- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-18603-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11367-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. J. (toliau – pareiškėjas) prašo: 1) palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. J., mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. J., mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio turtą; 2) palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios motinos turtą.
Pareiškime nurodo, kad su tėvais bei broliu A. J. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. J.. Po tėvo mirties bendru sutarimu nusprendė, jog tėvo palikimą priims motina, kuri tam pritarė. Po tėvo mirties motina liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuos įsigijo kartu su tėvu, ji naudojosi visomis namo patalpomis, tvarkė, remontavo kiek sveikata leido, naudojosi ir baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, įsigytais santuokoje, pirko malkas ir šildė namus. Tai įrodo, kad pareiškėjo motina naudojasi ne tik savo turto dalimi, bet ir sutuoktinio. Tokiu būdu ji faktiniu valdymu priėmė palikimą, ne tik nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, bet ir sutuoktinio visus asmeninius daiktus. Pareiškėjas su broliu dirbo kitose vietovėse, todėl į namus parvykdavo tik savaitgaliais. Kai (duomenys neskelbtini) mirė motina, pareiškėjas su broliu sutarė, kad tėvų palikimą priims pareiškėjas, nes brolis sirgo depresija, jo psichinė būklė buvo sunki, dėl ko brolis neįstengė rūpintis namais ir turtu. Brolis pritarė, kad šiuos rūpesčius prisiims pareiškėjas. Pareiškėjas nors ir dirbo kitame Lietuvos mieste, savaitgaliais grįždavo į namus, naudojosi visomis namo patalpomis, tėvų įsigytu kilnojamuoju turtu, atliko namo einamąjį remontą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo brolis išėjo iš gyvenimo savo noru.
Pareiškėjui nusprendus įteisinti nekilnojamą turtą savo vardu, paaiškėjo, jog tėvų nekilnojamas turtas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre - jis egzistuoja faktiškai, tačiau yra įregistruotas tik seniūnijoje saugomose namų knygose. Paaiškėjo, kad ne tik pareiškėjas, priėmęs valdyti turtą po motinos mirties, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet ir motina, po tėvo mirties bendru sutarimu faktiškai pradėjusi valdyti tėvo turtą, turto neįregistravo nekilnojamojo turto registre, nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos.
Tai, kad po sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) motina O. J. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuos įsigijo kartu su sutuoktiniu ir kuriuose kartu gyveno, patvirtina VĮ Registrų centro gyventojų registro tarnybos pateikta informacija. Pateikiamos VĮ Registrų centras Testamentų registrų pažymos patvirtina, jog po A. J. ir po O. J. mirties nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Pareiškėjas ir miręs brolis Audrius vieninteliai Antano ir O. J. vaikai, pareiškėjo brolis Andrius šeimos sukūręs nebuvo ir vaikų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui įsitikinus, kad O. J. ir E. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2020 m. rugpjūčio 13 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) motina O. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po tėvo A. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjo motinos O. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos duomenimis, seniūnijoje yra saugomos 1991-1998 metų ir 1998-2002 metų ūkinės knygos. 1991-1998 metų ūkinėse knygose duomenų apie O. J. įregistruotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) nėra. 1998-2002 metų ūkinėje knygoje Nr. 16, namų ūkio Nr. 567, A. J. vardu registruotas gyvenamasis namas, turintis 97,65 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Po pareiškėjo motinos O. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties taip pat atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sūnus faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sūnui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties palikėjo turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Taip pat byloje įrodyta, kad pareiškėjas po savo motinos mirties palikėjos turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasis kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad po jo tėvo A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjo motina O. J., o po pareiškėjo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.