Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-682-667/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
1-682-667/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00796-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-682-667/2015Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00796-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.14.; 1.2.9.9.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio viduriniojo išsilavinimo, išsituokęs, užsiimantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G., žinodamas apie pareigą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-12-06 ir papildomai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) teikti nepilnamečiui vaikui, tai yra sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 650 Lt (188,25 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki vaiko pilnametystės, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių laikotarpiais nuo 2011-03-31 iki 2011-05-05, nuo 2011-09-19 iki 2012-01-03, 2012-01-05 iki 2012-07-02, nuo 2012-07-05 iki 2013-01-02, nuo 2013-01-04 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-06 iki 2014-01-29, nuo 2014-09-26 iki 2015-01-01 tyčia vengė mokėti lėšas, dėl ko 2015-01-01 dienai susidarė 19696,19 Lt (5704,41 Eur) skola, t.y. R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad su jam 2014-11-27 pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino asmeniškai, esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2003-11-29 metais susituokė su D. J., kuri po santuokos sudarymo tapo G.. Santuokoje gimė vienas vaikas, tai yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta jo iniciatyva 2009-08-10. Butas, kuriame gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė jo žmonai, todėl jis pats iš buto išsikraustė. Nuo 2007 m. lapkričio mėn. pradžios jis su žmona D. jau nebegyvena, tačiau jis sūnumi vis tiek rūpinasi. Kauno m. apylinkės teismas 2007-12-06 teismo įsakymu iš jo – atsakovo nuo 2007-11-12 priteisė išlaikymą sūnui M. G. po 300 Lt., kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Sūnui M. G. teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta su motina D.. Papildomai prie Kauno m. apylinkės teismo 2007-12-06 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas išlaikymas, priteistas nuo 2007-11-12 iš jo – atsakovo, M. G. 350 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš viso priteistas išlaikymas po 650 Lt. periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnui M. G. iki pilnametystės. Kiek žino, 2012-11-08 buvusi žmona D. kreipėsi pas antstolį su vykdomuoju raštu Nr. 2-1647-254/2008/2008-04-30 ir Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)-2007/12/06. Jis yra tiesiogiai pervedęs buvusiai žmonai D. pinigus į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-02-28 - 650 Lt, 2011-03-30 – 650 Lt, 2011-05-06 – 650 Lt, 2011-06-07 – 400 Lt, 2011-07-16 – 250 Lt, 2011-08-21 – 650 Lt, 2011-09-18 – 600 Lt, 2012-01-04 – 1300 Lt, 2012-07-03 – 1900 Lt, 2013-01-03 – 2000 Lt, 2013-12-05 – 5000 Lt. Iš viso yra sumokėjęs 14 050 Lt.. Nuo maždaug 2005 metų jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, suvirintojo pareigose, tuo metu uždirbo apie 4600 Lt į rankas. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2011 m. gegužės mėn., bet nuo 2010 metų rugsėjo mėn. jis skaitėsi dirbantis, tačiau jo atlyginimas buvo minimalus, nes tuo metu įmonėje objektų nebuvo, darbų tiesiogiai nevykdė, tačiau alimentus nuo 2007-11-12 iki 2011-05-06 jis mokėjo pilnai, atsakomybės dėl vaiko nevengė, alimentų skolos nebuvo, tačiau nuo 2011 m. birželio jis buvo didelėse skolose, kurias yra skolingas iki šiol, ėmė paskolas, tačiau kad ir buvo skolingas bankams visada stengėsi pirmiausiai sumokėti alimentus savo sūnui M., nors ir neišgalėjo sumokėti pilnos alimentų sumos. Kad mokėjo alimentus patvirtina ir tai, kad D. į antstolį su vykdomuoju raštu kreipėsi tik 2012 metais. Pinigus visuomet pervesdavo bankiniu pavedimu, nes nepasitikėjo buvusia žmona D., žinojo, kad padavęs grynuosius pinigus jai, ji pinigų sūnui būtų neskyrusi. 2007 metais jam išėjus iš namų, buvusi žmona iškart pradėjo gyventi su kitu vyru, šiuo metu ji dar turi du vaikus, berniuką 4 metų ir mergaitę 2,5 metų amžiaus. Nuo 2011 metų birželio mėn. iki 2011 metų rugsėjo mėn. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirbo apie 4000 Lt į rankas, tačiau tuo metu turėjo dengti skolų palūkanas, todėl alimentams liko mažiau pinigų, tačiau kiek išgalėjo vis tiek skyrė pinigų vaikui M.. 2011 metų spalio mėnesio jis buvo išvykęs dirbti į Estiją, dirbo nelegaliai, atlyginimas buvo nedidelis. Iš Estijos grįžo 2013-11-29. D. buvo perspėjęs, kad yra didelėse skolose, kad išvyksta dirbti į užsienį, ir kad negalės jai mokėti alimentų kas mėnesį, nes negalėjo vykdyti tarptautinių pervedimų, nes pinigai būtų buvę iškart areštuoti antstolių dėl paskolų skolų. Grįžęs iš Estijos, grįžo į Kauną, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi vieno kambario butą, turėjo problemų su alkoholiu, turėjo priklausomybę, todėl 2013 metais maždaug vasario mėnesį kreipėsi į Kauno priklausomybių centrą, į Minesotos programą, savo noru gydėsi nuo priklausomybės. Nuo 2014 metų birželio mėnesio susitvarkė su savo priklausomybe, nebėra priklausomas nuo alkoholio. Neneigia, kad sūnus jį galėjo matyti neblaivų pas senelius, tačiau niekad sūnaus su savimi neėmė, kuomet vykdavo pas draugus į išgertuves. Su sūnumi M. porą kartų per savaitę susiskambina telefonu ar internetu per „skype“, tačiau sūnus jam yra sakęs, kad kartais mama jam neleidžia paskambinti. Prieš porą savaičių buvo M. mokykloje Kauno „Pilėnų“ vidurinėje mokykloje, jis mokosi 4 klasėje, bendravo su jo auklėtoja, mokytojais, domėjosi vaiko mokymusi. Jam grįžus iš Estijos, sūnus M. kartu su juo praleido apie tris savaites, buvo pas jo tėvus, kartu sutiko šventes. Tačiau vėliau M. susirgo vėjaraupiais, nuvežė jį į ligoninę ir vėliau kuomet jis pasveiko, atvažiavo jo pasiimti iš D., buvo nustebęs kaip M. yra aprengtas, rūbai jam buvo per dideli, pats M. sakė, kad iš jo draugai juokiasi kaip jis yra aprengtas, todėl nuvažiavo kartu į parduotuvę, jam nupirko naujus drabužius, striukę, batus. M. nuvežus D., jos klausė kodėl ji nepasirūpina vaiku, kodėl iš jai mokamų alimentų, nes kaip tik tuo metu jai buvo sumokėjęs paskutinius 5000 Lt, ji nesuranda M. aprangai. Ji jam atsakė, kad ji pinigus deda kur nori. Susitikus su M., visada jam duoda kažkiek pinigų, jam sakė to nesakyti mamai, nes pats M. yra sakęs kad mama iš jo pinigus atima. Su M. pagal galimybes susitinka porą kartų per mėnesį, kartais mažiau, jis dažniausiai atostogas praleidžia su juo, mama dėl M. atostogų neprieštarauja, tačiau M. išvažiavus pas jį, ji kartais neskambina jam ir savaitę laiko, nesidomi juo. Sūnų M. materialiai išlaiko kiek gali, šiuo metu vykdo individualią veiklą nuo 2014 spalio mėn., dirba taksi vairuotoju, jo pajamos nedidelės, todėl neišgali mokėti alimentų, taip pat turi išsimokėti skolas, kurioms taip pat neturi pajamų išsimokėti. Turėdamas pajamų, pirmiausiai mokėtų alimentus sūnui. Nekilnojamojo turto neturi, nuosavo automobilio taip pat neturi, šiuo metu gyvena su sugyventine A. T., gyvena name, kuris priklauso jai. Pripažįsta savo kaltę, kad vengia mokėti alimentus M., tačiau jų nemokėjo nes pajamų tam neturėjo ir neturi dabar, taip pat turi išsimokėti skolas. (b. l. 85-86, 90)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojo parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį jos buvęs vyras grįžo iš užsienio, kur buvo išvykęs 2 metus. Kai vyras buvo išvykęs jis visai nesirūpino jų sūnumi M., sūnui neskambino, jo neieškojo ir nebendravo, tačiau R. tėvai, M. seneliai per šventes buvo paėmę anūką kartu švęsti šventes, kuomet R. internetu bendravo su sūnumi. Kai jos buvęs vyras grįžo į Lietuvą, jis buvo susitikęs su sūnumi, nupirko jam drabužių, batus. Jis vaiko sezonine apranga nesirūpina, jam pastoviai drabužių neperka. Tačiau visus drabužius, kuriuos sūnus M. išauga ar sudėvi, buvęs vyras pasiima atgal, nes kaip sūnus sakė, jog ji jų neduotų savo kitiems dviems mažesniems vaikams. Kuomet M. anksčiau būdavo pas tėtį, vyras jį nuteikinėdavo, jog ji labiau myli savo kitus du vaikus nei M., kad ji juo visai nesirūpina, sakė sūnui, kad jis gyvens kartu su tėčiu, o ne su ja. Sakė jam neklausyti patėvio, menkino jų šeimą. Todėl ji kreipėsi į vaikų psichologą, rūpinosi, jog sūnus suprastų, kad yra mylimas jų šeimoje. Šiuo metu sūnus jokios įtampos šeimoje nejaučia, mokykloje jam taip pat sekasi gerai. Sūnus M. 2012 metais gruodžio mėn. šventes praleido kartu su vyro tėvais, tų pačių metų vieną vasaros mėnesį jis taip pat praleido pas senelius. 2013 metų žiemos šventes taip pat šventė su vyro tėvais, tuomet buvo grįžęs ir jos buvęs vyras Raimondas, tuomet jis ir nupirko sūnui rūbų, nes jam nepatiko, jog sūnus yra aprengtas rūbais iš padėvėtų rūbų parduotuvės. Tačiau vaiku ji rūpinasi, perka jam kokybiškus rūbus, kad ir padėvėtus, ko nuolat nedaro jos buvęs vyras Raimondas. Daugiau buvęs vyras materialiai sūnumi nesirūpina, nesirūpina jo gerove, mokslu. (b. l. 14-15)

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 149,151).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 straipsniais nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vertinant kaltinamojo R. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad neteistas (b.l. 98), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 96-97), dirbantis (b.l. 99), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 104), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant stimuliatorius (b.l. 106). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadą, jam atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 108).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 91, 92). (BPK 421 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius