Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-10-10 sprendimą Nr. 1D-8997(11) dėl jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išskaičiavimo vykdymo nuo 2012-01-01, įpareigoti VRM mokėti kiekvieną mėnesį visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti jam neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri yra 4080,00 Lt, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar 2012-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 – 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Skunde nurodė, kad nuo 2010-05-06 jam paskirta 1 200,02 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau - pensija) už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio mėnesio, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam buvo mokama sumažinta pensija, kuri sudarė 996,02 Lt. 2013-09-18 kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu panaikinti sprendimą dėl pensijos dalies išskaičiavimo nuo 2012 m. sausio mėn. ir mokėti visą paskirtą pensiją. Iš VRM gavo 2013-10-10 atsakymą Nr. 1D-8997(11), kuriame nurodyta, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką.

Nurodė, kad 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, pratęsiantį Laikinojo įstatymo galiojimą tik valstybinių pensijų ir atskirų kitų socialinių išmokų gavėjams iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jokio objektyvaus poreikio, būtinybės ir teisėto pagrindo toliau mokėti sumažintas valstybines pensijas nėra, o pats 2012-12-20 priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes priimtas ne dėl ekonominės krizės ar itin sunkios finansinės padėties, kaip to reikalauja oficialioji konstitucinė doktrina. Taikant Laikinojo įstatymo galiojimą 2013 m. tik valstybines pensijas ir kai kurias kitas socialinių išmokų rūšis gaunantiems asmenims, tuo aiškiai diskriminuojamos atskiros visuomenės grupės, kas tiesiogiai pažeidžia ne tik konstitucinės teisinės valstybės principus, bet ir pareiškėjo teises ir interesus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Akcentavo, kad iki šiol nėra sukurtas susidariusių praradimų dėl Laikinojo įstatymo taikymo kompensavimo mechanizmas asmenims, kuriems buvo paskirta ir mokama pensija, nors to reikalauja oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį visiems asmenims, kuries paskirta ir mokama sumažinta pensija. Nustatant prarastų pensijų kompensavimą, negali susiklostyti tokia situacija, kai vienoms socialinėms grupėms tokie praradimai kompensuojami, o kitoms atsisakoma kompensuoti.

Savo reikalavimus pareiškėjas grindžia ir Konstitucijos 52, 23 bei 29 straipsniais, nurodydamas, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės bus išlaikytos ir įgyvendinamos, o valstybė prisiėmusi įsipareigojimus asmeniui, privalo juos vykdyti, užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą (b. l. 1-7).

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad pagal nustatytą formulę pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad pensija pareiškėjui nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, atitinkami ministerijos veiksmai išmokant pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka sumažintą pensiją laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais nei tuo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuriuo pratęstas atitinkamų teisės normų galiojimas, atitiktis Konstitucijai nepaneigta, todėl ministerija neturi teisės galiojančių Laikinojo įstatymo normų nevykdyti (b. l. 15-16).

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad remiantis Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2010-05-27 sprendimu Nr. 11SP-1409 pareiškėjui nuo 2010-05-06 neterminuotai paskirta 1 200,02 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 19). Nuo 2012-01-01 pareiškėjui paskirtos mokamos pensijos dydis (1 200,02 Lt) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagal Įstatymo 1 priede nurodytą formulę apskaičiuotą koeficientą, buvo perskaičiuojamas ir mokama 996,02 Lt dydžio pensija (b. l. 10, 22).

Pareiškėjas 2013-09-18 kreipėsi į VRM su prašymu pateikti pažymą apie pensijos dydį ir neišmokėtos pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-09-01 bei panaikinti VRM sprendimą dėl išskaičiuojamos pensijos dalies nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31, pareiškėjui paskirtą pensiją mokėti visa apimtimi (b. l. 23-24).

VRM 2013-10-10 sprendimu Nr. 1D-8997(11) atsisakė mokėti paskirtą pensijos dydį, motyvuodama tuo, kad tam VRM neturi teisinio pagrindo. Sprendime pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovė nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d. VRM sprendime pažymėjo, kad ji privalo vykdyti šį įstatymą, nepaisydama Viliaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes preziumuojama, kad įstatymas atitinka Konstituciją (b. l. 8-9).

Byloje ginčas kilo dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-10 sprendimo Nr. 1D-8997 (11), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki šiol, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 d. bei 15 straipsnio 2 d. nuostatas ir mokėti visą paskirtą pensiją.

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Seimas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. gruodžio 31 d., kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad Laikinajame įstatyme buvo nustatyta, jog jis taikomas tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti. Be to, Laikinajame įstatyme Vyriausybei pasiūlyta parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija (kilti ekonomikos krizė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir kad tokiais išimtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatavo, jog konstitucinė valstybės biudžeto samprata, inter alia konstitucinis biudžetinių metų institutas, suponuoja tai, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas turi būti koreguojamas mažinant pensijas, mažinti pensijas galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams; iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokamos sumažintos pensijos.

Konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia ir tai, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; tačiau diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6d. nutarimas).

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012-12-20 redakcija, Nr. XII-92) ta apimtim, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012-2013 metams, neprieštarauja Konstitucijoje nustatytiems teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Paminėtina, kad įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo nuostatas priima laikinai ir nustato atitinkamą teisinį reguliavimą pensijoms, vertindamas valstybėje susiklosčiusią padėtį, t. y. kol objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti nustatomas sumažintų valstybinių pensijų teisinis reguliavimas. Įstatymų leidėjui kyla pareiga kiekvienais metais svarstant valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią situaciją ir įvertinti, ar turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokamos sumažintos pensijos, nustatant tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą.

Be to, kaip paminėjo Konstitucinis Teismas, lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, jeigu vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms būtų taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, viešuomenei reikšmingų tikslų ir tik tuo atveju, jeigu yra atsižvelgiama į konkrečias teisines aplinkybes, t. y. įvertinami asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Taigi, dėl teigiamų visuomenei tikslų, vadovaujantis proporcingumo bei lygiateisiškumo principais yra galimas skirtingas pensijų reglamentavimas. Valstybinio socialinio draudimo pensijos bei Valstybinės pensijos (šiuo atveju - pareigūnų ir karių valstybinės pensijos) reglamentuojamos skirtingais įstatymais (atitinkamai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549).

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jo nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-92 nuostatų konstitucingumu ta apimti, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, pareiškėjui valstybinė pensija perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pagrįstai. Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-10 sprendimas Nr. 1D-8997(11) yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl minėto sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę VRM mokėti jam nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat netenkintinas, kadangi, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, o jų galiojimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, buvo pratęstas iki 2013-12-31. Nuo 2014-01-01 pensijoms, paskirtoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatos nebetaikomos, todėl pareiškėjas gauna visą paskirto dydžio pensiją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.