Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-401/2009

Teisėjas J.Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2009 m. gegužės 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir Ž. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (I. J. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (D. M. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (P.A. A. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. A. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus :

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (S. V. turto įgijimo apgaule);

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (O. P. turto įgijimo apgaule);

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (J. M. turto įgijimo apgaule);

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (Z.B. R. turto įgijimo apgaule).

pagal BK 182 str. 1 d. (Z.B. R. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. (K. P. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Kauno rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2004-10-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 16 MGL (2000 tūkstančių litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo N. R. priteista: S. V. 4822,50 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt du Lt 50 cnt) litų, O. P. 2700 (du tūkstančiai septyni šimtai) litų, J. M. 700 (septyni šimtai) litų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš A. K. priteista: I. J. 2000 (du tūkstančiai) litų; D. M. 800 (aštuoni šimtai) litų, Palmei A. A. 1000 (vienas tūkstantis) litų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš Ž. K. Zuzanai B. R. priteista 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

K. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir N. R., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2007-11-06 apie 14.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, pastariesiems paskambinus telefonu nukentėjusiajai I. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačius dukra ir policijos pareigūnu, pranešus apie jos dukros tariamai padarytą avariją bei paprašius žalos atlyginimo, taip suklaidinus nukentėjusiąją I. J., gavo iš jos 2000 Lt, šiais veiksmais, savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą - I. J. priklausančius 2000 Lt, padarydamas nukentėjusiajai I. J. 2000 Lt turtinę žalą.

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2007-11-17 apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, pastariesiems paskambinus telefonu nukentėjusiajam D. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačius policijos pareigūnu ir sūnumi, pranešus apie jo sūnaus tariamai padarytą avariją bei paprašius žalos atlyginimo, taip suklaidinus nukentėjusįjį D. M., gavo iš jo 800 Lt, šiais veiksmais, savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą - D. M. priklausančius 800 Lt, padarydamas nukentėjusiajam D. M. 800 Lt turtinę žalą.

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2007-11-21, apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, pastariesiems paskambinus telefonu nukentėjusiajai P.A. A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačius policijos pareigūnu ir sūnumi, pranešus apie jos sūnaus tariamai padarytą avariją bei paprašius žalos atlyginimo, taip suklaidinus nukentėjusiąją P.A. A., gavo iš jos 1000 Lt, šiais veiksmais, savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą - P.A. A. priklausančius 1000 Lt, padarydamas nukentėjusiajai P.A. A. 1000 Lt turtinę žalą.

Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2008-01-09 ar 2008-01-10 dieną, apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, pastariesiems paskambinus telefonu nukentėjusiajai Z.B. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačius policijos pareigūnu ir sūnumi, pranešus apie jos sūnaus tariamai padarytą nusikalstamą veiką bei paprašius žalos atlyginimo, taip suklaidinus nukentėjusiąją Z.B. R., gavo iš jos 1400 Lt, šiais veiksmais, savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą - Z.B. R. priklausančius 1400 Lt, padarydamas nukentėjusiajai Z.B. R. 1400 Lt turtinę žalą.

Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2008-01-10, apie 11.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, pastariesiems telefonu melagingai pranešus K. P., kad jos anūkas sužalojo žmogų bei pareikalavus sumokėti 2000 litų už tai, kad nebūtų problemų, atvyko pas nukentėjusiąją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur iš K. P. paėmė 400 litų, šiais veiksmais, savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – K. P. priklausančius 400 Lt, padarydamas nukentėjusiajai K. P. 400 Lt turtinę žalą.

Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. 1 d. nuostatoms. Taip pat pažeista jo teisė į teisingą teismą, įtvirtinta BPK 44 str. 5 d., nes teisingas turi būti visas bylos procesas. Prašo atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti bausmes mažesnes, nei inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti švelnesnę galutinę bausmę.

Nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., nes pažeisti reikšmingi bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdai. Tai pasireiškė BPK 20 str. 5 d. ignoravimu ir reikalavimų nesilaikymu. Teisėjas įrodymus turėjo vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjo vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių bei materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinta informacija. Įrodymai skirstomi į kaltinančius, teisinančius, patvirtinančius aplinkybes lengvinančias atsakomybę. Teismas nuosprendyje nepagrįstai dėsto manymą, abejones ir prielaidas, kad jis padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, tačiau recidyvinius, savanaudiškus, teisiamas 11 kartą, baustas administracine nuobauda, nusikalto neišnykus teistumams ir praėjus tik trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl padarė išvadą, kad jis yra pavojingas visuomenei, linkęs nusikalsti. Teismas išsamiai neištyrė kokio tikslo nusikaltimu buvo siekiama. Jis teisme aiškino, kad jam pinigų reikėjo operacijai, buvo beviltiškoje padėtyje, todėl nusikalto. Teismas tai turėjo ištirti vadovaujantis BPK 7 str. 2 d. Nebuvo pagrindo motyvuoti, kad šie nusikaltimai savanaudiški, jog jis linkęs nusikalsti. Apgaule pasisavinti pinigai buvo reikalingi gydymui, o ne savanaudiškam iššvaistymui. Jis savo poelgius vertina neigiamai ir visų, kuriems pridarė problemų, atsiprašo. Nuoširdžiai gailisi ir daugiau taip nebesielgs. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau šiuo metu dėl darbo trūkumo pataisos namuose, jų atlyginti negali. Pasižada esant galimybei kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. prašo patikrinti visą bylos medžiagą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. ir Ž. K. padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliaciniais skundais abu apeliantai nesutinka su jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais ir prašoma šioje dalyje nuosprendį pakeisti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str.).

Dėl A. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. K. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., sankcijoje, pagal kurią nuteistas A. K., numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą atsižvelgė į jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas 10 kartų, daugumoje už nusikaltimus nuosavybei, paskutinis teistumas už analogišką nusikaltimą – sukčiavimą, vėl nusikalto padarydamas 3 tapačius savanaudiškus nusikaltimus. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsniu, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skiriant apeliantui bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, kuris neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl pirmos instancijos teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą.

Bausmės dydis už kiekvieną padarytą nusikaltimą buvo nustatytas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiesioginės tyčios formą, motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo A. K. asmenybę. Dešimt ankstesnių teistumų neabejotinai patvirtina, kad jis linkęs nusikalsti, o tai, jog paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę baigė atlikti tik 2007-08-06 ir vėl nusikalto praėjus 3 mėnesiams, rodo jog teigiamų išvadų nedaro. Be to, 2007-08-10, tai yra praėjus tik 4 dienoms po bausmės atlikimo, jis padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 str. numatytą pažeidimą. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bendrininkų grupėje. Nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, jie buvo iš anksto suplanuoti, suderintas veiksmų planas. Tai rodo, kad A. K. asmenybė yra pavojinga įstatymų saugomoms vertybėms ir jį būtina sulaikyti nuo tolimesnių pavojingų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš socialiai pažeidžiamus asmenis, kuriems nusikaltimai sukėlė sunkias pasekmes. Skiriant bausmę teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino, jog nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir į jas atsižvelgė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, ir vadovaudamasis LR BK 61 str. 2 d. bausmės dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą skaičiavo nuo jos vidurkio. Teismo paskirtos bausmės yra pagrįstos ir adekvačios, todėl nėra pagrindo atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus jas mažinti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., A. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta švelnesnių bausmių dalys ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes, prie griežčiausios bausmės buvo pridėta tik nedidelės dalys-po 3 mėnesius paskirtų švelnesnių bausmių.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad subendrindamas A. K. paskirtas bausmes pirmos instancijos teismas taikė palankesnį įstatymą-LR BK 63 str. 4 dalį, kurioje numatytas dalinis bausmių subendrinimo būdas. Šiuo atveju teismas turėjo galimybę taikyti ir šio straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias paskirtos bausmės yra subendrinamos jas visiškai sudedant, t.y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Įvertinusi išvardintų aplinkybių visumą kolegija pripažįsta, kad galutinė subendrinta bausmė, paskirta už tris baigtus atskirus nusikaltimus, nėra per griežta.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, tai yra netinkamai vertindamas byloje esančią medžiagą, pagrindžiančią jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, nepagrįstai jų nenustatė, nes duomenys, pagrindžiantys atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p. yra nurodyti kaltinamajame akte. Apeliantas skundu prašo patikrinti visą bylos medžiagą ir nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip lengvinanti aplinkybė yra tik tuomet, kai nustatomi abu kriterijai kartu, t. y. kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis A. K. dėl jam inkriminuojamų veikų kaltu prisipažino. Byloje nustatyta, jog A. K. nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. To neneigia ir pats nuteistasis. Pažymima, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atskleidė visas esmines nusikaltimo aplinkybes. Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad A. K. kritiškai nevertino savo elgesio ir nesistengė sušvelninti nusikaltimo pasekmių, todėl jo gailestis nepripažintinas nuoširdžiu. Iš teismo posėdžių protokolų nustatyta, kad A. K. turėdamas galimybę atsiprašyti nukentėjusiųjų, to savalaikiai nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis kritiškai vertina savo elgesį ir bent tokiu būdu stengiasi sušvelninti nusikaltimų pasekmes, ir šis skundo teiginys yra deklaratyvus (t. 5, b.l. 38). Nesant nuoširdaus gailėjimosi, nėra ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų argumentų analizę, atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog apylinkės teismo motyvai, kuriais remiantis jis nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra tik prielaida ir neva teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, vertindamas bylos duomenis, kuriais gali būti pagrįstos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde nenurodyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nebuvo iniciatyvus nustatant apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes neatitinka tikrovės. Teismas nagrinėdamas bylą pilnai ištyrė visus įrodymus, teisingai juos vertino spręsdamas klausimą dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo, savo sprendimą nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės įtikinamai motyvavo. Po to, skirdamas bausmes, tinkamai vadovavosi BK 61 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. 7 p. nuostatomis. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad nustatė A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, ir kodėl nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nuteistasis aiškina, kad nusikaltimus jis padarė dėl beviltiškos padėties, nes gulėjo ligoninėje ir gydymui reikėjo pinigų. Nusikaltimas nebuvo tyčinis ir savanaudiškas. Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pabrėžtina, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatytas objektyviai susiklosčiusias kaltininko gyvenimo aplin­kybes, psichologinę kaltininko būseną dėl šių aplinkybių, asmens suvokimą, ar jis galėjo išveng­ti nusikalstamos veikos padarymo. Vien tik liga ir jos gydymui reikalingos lėšos savaime negali būti pripažinta beviltiška padėtimi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimų padarymo metu A. K. būtų sirgęs sunkia, pavojinga gyvybei liga ir jo gydymui skubiai buvo reikalingos piniginės lėšos. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad A. K. yra įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl žalingo alkoholio vartojimo. Kolegijos nuomone, tai nėra susirgimas, dėl kurio asmuo būtų beviltiškoje padėtyje. Šiuo atveju nusikaltimų darymas negali būti pateisintas apelianto nurodytu motyvu. Tikrovę atitinkančią aplinkybę A. K. nurodė teismo psichiatrijos specialistui sprendžiant klausimą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės reikalingumo, kuomet jis paaiškino, kad darydamas nusikaltimus suprato ką darė, nes „reikėjo litukų“. Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 4 p. pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas aiškina, kad kaltinamasis aktas patvirtina jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir prašo į jį atsižvelgti. Pažymima, kad kaltinamasis aktas yra valstybinio kaltinimo pozicija ir nėra privalomas teismui vertinant byloje nustatytas aplinkybes. Vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. teisėjai vertina byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, kaltinamajame akte nurodyta tik viena LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dalis, t.y. kad A. K. ir kiti kaltinamieji prisipažino kaltais, tačiau kaip jau buvo nurodyta aukščiau ši aplinkybė susideda iš dviejų dalių, yra būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Prašymas atsižvelgti į kaltinamąjį aktą, nustatant atsakomybę lengvinančias aplinkybes yra nepagrįstas, atmestinas.

Dėl Ž. K. apeliacinio skundo.

Ž. K. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę. Nustatyta, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.). LR BK 182 str. 1 d., sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Skiriant Ž. K. bausmę buvo atsižvelgta, kad jis šiuo nuosprendžiu teisiamas 3 kartą, prieš tai teistas už analogiškus nusikaltimus. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis nusikalto neišnykus teistumui, kuris neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl pirmos instancijos teismas už padarytus du nusikaltimus pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą.

Bausmės dydis už kiekvieną padarytą nusikaltimą buvo nustatytas atsižvelgus į pavojingumo laipsnį, tiesioginės tyčios formą, motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę. Skiriant bausmę teismas nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė. Taip pat atsižvelgė, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis LR BK 61 str. 2 d. bausmės dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą skaičiavo nuo jos vidurkio. Teismo paskirtos bausmės už nusikaltimus pagal LR BK 182 str. 1 d. (Z.B. R. turto įgijimas apgaule) - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir pagal LR BK 182 str. 1 d. (K. P. turto įgijimas apgaule) - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams yra mažesnės, nei LR BK 182 straipsnio 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegija pripažįsta, kad paskirtos bausmės yra adekvačios padarytiems nusikaltimams, nėra per griežtos, pagrindo jas mažinti nėra.

Galutinę bausmę - 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 16 MGL (2000 tūkstančių litų) baudą apsprendė skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas su 2008-12-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme bei su 2004-10-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL (2000 tūkstančių litų) bauda.

Nuteistasis Ž. K. taip pat prašo jį lygtinai paleisti, tačiau toks prašymas paliekamas nenagrinėtas, nes nepriskirtas apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Vadovaujantis LR BPK 362 str. 2 d., klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. K. ir Ž. K. apeliacinius skundus atmesti.