Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2ZP-2589 informavo atsakovę apie visuomenės supažindinimą su projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Atsakovė taip pat buvo informuota apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir, kad iš jai priklausančio 1,8505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams bus paimama 0,2139 ha dydžio dalis; iš jai priklausančio 0,8970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,1154 ha dydžio dalis.

Pagal UAB „Capital vertinimas“ turto įvertinimo ataskaitą Nr. 19-KPA07-041, atsakovei priklausančios 0,1154 ha bendro ploto dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. liepos 30 d. - 467 Eur. Pagal turto įvertinimo ataskaitą Nr. 19-KPA07-040, 0,2139 ha bendro ploto dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 076-2, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. liepos 30 d. - 865 Eur.

NŽT direktorius 2020 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-669-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams savininkės nuosavybės teise valdomą 0,1154 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 dydis – 467,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 467,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. 2020 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-670-(1.18.) NŽT direktorius paėmė visuomenės poreikiams savininkės nuosavybės teise valdomą 0,2139 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 dydis – 865,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 865,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2ZP-484 informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2020 m. vasario 21 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Taip pat pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2ZP-757 pakvietė atsakovę per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti sutikimą – prašymą dėl akto pasirašymo ir pristatymo bei paprašė ją atsiųsti projekto rengėjui, kuris akto originalus išsiųs atsakovei naudojantis kurjerio paslaugomis. Atsakovė per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė. Pareiškėja 2020 m. birželio 5 d. pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytą sumą – 1332,00 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2ZP-1404 pranešė atsakovei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaitos yra teisingos, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovės V. K. 0,1154 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir 0,2139 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškėjo pareiškimo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-669-(1.18.) ir 2020 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-670-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą V. K. nuosavybės teise valdomą 0,1154 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) bei 0,2139 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), valstybės vardu. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 19-KPA07-041, 0,1154 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. liepos 30 d. - 467 Eur. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 19-KPA07-040, 0,2139 ha ploto sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. liepos 30 d. - 865 Eur. Žemės sklypų vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ atestuota nekilnojamojo turto vertintoja A. V., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 00121.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepasinaudojo savo teise teikti pastabas, pasiūlymus dėl turto vertinimo proceso bei sklypų ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų. Byloje nėra duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitų Nr. 19-KPA07-041 ir Nr. 19-KPA07-040 nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jų turiniu. Atsakovė nekelia ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.