuo kokio šaltinio ir kokia dalimi sušyla atsakovės naudojamos patalpos, kadangi atsakovė, nesant įrengtai jos nuomojamose patalpose šildymo sistemai, šildėsi nuo savo pačios naudojamų elektros įrenginių. Ieškovė neatskleidė kokiu būdu atsakovei buvo skaičiuojamas jai tenkantis mokestis už naudojimų patalpų, neva, šildymą. Be to ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei mokestis už šildymą buvo skaičiuojamas nuo 105,99 kv. m., tačiau nuo 2013 m. vasario 1 d. šalys buvo sutarusios, kad atsakovė naudojasi 72,80 kv. m. Kad ieškovė niekada neteikė atsakovei šildymo paslaugų pati pripažino 2013 m. vasario 1 d. ir 2017 m. sausio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytuose papildomuose susitarimuose. Mano, jog nesant duomenų, kad ieškovė tiekė atsakovės nuomojamoms patalpoms šilumos energiją, patalpoje šildymo sistemų visiškai nėra, todėl akivaizdu, jog atsakovės nuomojamoms patalpoms faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už šildymo paslaugas paskaičiuotas nepagrįstai, o visi ankstesni mokėjimai (kurie buvo atlikti nuo sutarties sudarymo dienos) laikytini viršijantys sutartinius įsipareigojimus, yra už sutarties ribų ir atlikti be teisinio pagrindo. Nesutinka su ieškove, kad atsakovė šešis metus nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl patalpų šildymo, priešingai patalpų šildymo klausimas atsakovės buvo nuolat keliamas ir žodžiu ir raštu, tačiau jokių veiksmų šio klausimo išsprendimui nebuvo imamasi.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas P. V. palaikė ieškininius reikalavimus, patikslino ieškinio sumą, nurodydamas, kad prašoma priteisti suma yra 10716,75 Eur ir prašė teismą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad yra sudaryta sutartis, suteiktos paslaugos, pateiktos sąskaitos, kurios atsakovės priimtos ir pasirašytos. Yra skolų suderinimo aktai, kad skola pripažįstama ir bus padengta. Pirmasis papildomas susitarimas prie sutarties buvo dėl šildomo ploto sumažinimo. 2017 m. sausio 10 d. susitarimas buvo taip pat atsakovės prašymu. CK 6.204 straipsnio kontekste, matant, kad yra įsiskolinimas, siekiant, kad išliktų maitinimo paslaugos, buvo susitarta, kad už šildymą nebus imamas mokestis, tačiau tai nėra pripažinimas, kad anksčiau ta paslauga nebuvo tiekta. Susitarimas atgal negalioja, susitarta nuo 2017 m. sausio 1 d.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai direktorė A. G. ir advokatas A. Krištupas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus, kuriais remiantis nesutinka su ieškovės prašoma suma už šildymą.

Liudytoja L. B. paliudijo, kad 2010 m. ji įsteigė UAB „ J.“ ir iki 2016 m. buvo jos savininkė ir akcininkė. 2011 m. laimėjus konkursą, sudarė su Savivaldybę patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiuose, nuomos sutartį. Patalpos kavinės veiklai vykdyti. Patalpos buvo apleistos, nešildomos, drėgnos. Norėdami pradėti veiklą, sudarė sutartį su ligoninę dėl atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus. Sudarius sutartį paaiškėjo, kad turi mokėti už šildymą 0,75 procento nuo viso ligoninės patalpų šildymo. Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad yra priskaitoma ir už bendro naudojimo patalpas, po to paaiškėjo, kad kavinės patalpose iš viso nėra šildymo, o prišyla nuo įrenginių, pradėjo rašyti raštus, kad įmonė nepajėgi mokėti už paslaugas, kurių negauna. Sąskaitos buvo didelės. Pradėjus tartis su ligonine, taip pat įtraukus savivaldybę, 2013 m. ligoninė pripažino, kad šildymo įrangos nėra, o prišyla patalpos nuo kavinės įrenginių ir šalia esančių šildymo patalpų. Ir tik 2017 m. ligoninė pripažino, kad nuomojamose patalpose nėra šildymo įrenginių, tik izoliuoti vamzdžiai. Visus tuos metus buvo aiškinama, kad patalpos nešildomos, prišyla nuo įrenginių, tiek direktorė, tiek specialistas Kentra sakydavo sumokėkit, žiūrėsim. Su finansininke F. šnekėdavo, sakė mokėkit. Kiek mokėjo dengė sąskaitas atgaline data ir sąskaita, viena bendra suma. Šildymas atvestas iki nuomojamų patalpų. Norėjo prisijungti, bet P. K. pasakė, kad šildymo patalpose niekada nebuvo. Visos kavinės patalpos buvo atviros ir prišildavo, bet ryte ar atėjus savaitgaliais, tai buvo labai šalta. Šalia yra šiluminis mazgas, bet jis užrakintas. Pripažino skolas, taip pat ir 2017 m., nes visada manė, kad susitars ir nereikės mokėti už paslaugas kurių negavo, tai yra už šildymą. Sumokėti už vandenį, elektrą sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. D. paliudijo, kad yra savivaldybės tarybos narys. Skaitė sudarytą sutartį ir joje yra numatytas mokestis už šildymą. Buvo nuvykęs į vietą ir matė, kad tose patalpose šildymo įrenginio nėra. Tą pripažino ir P. K., bet jis nurodė, kad už sienos yra šilumos mazgas. Buvo kai jau vyko maitinimas. Vyko, nes P. sakė, kad nemoka už šildymą, o žmonės sakė, kad nešildo. Mano, kad patalpos prišildavo nuo kavinės įrenginių. Buvo nuvykęs ir prieš patalpų nuomą, patalpos buvo baisios, kažkas buvo prieš tai nuomojęs, bet sutartį nutraukė. Patalpų savininkas savivaldybės taryba, o administruoja ligoninė.

Liudytoja A. L. paliudijo, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. dirbo UAB „J.“ virėja. Sąskaitas matydavo, nes atnešdavo į kavinę, sąskaitos buvo didelės. Į darbą ateidavo 7 val. ryte ir patalpos būdavo labai šaltos ir drėgnos. Labai prisirengdavo. Pirmiausia sujungdavo kavinės įrenginius ir po to jau pradėdavo šilti, prišildavo nuo dujinės, konvencinio pečiaus, veikdavo 5-6 įrenginiai kurie šildydavo. Ji dirbo ir prieš atsakovę tose pačiose patalpose, ir buvo taip pat labai šalta ir drėgną. Ir prieš tai savininkė buvo D. Ž., taip pat mokėjo už šildymą, todėl dirbo tik metus. Nuo drėgmės ir šalčio pradėjo skaudėti sąnarius, todėl iš darbo išėjo. Tuoletas taip pat buvo nešildomas. Kavinėje jokių šildymo įrenginių nebuvo, buvo tik šiltas vanduo ir vamzdžiai.

Liudytoja B. K., savivaldybės administracijos, Ekonomikos ir ūkio skyriaus vedėja, paliudijo, kad patalpos yra savivaldybės, su ligonine yra sudaryta panaudos sutartis, su UAB „J.“ buvo sudaryta nuomos sutartis. 2014 m. rugpjūčio 21 d. UAB „J.“ parašė raštą, kad yra skaičiuojamas šildymas už visą plotą 105.99 kv.m.. 2011 m. kovo 31 d. Nuomos sutartyje yra punktas, kad „J.“ privalo sudaryti sutartį su pastato administratoriumi ir mokėti mokesčius. Ir kai nagrinėjo, koks šildymo plotas, ligoninė padarė papildomą susitarimą 2011 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 61, kad šildomas plotas 72,08 kv.m. Buvo duotas atsakomas, kad sudarytos sutartys ir tartis turi šilumos davėjas ir gavėjas. Žodžiu girdėjo, kad ten nešildomos patalpos, kavinėje lankėsi buvo šilta. Kiek mokėti skaičiuoja šilumos davėjas. Už patalpų būklę atsako savivaldybė.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. V., Telšių regioninės ligoninės direktorė, paliudijo, kad UAB „J.“ buvo savivaldybės nuomininkai, bet naudojosi ligoninės tiekiamom paslaugom. Buvo sudaryta sutartis dėl karšto vandens, elektros ir šilumos tiekimo. Sutartį pasirašant dalyvavo. Po to jie kreipėsi, kad skaičiuojami per dideli šildymo plotai. Plotus nurodė savivaldybė nuomos sutartyje. Sutiko, kad dalis patalpų yra bendro naudojimo ir sudarė su atsakove papildomą susitarimą dėl mažesnio šildomo ploto. Iš pradžių mokesčiai buvo mokami laiku, po to mokėjimai sutriko. Susidarius įsiskolinimui, į juos kreipėsi L. B. dėl skolos išdėstymo 24 mėnesiams, tačiau minėto susitarimo nesilaikė. Pavasarį gavus pranešimą, kad sutartis nutraukiama, kreipėsi į atsakovę dėl skolos padengimo. Nurodė, kad tose patalpose yra buvusi, patalpos buvo šildomos visą laiką. Radiatorius nuėmė įmonė, kuri nuomojo patalpas prieš atsakovę, nes buvo per šiltą. Patalpomis rūpinasi savivaldybė, nes jie nuomoja, o ligoninė tik teikia šilumą, vandenį ir elektrą. Kavinės patalpos buvo prie šilumos mazgo, visada siena buvo šilta. Jei reikėjo, UAB „J.“ vadovai turėjo kreiptis, kad reikia įvesti papildomą šilumos šaltinį. Nei karto raštu nesikreipė, kad kavinėje per šalta. Sutartys pasirašytos abiejų gera valia. Skyriaus vedėjas domėjosi savivaldybėje, buvo pasakyta, kad jei patalpa yra pastate, kuris apšiltintas, o taip ir yra, patalpos neįzoliuotos, vadinasi šildomos. Atsakovei šildymas buvo tiekiamas, nes yra apšiltintam pastate, už sienos šilumos mazgas, siena šilo ir vamzdynai.

Liudytojas P. K., 2011 m. dirbo ligoninės ūkio skyriaus vedėju. Atsakovai buvo nuomininkai, jiems buvo tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, elektra ir šildymas. Kavinės patalpose radiatorių nebuvo, nes buvo nuėmę remontuojant, bet kavinė buvo šildomose patalpose, už sienos buvo šilumos mazgas iš kur šiluma pateko į kavinės patalpas. Matė pora atsakovės raštų, bet ne jo kompetencija kažką spręsti. Sutartį pasirašant atsakovė matė, kad yra šildymas. Kas yra sutartiniai reikalai ne jo darbas. Kavinė buvo šildomose patalpose, už sienos šilumos mazgas kur temperatūra - 30 laipsnių, be to šalia buvo šildomos tualeto, lifto angos, koridoriaus patalpos, kavinės patalpos nėra užsandarintos, todėl jos šilo. Matė „J“ raštą dėl šildymo, o kas konkrečiai buvo pasakyti negali. J. pati darėsi remontus, mano, kad ji nusipjovė radiatorius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. Telšių rajono savivaldybė ir atsakovė UAB „J.“ sudarė Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartį Nr. NTS-1, viešojo maitinimo veiklai vykdyti, kurių bendras plotas Nr.105,99 kv.m (1 t., b. l. 6-8). Sutarties 9.5 punktas numato, kad nuomininkas įsipareigoja sudaryti sutartį su pastato administratoriumi. UAB „J.“ 2011-08-04 raštu Nr. JLS-041, kreipėsi į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę prašydama leisti prisijungti prie pastate esančių inžinerinių tinklų/sistemų ir jomis naudotis, sudarant sutartį su Ieškove dėl šių paslaugų apmokėjimo (1 t., b. l. 10). 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 61, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo užtikrinti šalto vandens ir nuotekų šalinimo, elektros energijos, karšto vandens ir patalpų šildymo tiekimą, o atsakovė laiku apmokėti už suteiktas paslaugas per sutartyje nustatytą terminą (1 t., b. l. 11-12). Sutarties 2.1, 2.2 punktuose numatyta, kad už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekas, elektros energiją mokama pagal patalpose esančių šalto vandens ir elektros energijos kontrolinių skaitiklių parodymus, apskaičiuojant pagal šalto vandens ir elektros tiekėjų nustatytus įkainius. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad už patalpų šildymo paslaugas apmokama proporcingai naudojamų šildomų patalpų plotui, pagal faktines vieno mėnesio išlaidas šildymui. UAB „J.“ naudojamas šildomas plotas 105,99 kv.m., t. y. 0,73 procentai visų ligoninės šildomų patalpų. Akte 2011 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuoti šalto ir karšto vandens bei elektros skaitiklių pradiniai parodymai (1 t., b. l.13). Ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovei paslaugas bei pateikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku už suteikiamas paslaugas neapmokėjo (1 t., 14-16). 2013 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą prie 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. 61, kuriuo nustatyta, kad atsakovė naudojasi 72,80 kv. m. šildomu plotu, t. y. 0,5 procentai visų ligoninės pastatų šildomo ploto (1 t., b. l. 28).

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus teismo posėdžio metu, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „J.“ 10716,75 Eur dydžio skolą už laikotarpiu 2012 m. – 2017 m. kovo 31 d. nesumokėtus mokesčius, už atsakovės nuomojamų patalpų šildymą, sunaudotą karštą ir šaltą vandenį bei elektros energiją. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad sutinka sumokėti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį bei elektros energiją, tačiau nesutinka mokėti už šildymą, kadangi patalpos buvo nešildomos, patalpose nebuvo šilumos įrenginių, patalpos prišildavo nuo pačios atsakovės virtuvės įrenginių.

Byloje kilo ginčas dėl mokesčio už patalpų šildymą.

Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 3 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo užtikrinti šalto vandens ir nuotekų šalinimo, elektros energijos, karšto vandens ir patalpų šildymo tiekimą, o atsakovė laiku apmokėti už suteiktas paslaugas per sutartyje nustatytą terminą. Minėtos sutarties 2.3 punkte išsamiai aptartas apmokėjimas už šildymą bei šildomų patalpų plotas. 2013 m. vasario 1 d. papildomu šalių susitarimu šildomas plotas sumažintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys tiek sutartį, tiek vėlesnį susitarimą pasirašė gera valia, suprasdamos jų esmę, niekieno neverčiamos. Kad atsakovę tenkino sudarytos sutarties sąlygos patvirtina ir tai, jog net keletą metų atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo pateiktas ieškovės sąskaitas. Vėliau, kilus finansiniams sunkumams atsakovės atsiskaitymas su ieškove sutriko. Ieškovės teikiamas sąskaitas atsakovė priimdavo, jas pasirašydavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl sąskaitų ar atsisakiusi jas priimti. Kad atsakovė sutiko su paskaičiuotais mokesčiais už komunalinius patarnavimus ir susidariusiu įsiskolinimu patvirtina 2014 m. balandžio 4 d. atsakovės raštas Nr. JLS-112, kuriuo prašo leisti susidariusią skolą sumokėti per 24 mėnesius (1 t., b. l. 18). 2017 m. sausio 10 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. RTL-19 dėl skolos grąžinimo (mokėjimo) grafiko patvirtinimo, kuriame atsakovė pripažįsta susidariusią 10368,24 Eur skolą už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, elektros energiją, patalpų ir vandens šildymo paslaugas. (1 t., b. l. 22).

Atsakovė nesutikdama mokėti susidariusio įsiskolinimo už patalpų šildymą nurodo, kad kavinės patalpose niekada nebuvo šilumos įrenginių. Tvirtina, kad prie ligoninės šilumos tinklų nebuvo prijungta, tačiau šią aplinkybę paneigia atsakovės 2012 m. gruodžio 21 d. raštas, Nr. JLS-084, Telšių regioninės ligoninės direktorei, kuriame prašo sumažinti mokestį už patalpų šildymą bei nurodo, kad kavinės patalpose yra įrengtas vienas šildymo radiatorius ir faktiškai šildomos iš bendro šildymo sistemos patalpos yra 42,17 kv.m. dydžio (1 t., b. l. 143).

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėjus UAB „J.“ nurodytas rūsio patalpas konstatuota, jog patalpose nėra įrengtų prie šildymo sistemos prijungtų radiatorių, tačiau patalpose šilta, nes patalpoje R-1 per visą jos ilgį (13 merų) palei lubas iš šilumos punkto į kitus aukštus eina kašto vandens tiekimo vamzdžiai, apžiūros metu buvo karšti. Apžiūrėjus UAB „J.“ nuomotas patalpas – holą, virtuvę, maitinimo patalpas, plane pažymėtas R-5, R-6, R-7, nėra įrengtų prie šildymo sistemos prijungtų radiatorių. Apžiūrėjus šilumos punkto patalpas nustatyta, kad yra veikiantis, yra įvairių vamzdžių, patalpoje šilta, iš patalpos išeinantys neizoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdžiai karšti (4 t., b. l 36-51).

Atsakovė teigia, kad patalpoje šildymo sistemų visiškai nėra ir patalpos šildomos kitokiu būdu, todėl nuomojamoms patalpoms faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už šildymo paslaugas paskaičiuotas nepagrįstai. Tokie atsakovės teiginiai atmestini. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (4 t. b. l. 36-51) matyti, kad nors patalpose nėra prijungtų radiatorių prie šildymo sistemos, tačiau patalpose šilta, per patalpas iš šilumos mazgo eina vamzdžiai, kurie neizoliuoti, nuo jų sklinda šiluma, šalia kavinės patalpų yra šilumos mazgas, be to atkreiptinas dėmesys, kad tai yra konstatuoti faktai 2017 m. rugsėjo 8 d., kad būtent tą dieną yra matomas nupjautas radiatorius ir kt.Kad kavinės patalpose nebuvo šildymo įrenginių (radiatorių) patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tačiau liudytojai P. K. ir A. V. paliudijo, kad šildymo įrenginiai buvo, tačiau juos nuėmė, nes patalpose buvo per šilta. Kad šildymo radiatorius kavinės patalpose buvo patvirtino ir atsakovė anksčiau paminėtame 2012 m. gruodžio 21 d. Pažymėtina, kad atsakovė teigdama, kad nebuvo tiekiamas šildymas, nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į ieškovę prašydama prijungti jai papildomus šildymo įrenginius. Tą patvirtino ir liudytoja A. V., kad iš atsakovės raštu negavo nei vieno rašto, kad patalpose šalta. Nors atsakovė nurodo, kad nuolat kreipėsi į ieškovę prašydama peržiūrėti mokestį už šildymą, bet kaip matyti iš pateiktų raštų, atsakovė prašydavo sumažinti mokestį už šildymo paslaugas, ar šildomų patalpų plotą, o ne keliamas klausimas dėl šilumos energijos tiekimo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1-6.4 str.). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.), todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Kaip matyti ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios sutartį dėl šalto vandens ir nuotekų šalinimo, elektros energijos, karšto vandens ir patalpų šildymo tiekimo. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tiekė atsakovei karštą ir šaltą vandenį, elektrą, šildymo paslaugas bei pateikė sąskaitas dėl jų apmokėjimo. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pateiktas sąskaitas-faktūras apmokėjo tik iš dalies dėl ko susidarė ieškovės prašoma priteisti suma. Atsakovė niekada neneigė susidariusių įsiskolinimų, skolą pripažino bei 2017 m. sausio 10 d. pasirašė su ieškove susitarimą dėl skolos grąžinimo. Teismas pažymi, kad iki pat patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sutartis sudaryta ieškovės su atsakove buvo galiojanti, atsakovė nesikreipė dėl sutarties nuginčijimo, sąlygų keitimo ar sutarties nutraukimo. Todėl nėra pagrindo ieškinio netenkinti ir laikyti, kad šiuo metu sutartis sudarytoji tarp šalių yra negaliojanti, nes ji įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeista.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „K“ R. filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, ieškovės teismo posėdžio metu patikslintas 10 716, 75 Eur ieškinys tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis 322 Eur (CPK 93 str.), nes ieškinys patenkintas 10 716,75 Eur sumai.

Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 2.80 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės nepriteistini į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), nes ši suma nesiekia trijų eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą teismo posėdžio metu ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J“, kodas (duomenys neskelbtini), skolą 10716,75 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiolika Eur 75 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, kodas 180390741, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė