Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiojo atstovei O. D., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „T.“ miško pjovėju, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 18 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), negalėdamas nuraminti mažamečio savo sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankomis kūdikį už pažastų, tyčia mažiausiai vieną kartą stipriai jį krestelėjo (papurtė), kūdikiui nenurimus, tyčia sudavė rankos plaštaka mažiausiai du smūgius mažamečiui M. M. per nuogus sėdmenis, po to metė kūdikį ant namo kambaryje esančios sofos-lovos, po ko kūdikis atšokęs nuo sofos-lovos nukrito ant grindų atsitrenkdamas nugarine kūno dalimi bei pakaušiu, tokiais savo veiksmais padarė M. M. poodines kraujosruvas abiejose sėdmenyse, kairėje blauzdoje, sukėlė sukrėsto vaiko sindromą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, traukuliais, kraujosruvomis abiejų akių obuolių tinklainėse, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo mažamečio bejėgiškos būklės sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą.

G. M. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad parsivežė sūnų M. M. iš G. D. pas save namo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nes ji jo nežiūrėjo. Vaiką pas save namo be mamos parsivežė pirmą kartą. Sūnus pas jį buvo 2 - 3 dienas. 2014-08-31 apie 6 valandą vakaro vaikas pradėjo verkti, krestelėjo vieną kartą, paėmęs už pažastų, nes jis verkė ir negalėjo jo nuraminti. Po to sudavė du kartus plaštaka per užpakalį. Stovėdamas iš neaukštai metė vaiką ant lovos, jis atšoko ir nukrito ant žemės ant nugaros. Lovos aukštis kaip kėdės. Paskui pakėlė, perrengė, panešiojo, padarė valgyti. Vaikas virtuvėje nusirito nuo lovos krašto, nes jį padėjo ant paties lovos krašto, ir jis nusirito. Po to vaikas užmigo, pavalgė, perrengė ir nuvežė jį mamai vakare. Nejautė, kad būtų apsvaigęs, nes gėrė tą dieną apie pietus pusės litro buteliuką alaus. Išgėrimas jo poelgiui įtakos neturėjo jokios. Kad vaiko purtyti negalima - žinojo. Labai gailisi. Dėl gydymo ieškinį pripažįsta, atlygino apie 400 eurų, žada dar pervesti pinigų. Vaikui irgi pinigais duoda, vaiką myli, juo domisi. Vaiko mama vaiku nesidomi visai, vaiko nemyli. Kai vaikas numestas nustojo verkti, nemanė, kad sužalojo, jį perrengiant, nieko nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 114-121, t. 1), dalyvaujant gynėjui, šį proceso veiksmą filmuojant, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kambarį, esantį iš karto už virtuvės, nurodydamas, jog savo sūnų 2014-08-31 apie 18 val. sužalojo šiame kambaryje. G. M. parodė, kaip, laikydamas vaiką už pažastų, pirštų galais siekdamas jo galvytę, vaiką atsukęs veidu į save vieną kartą jį stipriai krestelėjo, parodė, kaip nuogą vaiką paėmė ant rankų, laikydamas veidu į krūtinę, galvytė ties kairiu petimi, viena ranka laikydamas per nugarą, o dešinės rankos delnu sudavė du kartus per sėdmenis, vaiką laikydamas dviem rankomis ties pažastimis maždaug iš 60 cm aukščio metė ant sofos – lovos ir parodė, kad vaikas nuo sofos – lovos nukrito ant žemės ant nugaros (sofos – lovos aukštis nuo žemės – 38 cm, sėdimosios dalies plotis – 56 cm, prie sofos – lovos patiestas kilimas, po juo – kartoninės plokštės grindys). Taip pat G. M. parodė, kad vaiką nusinešė į virtuvę ir paguldė jį ant pilvuko ant sofos – lovos, po kiek laiko išgirdo duslų garsą ir pamatė, kad vaikas nukritęs ant žemės ant nugaros (sofos - lovos aukštis nuo žemės – 38 cm, sėdimosios dalies plotis – 56 cm, virtuvės grindys išklotos linoleumu, po juo - betonas).

Nukentėjusiojo atstovė O. D. parodė, kad G. M. yra jos anūko M. M. tėvas, su juo ne piktuoju. Jis su dukra susitikinėjo apie 1 metus, su G. M. sugyveno gerai, nesipyko, jam neturi jokių priekaištų. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Vaiką iki įvykio prižiūrėjo pati dukra ir G. M., taip pat ir ji, bendrom jėgom augino. Dukra mėgo palakstyti, išeidavo iš namų pas drauges ir negrįždavo, būdavo ir parą, ir savaitę. Taip buvo ir po vaiko gimimo. Kai dukters nebūdavo, vaiką prižiūrėdavo ji ir G. M., jis keitė sauskelnes, maitino, vaiku rūpinosi labai gerai. Jie gyveno atskirai, kartais kartu pernakvodavo. Tą dieną jie buvo pas ją, nakvojo. G. M. pakvietė dukrą važiuoti į kaimą skinti obuolių. Ji nevažiavo, o jis išvažiavo ryte. Vakare jį kažkas atvežė, jis pasakė, kad pasiims vaiką pas save, ir išsivežė. Kitos dienos vakare apie 21 val. atvežė vaikelį. Paklausė, kada jam valgyti, pasakė, kad viskas tvarkoj, sakė, kad truputį suviduriavo, sauskelnės pakeistos. Vakare vaikas pradėjo urgzti, nesuprato, kas jam. Naktį keitė sauskelnes, pamatė ant užpakaliuko, kad mėlynas. Jokių guzų nepastebėjo. Dar naktį skambino G. ir jo mamai, bet niekas nekėlė ragelio. Po to ryte išėjo į darbą, tai dukra prisiskambino G. Jis pasakė, kad vaikas nukrito nuo lovos. Tada dukra kvietė greitąją medicinos pagalbą. Ten pasakė, kad sukrėsti smegenys, ir nuvežė į Kauną. Vaikelis ligoninėje praleido mėnesį. Šiuo metu vaikui yra sutrikusi motorika: dar nešliaužioja, nesėdi, nevaikšto. Jam davė trečios grupės invalidumą. Gydytoja sakė, kad vaikščios vėliau. Dabar su psichika vaikui gerai, bet kas gali atsitikti vėliau, nežino. Dabar dukra pati augina vaiką. Tėvas vaiką lanko, kiek galėjo, padėdavo. Kai G. M. su dukra susibardavo, tai susinervindavo, bet nemušė, agresijos nebuvo. Jis ir anksčiau iki to įvykio pasiimdavo vaiką, buvo paėmęs vaiką ir savaitei, ir ilgiau. G. M. jiems padeda, padeda ir jo šeimos nariai, jokių turtinių pretenzijų jam neturi. Prie jos G. M. nebuvo išgėręs, jį apibūdintų teigiamai.

Liudytoja G. D. parodė, kad G. M. yra jos vaiko tėvas, su juo kartu negyvena, ne piktuoju. Iki šio įvykio vaiką prižiūrėjo su G. ir mama. Būdavo, kad iki to įvykio jos namuose nebūdavo ir savaitę, ir kelias dienas. G. M. vaiką palikdavo, nes kartu būdavo mama. Iš vakaro su juo buvo labai susipykusi. Kitą dieną jis paėmė vaiką ir išvažiavo. G. M. parvežė vaiką ir padėjo ant lovytės. Kai atvežė vaiką, buvo blaivus. Nuklojus vaiką, jis pradėjo verkti, ramino visą naktį. Močiutė ar mama nurengė vaiką ir pamatė mėlynes ant kojyčių ir užpakaliuko. Apie 6 val. skambino G. M., jis sakė, kad nukrito ar vaikai užgavo. Apie 10 val. iškvietė greitąją, nes prasidėjo traukuliai. Kai gyveno kartu, jis buvo agresyvus, vieną kartą yra sumušęs, bardavosi beveik kasdien. Vaiko globą nustatė mamai, nes ji buvo nepilnametė. Vaikas pagal savo metus nevaikšto, nešliaužioja, nesėdi. G. M. padeda, kas mėnesį atveža sauskelnių, maisto.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo brolio žmona, su juo sutaria gerai. Tą dieną vežė jį namo su vaikučiu. Vaikutis neverkė, nerėkė, kėdutėje miegojo. Vežė juos apie 20 kilometrų iš G. M. namų pas vaiko motiną. Jis nunešė vaiką į kambarį, kartu su juo nėjo. Kai buvo įvykis, ji ten nebuvo, tą dieną dirbo ir užėjusi pas G. M. nebuvo. Kai vežė, G. M. atrodė normaliai. Kitą dieną, rugsėjo 1 d., nedirbo, užsuko pas G. M. mamą. Ji pasakė, kad M. sumuštas, išvežtas į ligoninę. Buvo nuvykę į Kauno klinikas, bet jiems neleido lankyti. Vaikas gulėjo reanimacijoje. Jai atrodo, kad G. M. myli vaikutį, juo rūpinasi, sauskelnes moka pakeisti, mišinuką pasidaryti ir vienas susitvarkydavo. Jie su vaiko motina iš pradžių gyveno kartu kelis mėnesius, bet po įvykio nebegyveno. G. M. nepiktybinis, niekad nėra susibarę, jis neagresyvus. Vaiko mamą pažįsta, ji nepilnametė, niekur nedirba, niekuo nesirūpina, jai labai vaikinai patinka, apie vaikutį negalvoja.

Liudytoja G. M. parodė, kad G. M. yra jos sūnus. Po vaiko gimimo G. D. vaiko nežiūrėjo, vis išeidavo iš namų, sūnus vaiką parsiveždavo namo. Buvo šeštadienis, jis ryte nuvažiavo pas G., gal apsipyko, tai grįžo namo. Sūnus tą vaikutį parsivežė šeštadienį vakare. Jis prašė, kad vaiką pasiliktume sau, nes ten nėra kam to vaiko žiūrėti. Bet pas juos taip pat nėra kam žiūrėti vaikelio, nes tiek ji, tiek sūnus dirba. Sūnus vaikelį išvežė sekmadienį vakare. Pirmadienį ryte paskambino G. ir pasakė, kad yra ligoninėje su vaiku, kad vaiką sumuštą atvežė G. Sekmadienį visą dieną buvo namuose. Sūnus tą dieną vaiką vežiojo po lauką, prižiūrėjo, pakeitė sauskelnes, maitino. Kaip jis sumušė vaiką, nematė. Sekmadienį ji namuose nebuvo nuo 17 val. iki 19 val. Sūnus nesakė, kad sumušė vaiką, kad metė vaiką į lovą ir jis nukrito, kad purtė ir mušė per užpakaliuką. Sakė, kad vaikas nukrito nuo lovos, kai keitė sauskelnes.

Liudytojas D. M. parodė, kad yra G. M. brolis. Vaiką G. M. parsivežė šeštadienį, jį šeštadienį matė pas mamą, alkoholio su broliu tą dieną nevartojo. Sekmadienį brolis atėjo pas juos apie 14.30-15 val., alkoholio nevartojo. Vakare žmona jį išvežė su vaiku į (duomenys neskelbtini). Netiki, kad brolis taip padarė, nes myli jo vaikus, kaimynystėje du vaikus yra užauginęs, savo vaiką prižiūrėdavo. Brolis vaikus mokėjo prižiūrėti, jis prižiūrėjo ir jo vaikus, kūdikius. Išgėręs jis nėra agresyvus, nesikabinėja. Iki to įvykio jis vaiką parsiveždavo kiekvieną savaitę savaitgaliais. Pats matė, kaip jis vaiku rūpinosi: keldavosi naktį, keisdavo sauskelnes, darė mišinukus. Brolis ir dabar, kaip gauna pinigų, tai perka maisto, sauskelnes. Nepadeda broliui apmokėti civilinį ieškinį, tą ieškinį brolis dengia iš savo pinigų. Brolis vaiką pasiimdavo, nes jo niekas neprižiūrėdavo. Vaiko mamos nebuvo namuose virš savaitės, tai jis pasiimdavo vaiką. Savaitgalį jis prižiūrėdavo, o kitomis dienomis - jos močiutė.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji yra G. M. brolio sugyventinė. Tą savaitgalį su šeima buvo kaime pas motiną. G. nuvažiavo pas G. D., po kurio laiko grįžo su vaikučiu, nes susipyko su vaiko mama. G. vaiką prižiūrėjo, keitė sauskelnes, maitino, lašino lašiukus. Prie jos alkoholio niekas nevartojo. Pati tada ten buvo su trimis vaikais. Tą dieną buvo ir pas D. M., kuriam padėjo keisti stogą, ir pas mamą, jie vienas nuo kito gyvena pusės kilometro atstumu. Sekmadienį G. M. atvažiavo su vaikučiu, buvo geras oras, G. vaikelį vežiojosi vežimuke. Apie vaiko sužalojimus nežino, kaip tai atsitiko. G. labai puikiai elgėsi su savo vaiku, jis savo vaiką myli, supa, ant rankų nešioja, lopšinę dainuoja. Apie sumušimą jai paskambino ir pasakė G. mama. G. M. išgėręs nėra agresyvus, jis niekada net balso nepakelia ant vaikų, nepraranda savitvardos. Su G. M. apie šį įvykį kalbėjo, jis nieko nepaaiškino.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 6, t. 1) nustatyta, kad 2014-09-01 apie 10.15 val. iš Alytaus apskrities GMP buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), su daugybiniais kūno sužalojimais, paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų reanimacijos skyrių, vėliau pervežtas į Kauno MUK vaikų intensyvios terapijos skyrių. Kauno MUK vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytoja R. L. nurodė, kad M. M. nustatytas sukrėsto vaiko sindromas, galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas akių dugne, taip pat kraujosruvos sėdmenų, nugaros ir dešinės kojos srityse.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-12, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra gyvenamajame name, priklausančiame G. M., adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta, kad namo virtuvės patalpos grindys išklotos linoleumo danga, virtuvėje yra sofa-lova, gyvenamajame kambaryje, esančiame už virtuvės, taip pat yra sofa-lova, kurios aukštis nuo žemės 38 cm. Ant grindų šalia sofos – lovos patiestas kilimas. Apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų nerasta.

Tarnybiniu pranešimu dėl konflikto buityje (b. l. 18, t. 1) nustatyta, kad 2014-08-29 apie 21.15 val. buvo gautas pranešimas apie išvytą iš namų moterį su kūdikiu. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje buvo rasta sėdinti mergina, kuri su savimi turėjo du krepšius su rūbais, ir paaiškino, kad ji yra išvyta iš namų. Nuvykus į namus, kur ji gyvena, buvo rastas jos vaiko tėvas G. M. ir merginos mama O. D.. Motina paaiškino, kad jau nuo paauglystės jos duktė G. D. pastoviai bėgo iš namų, o gimus kūdikiui M. M., po dvi savaites pradingdavo iš namų, nežinia kur ir nežinia su kuo. Tuo metu kūdikiu visuomet rūpindavosi vaikelio tėvas bei O. D.. Namų aplinka buvo tvarkinga, joje esantys žmonės buvo blaivūs, kūdikis prižiūrėtas, tvarkingai aprengtas. Buvo išsiaiškinta, kad tėvas turi darbą ir sugeba išlaikyti savo vaiką, kai tuo tarpu G. D. vaikui neskiria nei dėmesio, nei pinigų.

Raštu, įsakymu (b. l. 21, 22, t. 1) nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirta laikinoji globa senelės O. D. šeimoje. Anūko M. M. interesus atstovauja senelė O. D..

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 32-33, t. 1) nustatyta, kad 2014-09-01 9.35 val. gautas pranešimas apie tai, kad M. M. yra neramus, yra mėlynė ant kūnelio, nuvykus rasta dauginiai paviršiniai sužalojimai, todėl 10.19 val. ligonis pristatytas į ligoninę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada (b. l. 37-38, 42-43, t. 1) nustatyta, kad M. M. konstatuota sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, traukuliais, kraujosruvomis abiejų akių obuolių tinklainėse, poodinės kraujosruvos abiejuose sėdmenyse, kairėje blauzdoje. Poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, abiejuose sėdmenyse padarytos kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytos suduodant smūgius rankos plaštaka ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia, kai staigūs galvos judesiai ir didelio pagreičio judesiai nefiksuoti, galva atsilošia, o jai grįžtant atgal, smakras atsitrenkia į krūtinę. M. M. sukrėsto vaiko sindromas galėjo atsirasti sukrečiant kūdikį – jį papurčius. Poodinės kraujosruvos abiejuose sėdmenyse, kairėje blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, traukuliais, kraujosruvomis abiejų akių obuolių tinklainėse, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. M. M., būdamas dviejų mėnesių amžiaus, pats negalėjo pasiversti ir pats nukristi nuo lovos krašto ant grindų.

Specialistė Z. M. išvadą patvirtino ir parodė, kad vaikelį apžiūrėjo rugsėjo 3 d., vadovavosi Klinikų gydymosi stacionare ligos istorija bei joje buvusiu pirminiu Alytaus ligoninės išrašu iš vaikų intensyvaus reanimacijos skyriaus. Kraujosruvos spalva melsvai žalsva reiškia, kad ji gali būti padaryta prieš tris dienas. Pirmojoje užduotyje nebuvo nurodyta įvykio laikas ir aplinkybės, buvo nurodyta, kad kreipėsi rugsėjo 1 d., kad yra daugybiniai paviršiniai kūno sužalojimai, todėl ir nusprendė, kad galimai sužalimai padaryti rugsėjo 1 d. Vėliau buvo pristatyta papildoma užduotis, ir ji patikslino, kad rugpjūčio 31 d. Sukrėsto vaiko sindromas prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui, išsivysto sunkios pasekmės, vaikas gali apakti. Gali sutrikti vaiko motorika, vystymasis. Psichikos vystymuisi įtakos nelabai turi, dažniausiai būdinga apakimui. Dėl sužalojimo ant blauzdų, kad jie galėjo gautis nukritus nuo lovos, galimybė neatmetama. Jis pats, būdamas 2 mėnesių amžiaus, negali nukristi nuo lovos. Sukrėsto vaiko sindromui išorinių matomų sužalojimų galvoje nėra būdinga. Nuo nukritimo ant žemės, sukrėsto vaiko sindromui matomų sužalojimų nėra. Neatmetama galimybė, kad dėl patirto sužalojimo 1 metų 3 mėnesių amžiaus vaikas nesėdi, nevaikšto.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. M. kaltė yra įrodyta. Pats G. M. pilnai pripažino savo kaltę ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokias pačias aplinkybes G. M. nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 101-104, t. 1) bei savo parodymų patikrinimo metu (b. l. 114-121, t. 1). Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. M. savo mažametį bejėgiškos būklės dėl kūdikystės savo artimąjį giminaitį – sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankomis už pažastų, tyčia mažiausiai vieną kartą stipriai krestelėjo, kūdikiui nenurimus, tyčia sudavė rankos plaštaka mažiausiai du smūgius per nuogus sėdmenis, po to metė kūdikį ant namo kambaryje esančios sofos-lovos, po ko kūdikis atšokęs nuo sofos-lovos nukrito ant grindų, atsitrenkdamas nugarine kūno dalimi bei pakaušiu, tokiais savo veiksmais padarė M. M. poodines kraujosruvas abiejose sėdmenyse, sukėlė sukrėsto vaiko sindromą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, traukuliais, kraujosruvomis abiejų akių obuolių tinklainėse, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo mažamečio bejėgiškos būklės sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą. Ši G. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 1, 2 ir 3 punktus, nes tarp G. M. veiksmų prieš mažametį, bejėgiškos būklės dėl kūdikystės sūnų ir pastarojo sunkaus sužalojimo yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. G. M. veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti bejėgio kūdikio sveikatą, ir nors atlikdamas savo veiksmus konkrečių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Iš kaltinimo G. M. šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie G. M. apsvaigimą nusikalstamos veikos padarymo metu. Taip pat iš kaltinimo šalintinas vieno smūgio plaštaka per nuogus sėdmenis sudavimas M. M., kadangi G. M. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog sūnui per sėdmenis sudavė du smūgius, o specialistė Z. M. nurodė, kad neatmestina galimybė, jog kraujosruvos ant blauzdų galėjo gautis nukritus kūdikiui nuo lovos.

G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

G. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 137-138, t. 1), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 139, t. 1), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 142, t. 1), dirbantis UAB „T.“ (b. l. 144-146, t. 1), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 148, 150, t. 1, b. l. 1, 3, t. 2).

BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Nors G. M. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis veikė netiesiogine tyčia, todėl teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumu, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kaltės rūšį, paties G. M. asmenybę, jo požiūrį į sūnų ir jo priežiūrą, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Vertinant G. M. asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. nuo pat sūnaus gimimo, skirtingai nei sūnaus motina, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, po nusikalstamos veikos padarymo taip pat domisi ir rūpinasi sūnumi, padeda jį išlaikyti finansiškai, kaip nurodė nukentėjusiojo atstovė, jam jokių pretenzijų neturi, taip pat pagal išgales stengėsi atlyginti sūnaus gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai. Be to, teismas vertina, kad G. M. yra socialiai atsakingas, turi pastovų darbą, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl teismas mano, kad BK 135 str. 2 d. numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. M. sužlugdytų kaip asmenybę, ir tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Teismo manymu, įvertinant tai, kas paminėta, taip pat tai, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., padarytas atsitiktinai, spontaniškai, jis nebuvo iš anksto suplanuotas, nebuvo G. M. gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo manymu, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, G. M. būtina suteikti galimybę įrodyti, jog jis suprato padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir galimybę jas sušvelninti. Esant teisiniam pagrindui ir vadovaujantis bausmės paskirtimi bei laikant, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti be griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo, G. M. skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 3 dalis) – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, teismo nuomone, padarysiančius jo elgesiui teigiamą įtaką (BK 48 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1237,71 eurų sumai už M. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (b. l. 48, t. 1). G. M. pateiktais mokėjimo dokumentais (b. l. 4-6, 25-26, t. 2) nustatyta, kad G. M. yra atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai 460,77 eurus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant neatlygintą gydymo išlaidų dalį.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. M., išlaidas sudaro 150,54 Eur (b. l. 31, t. 2), todėl šios išlaidos išieškotinos iš G. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., ir taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. skirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. M. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, G. M. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2014-09-02 iki 2014-11-04, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones G. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš G. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įm. kodas 188783796, adr. Ž. Liauksmino. g. 6, LT-01101 Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 776,94 (septynis šimtus septyniasdešimt šešis Eur 94 ct) eurus už M. M. suteiktas gydymo paslaugas.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš G. M. 150,54 (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 54 ct) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.