Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Byla Nr. ATP-288-360/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
ATP-288-360/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00295-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-288-360/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00295-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2014 m. sausio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 21 d., 23.47 val., ties Minijos gatvės 131 namu, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,95 prom.). Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 126 str. 1 d., administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20134 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, vienus įrodymus vertino, o į kitus nepagrįstai neatsižvelgė, kas nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamu nutarimu priimtą sprendimą. Pasak pažeidėjo, jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, automobilio vairavimo faktas nustatytas nepagristai ir nuginčytas bylai pateiktais įrodymais. Teismas nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Pažymi, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkriminuotas transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam. Nurodo, kad jis nelabai gerai supranta lietuvių kalbos, o policininkai – rusų, todėl jis nesuprato protokolo turinio, o policininkai nesuprato visų jo paaiškinimų.

Apelianto manymu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis išties vairavo automobilį. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis į automobilį įsėdo tik jam pradėjus riedėti nuokalne, bandymas sustabdyti. Be to, faktą, kad automobilis galėjo pradėti riedėti nuokalne patvirtino policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei liudininkas Y. K..

Pažymi, jog teismų praktikoje yra padaryta išvada, jog vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio uždegimu; vairavimas nėra siejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Pažeidėjo manymu, būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t.y. transporto priemonės valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Pasak apelianto, įrodymų, kad jis būtų ketinęs važiuoti ar būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas valdyti automobilį, nėra. Vien stabdžio pedalo išmynimas, siekiant išvengti didesnės žalos savo automobiliui ir aplinkiniams vairavimu nelaikytinas. Nurodo, kad šiais savo veiksmai jis įvykdė savo, kaip eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojaus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios galima išvengti.

Akcentuoja, kad jo prisipažinimas policijos pareigūnams, kad vairavo automobilį tik norėdamas jį priparkuoti arčiau savo namų kiemo vertintinas, kaip klaidingas jo veiksmo - stabdžio išmynimo - vertinimas ir negali apspręsti tikrosios pažeidimo sudėties. Jis yra rusakalbis, todėl vairavimą interpretavo pagal turimą lietuvių kalbos supratimą. Pareigūnai prielaidos, kad automobilis galimai riedėjo net nesvarstė, o teisme patvirtino, kad automobilis galėjo riedėti nuokalne. Į bylą surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo teiktą įvykio versiją: liudytojas Y. K. patvirtino, jog automobilį vairavo jis; policijos pareigūnas patvirtino, kad automobilis stovėjo nuokalnėje ir kt.

Nurodo, kad jis pateikė skelbimą dienraščiui Vakarų ekspresas su prašymu atsiliepti asmenis mačiusis autoįvykį. Į šį skelbimą atsiliepė R. L., kurio rašytinis paaiškinimas patvirtina M. K. ir liudytojo Y. K. parodymus.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimų prašo netenkinti M. K. apeliacinio skundo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino visas įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad M. K. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog M. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, be to, pats M. K. neginčija fakto, kad 2014 m. sausio 21 d. priėjus policijos pareigūnams jis buvo vartojęs alkoholį.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymu vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą teises pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teises pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidini įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi buti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltiniu patikimumas.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad būtent jis vairavo automobilį ir teigia, kad jis automobilio nevairavo. Nurodo, kad policijos pareigūnai patys neatmeta galimybės dėl automobilio riedėjimo, o tai, kad automobilį vairavo ne jis patvirtina ir liudytojas Y. K.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybes, jog apeliantas 2014 m. sausio 21 d. vairavo automobili išgėręs, įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teises pažeidimo protokolas (b. l. 3), asmens blaivumo testas (b. l. 7), patrulio A. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 13), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), liudytojo patrulio M. K. parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 42-43). Tarnybiniame pranešime patrulis A. K. nurodė, kad važiuojant Minijos gatve pamatė kaip nuo Minijos g. 131 pradėjo važiuoti automobilis „Reno Laguna“, kurio važiavimas sukėlė įtarimą, todėl automobilis buvo sustabdytas. Jam priėjus ir paprašius dokumentų iš piliečio sklido alkoholio kvapas. Liudytoju apklaustas patrulis M. K. parodė, kad važiuojant Minijos gatve, ties 131 namu, prie naktinės parduotuvės pastebėjo automobilį, kuris ar tai apsisukinėjo, ar kažką darė prie įvažiavimo, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kolega nuėjo patikrinti, kuriam vairuotojas pasakė, kad nori automobilį arčiau namų pastatyti. Kai pastebėjo automobilį, mašina judėjo, manevravo automobilių aikštelėje. Manevravo, t.y. sukinėjosi pirmyn atgal, o ar ten yra nuokalnė pasakyti negali. Matė, kad automobilyje sėdėjo du asmenys, asmuo sėdėjęs keleivio vietoje pasišalino. Kai kolega priėjo prie automobilio, pastarasis dar judėjo, vadinasi vairuotojas vairavo transporto priemonę. Apelianto skundo argumentai, kad pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems, yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareigūno M. K. parodymai yra nuoseklūs, atitinka pareigūno A. K. rašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl teismas netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo neturėjo, neturi ir apygardos teismas. Pareigūnų parodymai, laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tuo tarpu liudytojo Y. K. parodymai pagrįstai atmesti kaip nepatikimi, nes jis būdamas M. K. draugu, yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Pasak apelianto, jo prisipažinimas policijos pareigūnams, kad vairavo automobilį tik norėdamas jį priparkuoti arčiau savo namų kiemo vertintinas, kaip klaidingas jo veiksmo - stabdžio išmynimo - vertinimas ir negali apspręsti tikrosios pažeidimo sudėties. Kadangi jis yra rusakalbis, todėl vairavimą interpretavo pagal turimą lietuvių kalbos supratimą. Pareigūnai prielaidos, kad automobilis galimai riedėjo net nesvarstė, o teisme patvirtino, kad automobilis galėjo riedėti nuokalne. Mano, kad į bylą surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo teiktą įvykio versiją. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis nelabai gerai supranta lietuvių kalbos, o policininkai – rusų, todėl jis nesuprato protokolo turinio, o policininkai nesuprato visų jo paaiškinimų, laikytini nepagrįstais. Šios aplinkybės nurodomos tik surašant apeliacinį skundą. Nei asmens paaiškinime, nei pirmosios instancijos teisme, šios aplinkybės nenurodomos ir netiriamos.

Pažeidėjas prie apeliacinio skundo pateikia asmens R. L. paaiškinimą dėl 2014 m. sausio 21 d. įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis paaiškinimas negali būti vertinamas, nes liudytojai parodymus duoda teismo posėdžio metu prieš tai prisiekus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. K. veikoje yra visi ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas