- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-16857-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16199-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ reklamos projektų vadovu, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015 m. spalio 24 d., apie 12.34 val., Viršuliškių g. 75a, Vilniuje, vairavo automobilį Ford, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais A. R. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje A. R. parodė, kad su pažeidimais sutinka, labai gailisi dėl pažeidimų padarymo. A. R. paaiškino, jog jis statė savo automobilį siaurame kieme. Automobilį norėjo pastatyti tarp dviejų automobilių, todėl važiavo atbulas. Jam iš paskos važiavo džipas ir dar du automobiliai. Jis pamatė, kad į tarpą tarp dviejų automobilių netilps, todėl pavažiavo į priekį, prisilietė prie kaimyno automobilio ir jį apgadino, kontakto metu garso nebuvo. Iš įvykio vietos nuvažiavo ir pasistatė automobilį už 200 metrų. Po įvykio jį susirado policija, jis atsiprašė kaimyno. Su kaimynu apžiūrėjo automobilius ir pamatė, kad kaimyno užpakalinis bamperis yra nubrauktas apie 2 cm, A. R. automobilio lempos stikliukas buvo įtrūkęs. Įvykio metu jo automobilyje veikė radijas, taip pat buvo anūkė, kuri tuo metu pradėjo verkšlenti.
Tyrimo metu A. R. parodė, kad 2015 m. spalio 24 d., apie 12.00 val., vairavo automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) Grįžo iš darbo, įvažiavo į kiemą, esantį Viršuliškių g. 75a, ir atbuline eiga norėjo pastatyti automobilį, tačiau pamatė, kad negali įsukti. Iš paskos važiavo kiti automobiliai, kurių vairuotojai jam pasignalizavo. Paskui pavažiavo priekiu ir nuvažiavo į kitą kiemą, kur automobilį ir paliko. Vėliau sužinojo, kad, kai bandė įsiparkuoti galu, kliudė kaimyno automobilio bamperio kraštą. Įvykio metu A. R. automobilyje buvo įjungta radija, nieko nepajuto. Gailisi dėl susidariusios situacijos. (b. l. 12)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat A. R. kaltę, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1a-2)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 24 d. 12.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog apgadintas automobilis Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos pasišalino automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris paskui rastas stovintis Viršuliškių g. 77. (b. l. 5-6)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 24 d., apie 12.45 val., važiuojant Viršuliškių g. 75, kieme, buvo pastebėtas rankomis mojuojantis vyriškis. Įsukus į kiemą J. B. paaiškino, kad jo automobilį Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Ford Mondeo ir iš įvykio vietos išvažiavo. J. B. nurodė, kad visą įvykį matė P. K., kuris nurodė, jog smūgis ir garsas buvo stiprūs. Policijos pareigūnai prie Viršuliškių g. 77 namo rado stovintį automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su nubrozdintu priekiniu bamperiu. Policijos pareigūnai surado Ford Mondeo savininką A. R., kuris paaiškino, kad vairavo minėtą mašiną, galėjo kliudyti kitą automobilį, nes jam buvo sunku prasilenkti su visureigiu, tačiau nesustojo, nes nebuvo vietos ir nuvažiavo į kiemo galą. (b. l. 4)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) automobiliui Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 7-8)
Nukentėjusysis J. B. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. paliko savo automobilį Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėti Viršuliškių g. 75a. 2015 m. spalio 24 d., apie 11.00 val., jo automobilį apgadino automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos išvažiavo. J. B. apie eismo įvykį sužinojo iš savo kaimyno. Pažeidėjo automobilis buvo rastas prie Viršuliškių g. 76 namo. (b. l. 9)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. spalio 24 d. 13.24 val. A. R. buvo blaivus. (b. l. 11)
Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. sausio 31 d. (b. l. 10)
Iš fotolentelės matyti, kad automobiliui Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrėžtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, automobiliui Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinio bamperio kairės pusės kampas. (b. l. 16-17)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. R. 2015 m. spalio 24 d., apie 12.34 val., Viršuliškių g. 75a, Vilniuje, vairavo automobilį Ford, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidimų padarymo faktus patvirtina paties A. R. ir nukentėjusiojo J. B. paaiškinimai, fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilių Ford Mondeo ir Citroen apgadinimai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys. Byloje esantys duomenys vienas kitą papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais A. R. kaltę padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant pastatyti savo automobilį, vietoje, kur transporto eismas nėra intensyvus). Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. R. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, dėl padarytų pažeidimų atsiprašė nukentėjusiojo, yra dirbantis, turi didelę vairavimo patirtį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotojas yra baustas, tačiau pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. R. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-16857-935/2015.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.