- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- II-1079-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01057-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- N. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14443-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 13 d. nutarimu N. Č. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 14 d., 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, t. y. skirtoje žolei ar pievelei apželdinti, tačiau transporto priemonių išvažinėtoje vietoje, ir jam paskirta nuobauda – 45 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Č. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl 2025 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl objektyvių įrodymų nebuvimo apie tai, kad stovėjimo vieta yra želdynas ar kitaip žymima kaip netinkama stovėjimui. Teigia, kad stovėjimo vietoje, dėl kurios surašytas protokolas, nėra nei vejos, nei pievos, nei kitų želdinių, kaip tai numato KET 150.5 punktas. Iš pateiktos Google Street View informacijos matyti, kad net prieš tris metus vieta yra išvažinėta, smėlinga, žvyro pagrindu, nėra jokių fizinių ar vizualinių požymių, kad tai želdynas ar paželdinta zona, nėra ženklinimo, kuris informuotų vairuotojus apie stovėjimo draudimą ar želdinių apsaugos statusą bei vieta jau seniai naudojama kaip neformali, bet akivaizdžiai pritaikyta parkavimo zona. Todėl stovėjimas nurodytoje vietoje objektyviai negalėjo pažeisti KET 150.5 punkto, kadangi jis taikomas tada, kai stovėjimas vyksta ant želdinių ar pievų, o ne tiesiog ten, kur žolė gal kada nors galėjo augti. Vadovaujantis teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisės aiškumo principais, vairuotojas turi turėti galimybę suprasti, kada stovėjimas yra draudžiamas. Tokiu atveju, kai stovima ant išvažinėtos, nenaudojamos, neapželdintos teritorijos, be ženklų ar bortelių, vairuotojas negali būti baudžiamas remiantis prielaida, kad vieta galėtų būti želdynas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pažeidimai turi būti aiškūs, pagrįsti, objektyvūs, o administracinė atsakomybė – ne interpretacinė, o faktais pagrįsta. Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas patvirtina, kad nėra patvirtintos plano ar sprendimo, kad ta vieta želdynas ar apželdinimui skirta vieta, toje vietoje nėra ženklinimo ar ženklų, draudžiančių stovėjimą, savivaldybės specialisto nuomonė, jog „turėtų augti žolė“, yra subjektyvi ir neteikia juridinio pagrindo skirti baudą. Pareiškėjo nuomone, jei vieta neturi oficialaus želdyno statuso, ir nėra numatyta kaip draudžianti stovėti, - neįmanoma konstatuoti, kad ten stovėta „žolei skirtoje vietoje“.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepime prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir N. Č. skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą priėmė teisingą, pagristą ir teisėtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. Č. nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu. Nutarime išdėstyta pažeidimo esmė yra prieštaringa, kadangi nurodyta, jog stovėjo ant žolei skirtos vietos, bet žolė išvažinėta. Institucija prieštarauja pati sau. Jis kreipėsi į savivaldybę ir gavo atsakymą, kad ta vieta, kur stovėjo automobilis nėra želdynas. Be to, želdynas turėtų būti atskirtas tvorele ar bordiūru, kad būtų akivaizdu, jog ten želdynas. Kad ta vieta kaip želdynas nėra nei jokių dokumentų, nei jokių planų. Be to, ta vieta yra ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini). Ta vieta išvažinėta jau senai, ją galima traktuoti kaip kelkraštį, o statyti automobilį kelkraštyje galima. Nėra jokių ženklų draudžiančių stovėjimą. Turi tai patvirtinančias nuotraukas. Iš Google Street View nuotraukos, darytos 2022 m., matyti, kad anksčiau toje vietoje buvo bortelis, bet dabar jo nėra. Remiantis savivaldybės atsakymu ir logika bei faktais, vieta nėra skirta apželdinimui. Už stulpo auga žolė, kuri nėra atskirta tvorele ar borteliu. Ten kur stovėjo jo automobilis, vieta nėra skirta želdiniams, todėl prašo nutraukti nepagrįstai suformuotą protokolą. Sutinka, kad jeigu išvažinėsi pievą, žolė neaugs, bet savivaldybė nurodė, jog ten ta vieta nėra skirta želdiniams. Faktiškai tas vietas turėtų atskirti borteliais, aptverti, pažymėti tą vietą ir atsodinti žolę. Ten kasdien statomi automobiliai, ten kiemo teritorija. Kadangi yra automobilių perteklius ir stovėjimo vietų trūkumas, todėl ten statomi automobiliai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
KET 150.5 punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Nutarime nurodyta, jog pažeidimas padarytas adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš pateiktų fotonuotraukų su užfiksuotu vaizdu, tiek iš Google Maps interneto svetainėje ((duomenys neskelbtini)) pateiktos informacijos akivaizdu, kad administracinis nusižengimas padarytas adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nutarimas dalyje dėl nusižengimo padarymo vietos tikslintinas, nurodant, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo padarymo vietos patikslinimas nekeičia padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo ar jo esmės, todėl teismas patikslina nutarimą šioje dalyje.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2025 m. balandžio 14 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota stovinti N. Č. valdoma transporto priemonė VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčas kilo dėl to, ar automobilis stovėjo nepažeisdamas KET reikalavimų.
Pareiškėjo teigimu, jo automobilis stovėjo leistinoje vietoje, kadangi ten yra kelkraštis, padengtas smėlio – žvyro danga, neatskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies. Vis tik teismas tokius N. Č. teiginius teismas laiko nepagrįstais, juos paneigia byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga.
Iš foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas stovintis pareiškėjo valdomas automobilis, matyti, kad jis stovi neleistinoje vietoje, t. y. tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar kelkraštis. Juo labiau, kad transporto priemonės kairės pusės priekinis ratas liečia žole apaugusią vietą (b. l. 29). Kad pareiškėjo valdomos transporto priemonės kairės pusės priekinis ratas yra ant žolės matyti ne tik iš fotonuotraukos, esančios byloje (b. l. 29), kur matyti arti stulpo stovintis pareiškėjo valdomas automobilis, bet ir iš paties pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 64, 65), iš kurių matyti, kad žolė aplink stulpą yra išsikišusi daugiau link išvažinėto žolės ploto, link važiuojamosios kelio dalies. Taigi pareiškėjo valdomos transporto priemonės kairės pusės priekinis ratas neabejotinai stovėjo siekdamas žolę, nors didžioji automobilio dalis buvo ant išvažinėtos žemės. Be to, iš byloje esančių nuotraukų, tiek darytų pažeidimo padarymo metu, tiek po pirmojo protokolo surašymo (b. l. 6), tiek pareiškėjo pateiktų matyti, kad toliau už stulpo auga žolė. Pareiškėjas patvirtino, jog toliau už stulpo tikrai auga žolė. Nors prie pat pastatyto automobilio, išskyrus jo kairės pusės priekinį ratą, nėra žolės, tačiau akivaizdu, kad ji išvažinėta, žemė suplūkta dėl nuolatinio automobilių statymo, todėl veja šioje vietoje neauga dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš nuotraukų matyti, kad plotą, kuriame buvo pastatytas N. Č. valdomas automobilis, nuo kelio važiuojamosios dalies skiria esfalto danga padengta juosta, atskirta nuo važiuojamosios dalies borteliu, kuris suvažinėtas ir iš esmės visiškai sulindęs į žemę, dalyje jo visai nelikę. Iš Google Maps esančių, 2022 m. gegužės mėn. užfiksuotų nuotraukų, matyti, jog bortelis, atskiriantis žole apaugusį plotą nuo kelio važiuojamosios dalies, šioje vietoje buvo, nors jau tuo metu ir aplaužytas. Nors pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aptariama teritorija turi kitą paskirtį, tai yra žalioji zona, ir nors kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių iš esmės dideliam savo plote yra išvažinėta, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Akivaizdu, kad žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas N. Č. valdomas automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas, nuo važiuojamosios dalies iš dalies atskirtas borteliu, kuris pažeidimo padarymo metu taip pat išvažinėtas ir sulindęs į žemes, atskiriantis esfaltuotą kelio dangą nuo kelio transporto priemonėms neskirtos vietos. Juo labiau, kad iš fotonuotraukos (b. l. 65) matyti, kad toliau eina bortelis, atskiriantis važiuojamąją kelio dalį nuo žolei, t. y. ne transporto priemonių važiavimui, skirtos vietos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galiojimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-255-196/2016, ATP-352-211/2015).
Pareiškėjo teiginiai, kad želdiniams ar pievai skirtas plotas turi būti atskirtas tvorele ar borteliais, prieštarauja paties pareiškėjo teiginiams, nurodytiems teismo posėdžio metu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog už stulpo auga žolė ir ten žolei skirta vieta, tačiau pats nurodė, jog tas vieta nėra atskirta tvorele ar borteliu.
N. Č. teiginiai, kad minėtoje vietoje nėra draudžiamų ženklų statyti automobilį, be to minėtoje vietoje automobilius stato ir kiti vairuotojai, nes yra automobilių perteklius ir nėra stovėjimo vietų, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyta, kur negalima automobiliu sustoti ar palikti jo stovėti. Pavyzdžiui, automobiliu sustoti ir stovėti negalima skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjoje, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau minėtais atvejais stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi, kiekvienam vairuotojui minėti draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Priešingai, KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Iš nuotraukos matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį nusižengimo vietoje, nėra. Šias aplinkybes dėl automobilių statymą leidžiančių ženklų nebuvimo patvirtino ir pat pareiškėjas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad statydamas automobilį, jis objektyviai nesuvokė, kad daro administracinį nusižengimą, t. y. stato automobilį ant vejos. Nesant tokio suvokimo, asmens traukti administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, nors ir išvažinėtu ir aptrupėjusiu nuo nuolatinio automobilių statymo, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, kaip jau minėta, kas matyti ir iš nuotraukų (b. l. 29, 35, 36), šalia automobilio, aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai matyti likusios vejos plotai, todėl pareiškėjas turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas ir būtent dėl nuolat statomų automobilių veja yra išvažinėta ir naikinama.
Teismo posėdžio metu N. Č. argumentavo, jog vietoje, kurioje jis buvo pastatęs automobilį, yra kieta kelio danga, ten nuolat statomi automobiliai, pateikė nuotraukas. N. Č. pateiktose nuotraukose matyti (b. l. 64, 69) išlikęs suvažinėtas bortelis (jo dalis), atskirianti teritoriją nuo kelio važiuojamosios dalies. Pareiškėjo nurodė, kad daug laiko toje vietoje statomi automobiliai ir kiti asmenys ten taip pat stato savo automobilius. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad nei pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kitų eismo dalyvių veiksmų, nei pateiktos nuotraukos su kitais stovinčiais automobiliais neįrodo, kad kiti automobilių savininkai elgiasi teisėtai, palikdami automobilių statymui neskirtoje vietoje savo automobilį ir automobiliai statomi leidžiamoje vietoje. Taip pat pareiškėjas teigia, kad dėl automobilių pertekliaus bei stovėjimo vietų trūkumo transporto priemonės yra statomos ir pažeidimo padarymo vietoje. Tačiau teismo vertinimu šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, užfiksuoto skundžiamu nutarimu.
Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad savivaldybė pati nesiėmė jokių veiksmų, kad ši teritorija būtų prižiūrima, vešėtų veja, būtų sutvarkyta infrastruktūra, šaligatviai, įrengti ribojantys statymą ženklai ir šiais veiksmais būtų aiškiai išreikšta valia dėl želdynų apsaugos. Kaip matyti iš pateiktų pažeidimo padarymo metu nuotraukų, toliau nuo pareiškėjo pastatyto automobilio esančiame plote žolė auga ir yra pakankamai vešli, nors pažeidimas užfiksuotas balandžio mėnesį. Tai, kad dėl neleistinoje vietoje statomų automobilių žolė yra ištrypta, išvažinėta ir neauga, negalima laikyti, kad suteikiama teisė statyti automobilius pažeidžiant KET reikalavimus. Aplinkybės, kad teritorijoje nuolat statomi gyventojų automobiliai ir veja dėl neatsakingo vairuotojų elgesio yra išvažinėta ir ji neauga, nepašalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje.
Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. Kaip minėta, KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.
Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog N. Č. pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Esant aptartų aplinkybių visumai, N. Č. skundo tenkinti nėra pagrindo.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu N. Č. buvo paskirta bauda, kurios dydis neviršija nuobaudos vidurkio, numatyto minėtos normos sankcijoje. Teismo vertinimu, N. Č. buvo paskirta tinkamo dydžio bauda, ji nėra laikytina aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamo nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14443-2025 palikti nepakeistą ir N. Č. skundo netenkinti.
Patikslinti nutarimą dalyje dėl nusižengimo padarymo vietos ir nurodyti, kad nusižengimas padarytas „(duomenys neskelbtini)“.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.