Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Dainai Dyburienei , civilinio ieškovo atstovui R. B., jo atstovui advokatui Petrui Maceniui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „P“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. U. padarė turtinės žalos apgaule.

Jis, 2009 m. rugpjūčio 14 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, veikdamas D. U. firmos vardu, žodinio su UAB „K“ susitarimo pagrindu, už suremontuotą D. U. firmai priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą KLES Nr. 612291, būdamas skoloje 1865 Lt ir turėdamas realią galimybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tai yra, vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, apgaule, įpareigodamas M. K. atsiimti D. U. firmai priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikdamas pastarajam už suremontuotą automobilį tariamai įvykdytą Nordea Bank Finland Plc pavedimo mokėjimą IBS20090814071859734313, jog atsiskaitymas už atliktus darbus sumokėtas, iš UAB „K“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsiėmė suremontuotą D. U. firmai priklausantį automobilį, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, pasislėpė nuo kreditoriaus ir tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB „K“ 1865 Lt turtinę žalą.

G. U. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2009 m. rugpjūčio 14 d. nurodytu laiku dirbo kaip šeimos narys sutuoktinės D. U. firmoje ir vadovavo visiems darbams. Automobilis „Fiat Ducato”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė D. U. firmai. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, todėl pastarasis buvo nuvežtas į UAB „K“, (duomenys neskelbtini). Po to buvo suderintas apmokėjimas už automobilio remontą, tai yra, tikriausiai buvo gavę faksu sąskaitą faktūrą, kurios serija KLES Nr.012291, kad už remontą turi sumokėti 1865 Lt. 2009 m. rugpjūčio 14 d., jis pats internetu darė pavedimą iš D. U. firmos sąskaitos į UAB “K” sąskaitą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą per banką “Nordea” 1865 Lt sumai. Jis ne vieną kartą yra daręs apmokėjimus internetu. Po to jis atspausdino darytą mokėjimą, galvodamas, kad pastarąjį atliko. Jis negali paaiškinti kaip tokį pavedimą, kuriame dar nurodyta

tęsti ar taisyti mokėjimą, atspausdino, nes neprisimena. Jis mokėjimo pavedimą įdavė darbuotojui M. K., kad nuvežtų į servisą ir atsiimtų automobilį. Po keleto dienų jis internete peržiūrėjo sąskaitos pinigų judėjimą ir pamatė, kad minėtas pavedimas nėra padarytas, nes trūko sąskaitoje lėšų. Kiek prisimena, darant pavedimą tuo metų sąskaitoje 1865 Lt buvo, bet nebuvo 4 ar 5 Lt už paties pavedimo atlikimą. Tuo metu, kai pamatė, jog pavedimas neatliktas, jis nieko nedarė, nes firma neturėjo pinigų. Į UAB “K” jis nuvykęs nebuvo paaiškinti, kaip visa tai gavosi. Jis neprisimena, ar jis pats, ar tos bendrovės direktorius paskambino ir jis į “K” sąskaitą padarė 265 Lt pavedimą, o dar liko skolingas 1600 Lt. Iki apklausos jis pinigų nepervedė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties įmonėje, bet, kai tik atsiras lėšų, būtinai sumokės skolą. Jokio laiško D. U. firma (duomenys neskelbtini), negavo. Minėtos jo įmonės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tuo adresu taip pat jokio laiško iš UAB “K“, gavę nebuvo. Jis piktybiškai nevengia atsiskaityti su minėta bendrove ar ją apgauti, bet šiuo metu neturi tam galimybės. Jam atrodo, kad minėtą pavedimą jis atliko teisingai, tik neužtekus sąskaitoje lėšų pavedimui vykdyti, pavedimas grįžo atgal, tačiau to jis iš karto nepastebėjo, nes dažniausiai savaitės gale tikrina sąskaitą .

Motyvuojamoji dalis

Be G. U. parodymų jo kaltė įrodyta civilinio ieškovo atstovo R. B., liudytojų I. U., D. U., M. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Civilinio ieškovo atstovas R. B. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „K“ automobilių aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas D. U. firmai priklausantis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal iš anksto pateiktų darbų užsakymo lapą Nr.0030670, priėmus darbus ir atsiimant iš jų bendrovės automobilį „Fiat Ducato“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), buvo žodžiu suderintas išankstinis mokėjimas pavedimu 1865 Lt sumai. Automobilį atsiėmė firmos atstovas M. K., kuris UAB „K“ administratorei pateikė tariamą banko „Nordea“ pavedimo mokėjimo kopiją Nr.IBS20090814071859734313. Administratorė patikėjusi šiuo pavedimu, automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino D. U. firmos įgaliotam atstovui M. K., kuris pasirašė ant PVM sąskaitos faktūros. Tačiau kaip paaiškėjo, pinigai už suremontuotą automobilį pervesti nebuvo. Su minėta firma UAB “K” jokių sutarčių nėra sudarę. Minėtą automobilį remontui atvežė M. K., kuris paaiškino, jog automobilis yra registruotas įmonės vardu. Po to keletą kartų buvo mėginta kreiptis į D. U. firmos direktorių, vardu Gediminas, pavardės nurodyti negali, tačiau nepavyko susitarti dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Minėta firma apmokėjo 265 Lt, tačiau dar liko skolinga už remontą 1600 Lt, kuri Jo įmonei yra žymi. Kadangi D. U. įmonės direktorius jam nieko neaiškino, nežadėjo padengti skolą, todėl raštu 2009 m. spalio 18 d. jis kreipėsi į D. U. firmą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bet jokio atsakymo negavo, nes registruotas laiškas sugrįžo atgal. Po to, paskambinus telefonu, minėtas direktorius Gediminas nurodė korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau registruotas laiškas grįžo atgal kaip neatsiimtas. Šiuo metu UAB „ K“ padaryta materialinė 1400 Lt žala (1 t., b.l. 37-38).

Liudytoja I. U. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB „K. E.”, (duomenys neskelbtini), administratore. Bendrovėje buvo suremontuotas automobilis „Fiat Ducato”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. U. firmai. Dar prieš remontuojant minėtą automobilį buvo sutarta, kad sąskaitą apmokės išankstiniu pavedimu, po ko, atsiims suremontuotą automobilį. Ji išrašė PVM sąskaitą faktūrą - serija KLES Nr.012291, kurią faksu išsiuntė į minėtą firmą. Po to tą pačią ar sekančią dieną į bendrovę „K” atėjo vyriškis, kaip pasirašė ant minėtos sąskaitos faktūros - M. K. ir padavė vietinio mokėjimo dokumentą, ant kurio nebuvo jokio antspaudo, parašo bei užrašo, jog mokėjimas sėkmingai atliktas ir pinigai pateko į nurodytą sąskaitą. Tas vyriškis jai nieko neaiškino, pasakė, kad ką jam davė, tą jis ir atnešė, turėdamas galvoje minėtą dokumentą. Jų bendrovė pasitikėdama pateiktu dokumentu automobilį „Fiat Ducato” atidavė, tikėdamiesi, kad sekančią dieną pinigai už

remontą - 1865 Lt pateks į sąskaitą. Patikrinus sąskaitą pinigai pervesti nebuvo, todėl ji informavo direktorių R. B.. Kiek jai žinoma, po to R. B. skambino į D. U. firmą, kur jam pasakė, kad už remontą neapmokėjo, nes neužteko pinigų (1 t., b.l. 43-44).

Liudytoja D. U. parodė, kad nuo 2009 m. gegužės mėnesio jos vyras G. U. iš jos perėmė visą vadovavimą jos individaliai D. U. įmonei, nors oficialiai ji buvo savininkė ir direktorė. 2009 m. pavasarį G. U. buvo nupirkęs automobilį „Fiat Ducato” įmonės vardu, kurį vairuotojas Mindaugas buvo sudaužęs ir jį reikėjo remontuoti. Daugiau ji nieko apie remontą nežino, tik G. U. buvo minėjęs, kad darant pavedimą už automobilio “Fiat Ducato” remontą, neužteko sąskaitoje pinigų, todėl sąskaita ir nebuvo apmokėta ir dėl to buvo kviečiamas į policiją. 209 m. rudenį jos įmonė buvo reorganizuota į UAB “P”, paliekant tą patį įmonės kodą.

Liudytojas M. K.,kurio parodymai, vadovaujantis LR BPK 274 str. 4 d. perskaityti parodė, kad 2009 metais jis UAB „P“ dirbo vadybininku. Tikslios datos nepamena, maždaug prieš metus laikus UAB „P“ priklausantis automobilis „Fiat Ducato“ remontui buvo nuvežtas į UAB „K“. Po kurio laiko G. U., o gal kažkas kitas – nepamena, liepė nuvažiuoti paimti suremontuotą automobilį. Jis prisimena, kad pasiėmė sąskaitą-faktūrą iš darbovietės ir nuvažiavo į UAB „K“. Apie tai, kad apmokėjimas už atliktą automobilio remontą atliktas ne iki galo – jis nežinojo ir to nesuprato. Apmokėjimo kvitą padavė UAB „K“ darbuotojai, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Tik iš policijos pareigūnų jis sužinojo, jog jo nuvežtas UAB „K“ apmokėjimo kvitas nebuvo apmokėtas iki galo (1 t., b.l. 58-60).

Liudytojas P., parodė, kad 2010 m. sausio 22 d iš D. U. firmai priklausančios sąskaitos buvo mėginta atlikti 1865 Lt, pavedimą, tačiau jis neatliktas , nes jis nepatvirtintas., t.y. neatlikti visi būtini veiksmai. Kad pavedimas nebaigtas , matė ir klijentas, nes buvo prašoma tęsti veiksmus . Kai pavedimas įvykdytas, tai matoma ekrane. Pavedimas , kuris pateikiamas kaip mokėjimą patvirtinantis dokumentas, turi būti banko su banko antspaudu. Atsispausdinti galima ir nebaigtą pavedimą, tačiau tuomet akivaizdu, kad jis iki galo neatliktas, nes matyti, jog prašoma tęsti veiksmus.

Iš PVM sąskaitos faktūros serija KLES Nr. 012291 nustatyta, jog 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „K“ už suteiktas paslaugas, tai yra, už automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, D. U. firmai išrašė sąskaitą faktūrą 1865 Lt sumai (1 t., b.l. 8).

Iš 2010 m. sausio 22 d. „Nordea Bank Finland Plc” pranešimo matyti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios D. U. firmai buvo mėginta atlikti pavedimą sumoje 1865 Lt, tačiau nėra jokio įrašo apie bandymą pavedimą patvirtinti, todėl spėjama, kad klientas pats nepatvirtino (nepadarė paskutinio žingsnio) (1 t., b.l. 62).

Nordea Bank Finland Plc pateikti UAB „P“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo išrašai rodo, jog į UAB „P“ sąskaitą nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iš įvairių bendrovių už UAB „P“ suteiktas paslaugas buvo pervedamos piniginės lėšos (1 t., b.l. 69-166).

Vietiniu mokėjimo pavedimu Nr. IBS20090814071859734313 nustatyta, jog 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „P” iš bendrovės sąskaitos į UAB „K” sąskaitą nurodė pervedantis 1865 Lt, tačiau iš minėto pavedimo matyti, kad mokėjimas iki galo nebuvo užbaigtas, nes komanda „tęsti” neįvykdyta (1 t., b.l. 6).

Vietiniu mokėjimo pavedimu Nr. IBS20100526093139813955 nustatyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. UAB “P” iš jų bendrovės sąskaitos į UAB “K” sąskaitą pervedė 200 Lt (2 t., b.l. 58).

G. U. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. kvalifikaciją .

Iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis neneigė to fakto, jog iš UAB“ K“ atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaitė , tačiau neigė , tai daręs tyčia. Teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę, paaiškino, kad pavedimą darė, ir nežino, kodėl jis nebuvo užbaigtas, mano, jog dėl to, kad sąskaitoje nebuvo pinigų. Pamatęs, kad pavedimas nepadarytas, skolos nepadengė dėl lėšų trūkumo.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pagal savo suvokimą, kuriam įtakos galėjo turėti jo teisinis neišprusimas, pateikdamas buvusių įvykių faktines aplinkybes, kurios iš esmės atitinka kaltinamajame akte nurodytas, prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką.

Kaltinamasis teisme atsiprašydamas civilinio ieškovo atstovo , patvirtino, jog savo kaltę pripažįsta. Jis parodė, kad dėl buvusių įvykių išgyvena, atsiprašė civilinio ieškovo atstovo, atlygino padarytą visą žalą, sutinka per 1 mėnesį atlyginti turėtas advokato išlaidas.

Kaltinamasis ir civilinio ieškovo atstovas parodė, kad jie susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti .

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl to, atsiprašė civilinio ieškovo atstovo, pastarasis jam atleido, todėl laikytina, kad jos susitaikė.

Kaltinamasis neteistas, anksčiau jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas atleisti G. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti ( Lietuvos Respublikos BK 38 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. 303 str.

NUSPRENDŽIA:

G. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2010-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu į žemės sklypą registro Nr. 44/876687 unikalus Nr. 4400-1286-32045, kadastrinis Nr. 5601/0009:190 , 1,8700 ha, kurio tikslinė paskirtis: žemės ūkio ( b.l. 141, t.2) bei kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti G. U. ir UAB“K“ atstovo R. B. susitarimą, jog G. U. įsipareigoja per vieną mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti UAB“K“ 800 litų turėtų atstovavimo byloje išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.