- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-292-106-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00454-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- G. L.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja R. PauparienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-292-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00454-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3. 2.4.6.
2010 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. a.k. „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir nuteista 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, bausmę subendrinus su 2003 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėn. 29 d. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas 7 mėn. 29 d. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nuteista už tai, kad ji 2010 m. gegužės 23 d., apie 14 val., būdama svečiuose pas V. S., adresu „(duomenys neskelbtini)“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš spintelės pagrobė 100 litų, bei nuo spintelės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2680“ su SIM kortele, kurio bendra vertė 200 litų ir mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone 526“ su SIM kortele, kurio vertė 50 litų, tuo padarydama nukentėjusiajam V. S. 350 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo ją išteisinti, nes ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nurodo, kad mobiliojo ryšio telefonų bei pinigų nevogė, nes telefonus jai davė pats nukentėjusysis, kad ji galėtų paskambinti, o pinigus – 100 litų šis davė tam, kad ji, nuėjusi į parduotuvę, nupirktų alaus. Paaiškino, kad paėmusi 100 litų bei abu telefonus, išėjo į parduotuvę, tačiau pasijutusi blogai nuėjo į namus. Pinigus ir vieną telefoną nukentėjusiajam grąžino kitą dieną, antrąjį – policijos pareigūnams.
Nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nuostatų. G. L. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 103-104) ir apeliaciniu skundu deklaravo nevienareikšmį savo veiksmų ir įvykio aplinkybių vertinimą. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantė pripažino savo kaltę, neneigė paėmusi nukentėjusiojo telefonus bei jo pinigus, teigė suprantanti, jog padarė vagystę. Teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog vagystės nepadarė, telefonus įsidėjo ir išsinešė nepagalvojusi, o 100 litų jai liepęs paimti pats nukentėjusysis. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo prisipažino padariusi vagystę net negalvodama, nes negalėjo patikėti, jog ją kažkas kaltina.
Tačiau nuteistosios versija apie tai, jog ji nepadarė vagystės, paneigta nuosekliais paties nukentėjusiojo parodymais, užfiksuotais 2010 m. gegužės 23 protokole –pareiškime, liudytojo apklausos protokoluose bei parodymais duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 4; 10-11; 13; 104-105).
Nors nuteistoji nurodo, kad telefonus išsinešė atsitiktinai, nepagalvojusi, tačiau šie argumentai vertintini kritiškai, nes paimtas nukentėjusiojo ne vienas, o abu telefonai.
Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistoji slaptosios vagystės būdu pasisavino nukentėjusiojo pinigus – 100 litų. Nukentėjusysis nors ir parodė nuteistajai, kur laikomi pinigai, tačiau, kaip matosi iš nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, šių pinigų jis jai nedavė, o priešingai, parodęs pinigus, juos įdėjo atgal į jų saugojimo vietą – į stalčių tarp dokumentų, o nuteistoji šiuos pinigus paėmė slapta, nukentėjusiajam nematant.
Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi visus aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad jų visuma įrodo G. L. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai inkriminavo G. L. mobiliojo ryšio telefonų ir pinigų vagystę.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistosios G. L. apeliacinį skundą atmesti.