Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 10 kl. išsilavinimo, nesusituokusi, nesimokanti, dirbanti Anglijoje p., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 245 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuo 2011-11-25 nevykdo 2011-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, nesusijusios su bausmėmis, kuria jai buvo paskirta viena iš auklėjamojo poveikių priemonių - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, kurio netęsia, išvykdama iš Lietuvos Respublikos.

Kaltinamoji K. G. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jai buvo paskirta mokytis 6 mėn. ir neišvykti iš Lietuvos, bet ji išvyko. Sprendimą ir pareigas žinojo iš karto po paskelbimo. Mokykloje buvo kelis kartus. Vėliau mokyklos nelankė, nes negalėjo pragyventi iš 500 Lt pašalpos. 2011 m. gruodžio mėnesį išvyko, pasekmių nežinojo. Supranta, kad reikėjo vykdyti įpareigojimus. Darbo Lietuvoje ieškojo. Suradus darbą, atlygis už jį buvo mažas. Pažymiai mokykloje buvo geri. Nepamena, ar tarnyba ją įspėjo dėl galimų įpareigojimų nevykdymo pasekmių, ar išdėstė sąlygas ir galimybes keisti įpareigojimus. Savo elgesį vertina blogai. Anglijoje buvo pusantrų metų ir norėtų išvykti atgal. Jei būtų įmanoma skirti baudą, ją sumokėtų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. G. nėra kaltinama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, K. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:

- 2012-02-02 Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos pranešimas, kuriame užfiksuota, kad K. G. vengia atlikti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 6 mėnesius tęsti mokslą (2 b. l.);

- Šiaulių suaugusiųjų vidurinės mokyklos charakteristikos kopija, kurioje užfiksuota, kad K. G. dalyvavo visose pamokose tik 2011-09-06, praleido 257 pamokas, iš visų mokomųjų dalykų neatestuota (17 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios K. G. visiškas prisipažinimas, byloje esantys rašytiniai įrodymai: Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos pranešimas, Šiaulių suaugusiųjų vidurinės mokyklos charakteristikos kopija ir kt. neginčijamai patvirtina, jog K. G. nuo 2011-11-25 nevykdė 2011-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, nesusijusios su bausmėmis, kuria jai buvo paskirta viena iš auklėjamojo poveikio priemonių - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, kurio netęsia, išvykdama iš Lietuvos Respublikos. Pagal faktines aplinkybes K. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245 str., nes ji, 2011 metais būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 2 d., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Nors kaltinamosios turtinė padėtis, kaip ji nurodo, tuo metu ir buvo prasta, tačiau tai neatleido jos nuo pareigos vykdyti 2011-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį. Šią pareigą, kaip teisme pripažino, kaltinamoji suprato. Be to, pažymėtina, kad pati kaltinamoji galėjo kreiptis dėl jai paskirtos auklėjamosios priemonės pakeitimo kita, tačiau tokių veiksmų neatliko. Išvykdama į užsienio valstybę, ji pati užkirto kelią auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančiai institucijai kreiptis į teismą dėl poveikio priemonės pakeitimo bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone pagal LR BK 89 str. nuostatas (dėl išvykimo užkirstas kelias reikšti įspėjimus ir kt.). LR BK aiškiai įtvirtina atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą, todėl K. G. privalėjo žinoti atitinkamas savo elgesio pasekmes. Baudžiamasis nusižengimas įrodytas. Pagrindų, dėl kurių byla galėtų būti nutraukta, teismas nenustatė – juolab, kad sąmoningai nevykdyta įsiteisėjusi teismo nutartis.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas K. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. G., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.). Nusikalto būdama neteista (66 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. K. G. dirbanti Anglijoje, praeityje bausta administracine tvarka (71 b. l.), Centro policijos nuovados charakterizuojama kaip įrašyta į nuovados profilaktinę įskaitą; dėl jos netinkamo elgesio yra gauta pareiškimų (79 b. l.). Kaip teisme pripažino, į užsienio valstybę vyko dėl sunkios materialinės padėties, kas rodo, jog K. G. nepiktybiškai nevykdė teismo sprendimo. Kaltinamoji yra jauno amžiaus (20 m.). Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.), už nusikalstamos veikos padarymą K. G., kaip dirbančiai ir gaunančiai pajamų, skirtina straipsnio sankcijoje bausmė – piniginė bauda. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip itin artimas minimaliam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

K. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir paskirti jai 3 MGL dydžio (390 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. G. paskirti 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą.

K. G. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.