Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V. surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. būdama UAB vadovė nepateikė Registro tvarkytojui 2016 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje Valstybinės įmonės Registrų centro atstovė L. S., paaiškino, kad palaiko surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Papildė ir tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus buvo pateikti 2018 m. birželio 5 dieną.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas. Pridūrė, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, VMI apie tai buvo pranešta ir ji manė, kad viskas yra gerai, kad nereikia pateikinėti jau finansinių ataskaitų rinkinio. Kol įmonė veikė ataskaitos buvo pateikiamos pastoviai laiku. Nors supranta, kad tai neatleidžia jos nuo galimos atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-01. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši įstatyminė prievolė buvo realiai įvykdyta tik 2018 m. birželio 5 dieną.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. V. būdama UAB „Depexa“ vadovė (direktorė) padarė jai inkrimuojamą administracinį nusižengimą. Be A. V. visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 3-4), A. V. rašytinias paaiškinimas byloje (b.l. 5), kita bylos rašytinė medžiaga.

Akcentuotina, kad A. V. neneigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, tačiau nurodo, kad reikiamų ataskaitų Registrų centrui laiku nepateikė per neapdairumą, nes bendrovė jau nevykdė jokios ūkinės ar finansinės veiklos, neturėjo pajamų ir pelno, jos veikla jau kurį laiką sustabdyta ir VMI apie tai buvo informuota. Teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktorės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jos teiginiai apie tai, kad dokumentų nepateikė dėl neapdairumo, vadovo atsakomybės nešalina. Tai, kad reikalaujami dokumentai buvo pateikti vėliau, nei nustatytu įstatyme terminu, tai pat A. V. atsakomybės nešalina.

A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nes ji, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl ji baustina.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą A. V. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu pažeidimas pašalintinas, be to ji tokį nusižengimą padarė pirmą kartą ir suklydo vertindama Mokesčių inspekcijos informaciją, manė, kad sustabdžius įmonės veiklos dokumentų pateikinėti nereikia. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais A. V. skirtina nuobauda – bauda, numatyta LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje, jos dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus numatytas sankcijoje (LR ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. V., gim. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).