Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. A2-10166-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
A2-10166-534/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
Trendtime LTD
Civilinė byla Nr. A2-10166-534/2019
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio mėn. 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Trendtime LTD prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Trendtime LTD kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr.2VP-38144-1066/2017. Suinteresuoti asmenys antstolis A. N., išieškotojas Restoni Trading LTD, skolininkai R. S., R. S.. Pareiškėjas nurodo, kad Trendtime LTD yra išieškotojo Restoni Trading akcininkas, turintis 20 procentų akcijų. Pasirašyta taikos sutartis skolos išieškojimo vykdymo procese pažeidžia pareiškėjo, kaip akcininko interesus, nes išieškotojas Restoni Trading LTD atsisakė nuo 8 milijonų eurų skolos, perimdamas žymiai mažesnės vertės akcijas iš skolininkų R. S., R. S..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo Restoni Trading LTD prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Civilinio proceso kodekso 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Išanalizavus civilinę bylą Nr. 2VP-38114-1066/2017 ir vykdomąsias bylas yra nustatyta, kad buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkų R. S., R. S.. Vykdymo procese galima taikos sutartis. Buvo sudaryta dvišalė taikos sutartis ir vykdomoji byla nutraukta. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipiantis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu šalių ginčas jau buvo priimtas nagrinėti teisme, taikos sutartis gali būti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pirma, asmuo siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia bei pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Šiuo požiūriu egzistuoja dvi galimybės. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai [asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys tik sudariusios taikos sutartį paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Antra, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas ( pacta sunt servanda principas), todėl [turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai).<...>Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 straipsnio] 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 straipsnio 2 dalis); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 straipsnis) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kt. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą. Jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai galimi dvejopi teisiniai padariniai. Pirma, jei asmuo ginčys teismo patvirtintą taikos sutartį, remdamasis vien materialiosios teisės nustatytais pagrindais, tai jo pareiškimas bus nepriimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla jau nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Antra, jei pareiškėjas reikalaus atnaujinti procesą, kartu neginčydamas sutarties CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, proceso atnaujinimas bus betikslis, beprasmis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negalės būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Iš pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad jis yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo. Antra, sutartys gali būti ginčijamos asmenų, turinčių subjektinę reikalavimo teisę, įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai). Pareiškėjas iš viso nėra prievolinio teisinio santykio tarp šalių dalyvis, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmetamas, nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje. Nėra LR CPK 366 str. numatyto pagrindo atnaujinti civilinį procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 366 str., 370 str. 3 d.,

nutarė:

Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis