- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eI2-5138-423/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02366-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Emilė Kazlauskaitė
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M., atstovaujamos advokatės Emilės Kazlauskaitės, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 25S252413, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760455217, galiojantis iki 2027 m. gegužės 30 d. (toliau – ir Leidimas), panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus teisines bei faktines aplinkybes, grubiai pažeidžiantis nėščios, o dabar jau kūdikio susilaukusios, pareiškėjos teises bei garantijas. Paaiškino, kad nuo 2023 m. lapkričio 19 d. ji dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) fasuotoja, vėliau – formuotoja. Lietuvoje ji gyvena su sutuoktiniu K. M., kuris taip pat dirba Bendrovėje. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. spalio 30 d. ji negavo darbo užmokesčio, kuris buvo numatytas Bendrovės išduotame tarpininkavimo rašte (1 325 Eur bruto, atskaičius mokesčius - apie 922 Eur), tačiau jai nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki 2025 m. liepos 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. lapkričio 9 d. ji buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl gavo Valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir Sodra) išmokas ir darbo užmokestis jai negalėjo būti mokamas. Ji gavo 4 358,22 Eur išmoką už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, gyvendama šeimoje galėjo naudotis sutuoktinio gaunamomis pajamomis, todėl, nors ir negavo tarpininkavimo rašte nurodytos darbo užmokesčio, pajamų pragyvenimui Lietuvoje jai pakako. Atsakovas nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 21 punkte numatytos išimties, pagal kurią nedraudžiamieji laikotarpiai arba laikotarpiai su mažesnėmis pajamomis yra pateisinami, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo. Ji, dirbanti Lietuvoje pagal darbo sutartį, turi teisę į socialines garantijas: nedarbingumą, nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat vaiko priežiūros atostogas. Nei tarpininkavimo rašto, nei prašymo dėl Leidimo keitimo formose nėra laukelio, kuriame reikėtų žymėti, kad darbuotoja yra nėščia, todėl atsakovo argumentai dėl nenurodytų svarbių faktų ir tokiu būdu sukurto klaidingo teisinio pagrindo Leidimo pakeitimui yra nepagrįsti. Pažymėjo ir tai, kad darbdavys turi teikti naują tarpininkavimo raštą, o užsienietis – naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pas tą patį darbdavį tik tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo užmokestis sumažėja. Jos atveju ši sąlyga netaikoma, nes darbdavys negalėjo iš anksto žinoti, kada darbuotoja taps nedarbinga, todėl jokių papildomų duomenų savo inciatyva atsakovui teikti neprivalėjo. Visus duomenis apie nedarbingumo laikotarpius, nėštumo ir gimdymo atostogas atsakovas Sprendimo priėmimo metu turėjo, tačiau juos vertino netinkamai, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais. Gavusi Sprendimą, suprasdama, kad jai gali tekti skubiai išvykti iš Lietuvos, nenorėdama sudaryti keblumų darbdaviui, ji pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, tačiau tuo atveju, jei teismas Sprendimą panaikintų, Bendrovė yra pasirengusi ją vėl į darbą priimti. Prašė Sprendimą panaikinti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.