Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo individualios įmonės „ASD COMPANY LOGISTIK“ savininko A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria nurodytai įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-3889-656/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei individualiai įmonei „ASD COMPANY LOGISTIK“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei IĮ „ASD COMPANY LOGISTIK“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 3 533,76 Eur, susidaręs nuo 2015 m., įmonė veiklos nevykdo, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmonėje nėra, įmonei taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas liko nepadengtas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iškėlė atsakovei IĮ „ASD COMPANY LOGISTIK“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. L..Teismas nustatė, kad įmonė įregistruota 2013 m. rugpjūčio 12 d. Finansinės atskaitomybės duomenų Registrų centrui įmonė nėra teikusi. Įmonė skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3 533,76 Eur sumą, priverstinis skolos išieškojimas buvo nesėkmingas. Taip pat teismas nustatė, kad įmonės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota, įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, nėra duomenų, kad turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti aktualius bei praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės mokumo. Nors vadovas tvirtina, kad įmonė turi 16 transporto priemonių, tačiau šioms transporto priemonėms eisme dalyvauti draudžiama, dalis jų yra išregistruotos, be to, atsakovei nepateikus balanso, nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas šiuo metu yra įtrauktas į įmonės balansą, ar nėra perleistas.Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė, jog ji atitinka mokios įmonės kriterijus. Teismas nurodė, kad atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, nors tokios galimybės jai buvo sudarytos (atidėtas teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo). Todėl teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Teismas išaiškino atsakovei, kad jai neužkertamas kelias imtis veiksmų dėl bankroto bylos nutraukimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovės IĮ „ASD COMPANY LOGISTIK“ savininkas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti kelti bankroto bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie savo įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nevykdymą, todėl ji nežinojo, jog privalo mokėti ieškovo nurodytas įmokas. Atsakovės skola ieškovui nėra piktybiškai pradelstas įsipareigojimas, kurį atsakovė atsisako vykdyti.Teismas neįvertino, kad ieškovo reikalavimas dėl įmokų mokėjimo nėra pagrįstas, nes ieškovas tik iškėlus bylą teisme sužinojo, jog įmonės savininkas nėra Lietuvos Respublikos rezidentas.Teismas atsakovės nemokumą nepagrįstai nustatė tik pagal vieną požymį – mokesčių nemokėjimą, tačiau neatsižvelgė į turimą turtą. Transporto priemonių nedalyvavimas eisme arba išregistravimas nereiškia turto nebuvimo ar perleidimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė balanso, nes individualios įmonės nesudaro balanso. Atsakovės balansas yra 20 000 Eur vertės 16 transporto priemonių ir ieškovo reikalavimas.Teismas neatsižvelgė, kad bankroto procedūros palies ne tik atsakovę – neribotos atsakomybės individualią įmonę, bet ir įmonės savininką, jo turtą, pajamas. Prie ieškovo kreditinio reikalavimo prisidės administravimo išlaidos, todėl bankroto bylos kėlimas prieštarauja ekonomiškumo principui. Aplinkybė, kad bankroto bylą galima nutraukti, nėra priežastis ją iškelti.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atsakovės IĮ „ASD COMPANY LOGISTIK“ savininko A. M. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ieškovas siuntė apeliantui raginimus sumokėti įsiskolinimą, taip pat pranešimą dėl įmokų sumokėjimo. Be to, įmonei buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės. Per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą elektroniniu būdu buvo pateikti nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti.Apeliantui buvo sudarytos galimybės atsiskaityti su ieškovu, atidėtas teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau apeliantas iki šiol nėra sumokėjęs įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Ieškovo sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau jam nepavyko nustatyti apeliantui priklausančių transporto priemonių buvimo vietos.Atsakovė valstybinio socialinio draudimo įmokų visiškai nemoka nuo 2015 m. liepos 21 d., todėl ji pagrįstai pripažinta nemokia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos esmės

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iškėlė atsakovei IĮ „ASD COMPANY LOGISTIK“ bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti nustatoma reali bendrovės finansinė padėtis (ar įmonės dokumentuose nurodytas turtas yra realus, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar bendrovė tebevykdo veiklą ir pan.). Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei.Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai paneigia atskirojo skundo teiginį, kad teismas atsakovės nemokumą nepagrįstai nustatė tik pagal vieną požymį – mokesčių nemokėjimą, ir nepagrįstai neįvertino atsakovės turimo turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstą išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis tuo, kad įmonės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota, įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, nėra duomenų, kad turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad įmonės vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti aktualius bei praėjusių metų finansinius dokumentus, dėl ko nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės finansinės padėties. Be to, teismas pažymėjo, kad įmonė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3 533,76 Eur sumą, o priverstinis šios skolos išieškojimas buvo nesėkmingas. Teismas kritiškai vertino įmonės vadovo nurodytą aplinkybę, kad įmonė turi 16 transporto priemonių, nes šioms transporto priemonėms eisme dalyvauti draudžiama, dalis jų yra išregistruotos, atsakovei nepateikus balanso, nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas šiuo metu yra įtrauktas į įmonės balansą, ar nėra perleistas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė vykdymo procese pagal ieškovo reikalavimus taikė atsakovei priklausančių transporto priemonių areštą, tačiau jų buvimo vietos nustatyti antstolei nepavyko. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog įmonei keltina bankroto byla.Apeliantas, viena vertus, kvestionuoja ieškovo reikalavimo dėl įmokų mokėjimo pagrįstumą, kita vertus, teigia, kad atsakovės skola ieškovui nėra piktybiškai pradelstas įsipareigojimas, kurį atsakovė atsisako vykdyti, nes, apelianto įsitikinimu, atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nevykdymą, ji nežinojo, jog privalo mokėti ieškovo nurodytas įmokas. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde tik deklaratyviai nesutinkama su ieškovo reikalavimo dėl įmokų mokėjimo pagrįstumu. Apeliantas tokį nesutikimą grindžia tuo, kad ieškovas šias įmokas apskaičiavo formaliai, vienašališkai, neįvertino visų aplinkybių (pvz., to, kad įmonės savininkas nėra Lietuvos Respublikos rezidentas). Tačiau apeliantas, be abstrakčių abejonių paminėjimo atskirajame skunde, nenurodo jokių konkrečių argumentų, detalių skaičiavimų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimo dėl įmokų mokėjimo nepagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai).Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė nežinojo, jog ji privalo mokėti ieškovo nurodytas įmokas, taip pat laikytinas nepagrįstu. Visų pirma, įstatymo (pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas) nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Antra, įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarymas yra logiškas pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nevykdymo rezultatas. Trečia, apie nurodyto įsiskolinimo susidarymą atsakovė buvo tinkamai informuojama įmonės buveinės adresu. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie atsakovės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi ieškovui kitą procesinių dokumentų įteikimo jai adresą. Priešingai, kaip matyti iš nagrinėjamo atskirojo skundo, jame įmonės savininkas nurodo tą patį atsakovės registruotos buveinės adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė visiškai jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.